Onutė Gaidamavičiūtė, menotyrininkė, www.voruta.lt

Samuelio Bako muziejuje Vilniuje nuo birželio 29 dienos veikia grandiozinė vieno iš žymiausių žydų dailininkų – Samuelio Bako (g. 1933 m.) – retrospektyvinė kūrybos paroda „Samuelio Bako menas Vilniuje: retrospektyva 1942–2023“. Parodos kuratorė – Samuelio Bako muziejaus direktorė Ieva Šadzevičienė.

Retrospektyvinėje parodoje eksponuojami net 68 litvakų dailininko Samuelio Bako, gimusio Vilniuje 1933 m., kūriniai, kuriuos Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui kūrėjas padovanojo 2018–2023 m., siekdamas praplėsti 2017 m. įkurto Samuelio Bako muziejaus ekspozicijų įvairovę.

Samuelis Bakas gimė 1933 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje. 1941 m. Samuelis Bakas su tėvais buvo įkalinti Vilniaus gete, tėvas perkeltas į darbo stovyklą HKP. Seneliai ir visi kiti giminės nužudyti Paneriuose. Samuelio tėvas buvo nušautas 1944 m. liepą, visiškai prieš pat išlaisvinant Vilnių. Pasibaigus karui, Samuelis su mama liko vieninteliai iš gausios giminės. Jiems, kaip buvusiems Lenkijos piliečiams, buvo leista palikti sovietų okupuotą Vilnių ir jie nedelsdami išvyko: iš pradžių į Lenkiją, vėliau – į Vokietiją, o 1948 m. pasiekė Izraelį.

1952 m. Samuelis Bakas studijavo Bezalelio meno ir dizaino akademijoje Jeruzalėje, tarnavo Izraelio kariuomenėje. 1956–1959 m. tęsė studijas Paryžiuje École des Beaux-Arts.

Dailininkas daug keliavo, gyveno įvairiose šalyse: Italijoje, Izraelyje, JAV, Prancūzijoje, Šveicarijoje. 1993 m. dailininkas įsikūrė Vestone, JAV Masačusetso valstijoje.

2001 m., pirmą kartą po daugiau nei 50 metų pertraukos, Samuelis Bakas apsilankė gimtajame Vilniuje ir tais pačiais metais surengė čia savo pirmąją retrospektyvinę parodą „Sugrįžimas“. Tais pačiais metais Samuelis Bakas publikavo prisiminimų knygą „Nutapyta žodžiais“ (Samuel Bak, Painted in Words – A Memoir, Indiana University Press, 2001), kuri buvo išversta į keletą kalbų; lietuvių kalba publikuota 2009 m. (Samuel Bak, Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai, Vilnius, 2009.)

2017 m. atidarytas pirmasis dailininko muziejus jo gimtajame mieste Vilniuje, dailininkui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas, 2018 m. jis apdovanotas ordinu „Už Nuopelnus Lietuvai“, Riterio kryžiumi. 2019 m. duris atvėrė Samuelio Bako mokymo centras Holokausto muziejuje, Hiustone (Teksasas), 2023 m. vasarį – Samuelio Bako meno galerija Omahos universitete, Nebraskoje.

Samuelis Bakas surengė daugybę parodų žymiausiuose pasaulio muziejuose ir galerijose.

Pasak parodos organizatorių, „Šioje parodoje sugretinami du jubiliejai: 2023 m. daugiatautis Vilnius, taip pat ir žydiškoji Vilnė, švenčia 700-metį, o vilnietis Samuelis Bakas – 90-ąją sukaktį[1]. Samuelio Bako gyvenimo istorijos linija prilygsta veik vienai septintajai Vilniaus miesto istorijos daliai, kurios dėlionė nebūtų pilna, be žydiškosios Jidišlando gijos, savyje talpinančios ir dailininko ryšį su Vilniumi.“ Ievos Šadzevičienės žodžiais, „Samuelio Bako Vilnius – nusiaubtas karo, sudužęs į šukes. Jo vaikystės mieste nebelikę nieko švento, su žeme sulyginta net ir Didžioji sinagoga. Vienintelė galimybė dailininkui sugrįžti į vaikystės Vilnių – surinkti jo detales atmintyje. Kiekviena tų detalių atspindi dieviškosios šviesos kibirkštis – jos įsikūnijo  milijarduose pražuvusio pasaulio atspindžių ir vis iš naujo įkvepia kurti.“[2]

Dera paminėti įsimintinas Samuelio Bako mintis apie gimtąjį Vilnius: „Kadaise vienas istorikas nebeegzistuojantį Vilnių sulygino su švytinčia žvaigžde, kuri laikui bėgant užgeso. Mano miestas šiandien gyvena jos nesuskaičiuojamuose atspindžiuose – prozoje, poezijoje, muzikoje ir mene. Jie šviečia blyškiai, bet gana stipriai – taip, kad įkvėptų mane kurti.“

Dingęs Samuelio Bako vaikystės Vilnius, pasak Ievos Šadzevičienės, materializuojasi ne vien dvimačiuose paveiksluose, bet ir ekspozicijoje pristatomuose archeologiniuose radiniuose, rastuose Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso archeologinių tyrimų metu 2011–2021 m. (kasinėjimų „Vilniaus Didžiosios sinagogos ir Šulhoifo tyrimo projekto“ archeologų grupės vadovas dr. Jonas Seligmanas, archeologai – Justinas Račas, Zenonas Baubonis).

