Donatas Drakickas

Lietuvoje net kelis kartus padaugėjo kibernetinių grėsmių, susijusių su vadinamosiomis kriptovaliutų kasimo atakomis (angl. „cryptojacking“). Tokių atakų tikslas – užkrėsti kompiuterius kenksminga programine įranga, kuri jų savininkams nežinant naudoja įrenginio išteklius neteisėtai kriptovaliutų kasybai. Anot Donato Drakicko, „Tele2“ produkto vadovo, užkrėstą įrenginį atpažinti galima ne iš karto, tačiau pasekmės gali būti itin nemalonios.

Netikėtas atvejų augimas

Lietuvoje vėl plinta anksčiau populiarus kibernetinio sukčiavimo būdas – kriptovaliutų kasimo atakos. Remiantis „Tele2“ tinkle teikiamos kibernetinio saugumo paslaugos duomenimis, tokių grėsmių skaičius, lyginant su rugsėjo mėnesiu, spalį išaugo net 152 proc. ir pasiekė daugiau nei 2,2 mln.

„Šis grėsmių tipas gali pažeisti visų rūšių įrenginius, įskaitant stalinius ir nešiojamuosius kompiuterius, išmaniuosius telefonus ir net tinklo serverius. Užpuolikai į naudotojų kompiuterius įdiegia kenkėjišką programinę įrangą, kuri išnaudoja užkrėsto kompiuterio išteklius neteisėtai kriptovaliutų kasybos veiklai. Šis kibernetinio sukčiavimo būdas tampa vis labiau paplitęs, nors kriptovaliutų vertė dažnai svyruoja“, – sako D. Drakickas.

Kriptovaliutos – tai skaitmeniniai pinigai, egzistuojantys tik interneto pasaulyje ir neturintys realios fizinės formos. Jos buvo sukurtos kaip alternatyva tradiciniams pinigams ir išpopuliarėjo dėl savo dizaino, vertės augimo potencialo ir anonimiškumo. Viena pirmųjų ir sėkmingiausių kriptovaliutų formų – bitkoinas – pasirodė 2009 m., o po kelerių metų sulaukė visuotinio pripažinimo.

Atakos galima ir nepastebėti

Pasak eksperto, tapę tokios kibernetinio sukčiavimo schemos auka, to galite ir nepastebėti. Dauguma kriptovaliutų kasimo programinės įrangos sukurta taip, kad liktų paslėpta nuo naudotojo, tačiau tai nereiškia, kad ji nedaro žalos.

„Dėl tokios kompiuterio išteklių vagystės lėtėja kiti procesai, didėja sąskaitos už elektrą ir trumpėja įrenginio eksploatavimo laikas – jis greičiau išsikrauna. Priklausomai nuo to, kokia yra ataka, galite pastebėti tam tikrus ženklus. Jei jūsų kompiuteris sulėtėja arba naudoja aušinimo ventiliatorių daugiau nei įprastai, galite turėti pagrindo įtarti tokią ataką“, – tikina D. Drakickas.

Jo teigimu, kriptovaliutų kasimo atakos programišiams aktualios dėl vieno tikslo – pinigų. Kriptovaliutų kasyba gali būti labai pelninga, tačiau įprastai tai reikalauja didelių ir brangių resursų, todėl nusikaltėliai pasitelkia sukčiavimo būdus.

Atakų daugėja

Sukčiai kiekvieną mėnesį nusitaiko į daugybę lietuvių įrenginių. Pavyzdžiui, vien per spalio mėnesį „Tele2“ tinkle teikiama kibernetinio saugumo paslauga užkirto kelią 42,2 mln. kibernetinių grėsmių. Tai net 13 mln. daugiau nei rugsėjo mėnesį. Bendrai pastebima didėjanti kibernetinių grėsmių tendencija, susijusi ir su paslauga besinaudojančių klientų skaičiaus augimu.

Praėjusį mėnesį Lietuvoje dažniausiai pasitaikiusios grėsmės buvo susijusios su kenkėjiškomis programomis (angl. „Malware“), antroje vietoje atsidūrė fišingo (angl. „phishing“) atakos, o trečioje – netikėtai vėl išaugusios kriptovaliutų kasimo atakos.

Anot D. Drakicko, nuo šių kibernetinių grėsmių internete apsisaugoti gali padėti speciali apsauga. Pavyzdžiui, „Tele2“ tinklo lygmeniu įdiegta interneto apsauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų. Apie bandymus įsilaužti klientai yra informuojami SMS žinute ar el. laiškais. Šią paslaugą užsisakyti galima operatoriaus savitarnos svetainėje.