Kas pirmiausia krenta į akis atėjus apžiūrėti parodos, kuri užima net tris trečiojo Samuelio Bako muziejaus sales, tikriau visą trečiąjį aukštą? Ogi darbų, žanrų, technikų, formatų įvairovė ir didingumas. Seniausi Samuelio Bako darbai, kuriuos teko pačiai užfiksuoti parodoje, siekia 1947 metus, vėliausi – šiuos – 2023-ius. Tarp seniausių, datuojamų 1947-aisiais, – „Iš senojo pasaulio II“ (popierius, tušas, 1947 m.).

Pirmieji, XX a. 5 dešimtmečio darbai, artimesni eskizams, atlikti tušu, pieštukais, pastele, ką tikriausiai diktavo ir tragiškas žydams laikmetis.

Kokie motyvai dažniausi? Nemažai biblinių motyvų (plg. paveikslą „3 Nerot (hebr. žvakės) B“, 2002 m.). Šiame paveiksle – trys akmeniniai žvakes primenantys monolitai-megalitai. Taip pat labai dažni griuvėsių, nuolaužų, skeveldrų vaizdiniai, liudijantys apie nykstančią ir brutaliai naikinamą istoriją, istorinę atmintį.

Įdomiai skleidžiasi ir paukščio motyvai, bet paukščiai šiuo atveju, regis, netekę gebėjimo skristi, jų sparnai nelyg akmeniniai, plg. paveikslus „Struktūruotas“ (popierius, mišri technika, 2023 m.), „Jokūbo pabudimas“ (popierius, guašas, pastelė, 2019 m.).

Regis, galima įžvelgti įvairių stilių atgarsių, – nuo prarafaelitų iki Salvatoro Dali, kitų, ryškios siurrealizmo, konstruktyvizmo, taip pat postmodernizmo įtakos. Kai kurie paveikslai šiek tiek primena ir Stasio Eidrigevičiaus kūrybos motyvus, bet veikiausiai šis menininkas, gal ir nesąmoningai, patyrė savotišką S. Bako kūrybos įtaką.

Siurrealistinė tematika, savotiškos S. Dali motyvų, stilistikos įtakos, atsiskleidžia nemažoje dalyje S. Bako paveikslų, pvz., „Palaipsniui“ (drobė, aliejus, 2017 m.), paveiksle – ir galva gipsinė kaukė, motyvas, dažnai matomas S. Dali tapyboje, ir mėlynarūbė madona, primenanti praerafaelitiškas mūzas, laikanti diską, nelyg pačią žemę.

Paveikslas „Šeši sparnai už vieną“ (2006 m., drobė, aliejus) savo kompozicija – kurioje – veidą balta drobule uždengęs mėlynarūbis angelas – primena Albrechto Diurerio (1471–1528) grafikos lakštą „Melancholija, taip pat ir praerafaelitų angelus ir madonas.

Samueliui Bakui kūrybos procesas – tai jo asmeninis tikkun olam – pirmapradės visumos atkūrimas. Suskaidytą, sudaužytą norų, minčių ir idėjų pasaulį privalu vėl sudėlioti į visumą – tik jau tokiu pavidalu, koks gimsta menininko vaizduotėje.

Paminėtina, kad integrali ekspozicijos dalis – specialiai parodai skirtas Samuelio Bako vaizdo interviu, kuriame dailininkas atsako į 15 klausimų, atskleidžiančių dailininko ryšį su gimtuoju miestu, perteikiančiu kūrėjo išmintį ir iškeliančiu esminius žmogiškosios egzistencijos klausimus: „Kas mes?“, „Iš kur atėjome?“, „Kur mes einame ir kur link eina visas pasaulis?“

Taikliu I. Šadzevičienės pastebėjimu, kai šiuo metu, jau antrus metus istorinėse LDK žemėse, Ukrainoje, „liudijame brutalų istorijos pasikartojimą, Samuelio Bako kūriniai – kaip niekada aktualūs šiuolaikiniam lankytojui. Kurdamas alegorinio realizmo stiliumi menininkas naudoja daug simbolių, įgyjančių gilią edukacinę reikšmę dabarties geopolitiniame kontekste. Būtent naujausi, 2022–2023 m. kurti darbai, atliepia nūdienos – vėl karų krečiamos Europos – realijas. Dar vaikystėje Vilniaus gete Holokaustą išgyvenusio menininko kūriniai gali tapti edukaciniu įrankiu, gydančiu po gyvenimą ar šalį nusiaubusios katastrofos, suteikiančiu galimybę mokytis iš nepatogių istorijos temų.“[3] Taigi S. Bako darbai savotiškai pranašiški, juose savitai susisieja ir Holokausto žiaurumai ir dramatiška Ukrainos tautos išlikimo kova šiomis dienomis. Ypač iškalbingas S. Bako paveikslas „Gerasis kareivis“ (aliejus, drobė, 2008 m.), kuriame romantinį genijų primenantis rausvaplaukis ilgaplaukis vyriškis laiko didžiulius rudenio lapus, kuriuos galima interpretuoti įvairiai: ir kaip praeinamybės, ir kaip gyvenimo trapumo (degančios žemės) ženklą, ir kaip savotišką dramatišką istorijos vingių interpretaciją.

Retrospektyvinę Samuelio Bako parodą Samuelio Bako muziejuje lankytojai galės aplankyti iki šių metų pabaigos.

Šaltiniai

[1] 2023 m. rugpjūčio 12 d. Samueliui Bakui sukako 90 metų.

[2] Prieiga per internetą: https://www.jmuseum.lt/lt/ekspozicijos-2/i/2296/samuelio-bako-menas-vilniuje-retrospektyva-19422023/

[3] Ten pat.

Onutės Gaidamavičiūtės nuotraukos