www.alkas.lt

Seimas po pateikimo atmetė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narių teikiamą  „Lietuvos respublikos Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose“ (Nr. XIVP-86) įstatymo projektą, pagal kurį Lietuvos piliečiai ir užsieniečiai nelietuviškus vardus ir pavardes galėtų rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Už projektą balsavo 43 Seimo nariai, prieš 41, o 26 – susilaikė.

Įstatymo projekte buvo siūloma įtvirtinti principą – vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, užsieniečių pavardės, jei jos yra lotyniško pagrindo perrašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, jei jos ne lotyniško pagrindo rašmenimis – perrašomi lietuviškai transkribuojant.

Be to, Lietuvos tautinių mažumų atstovai galėtų pateikę prašymą savo vardus ir pavardes perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis remiantis tos tautinės mažumos kalbos taisyklėmis.

Pasak projekto rengėjų, įstatymo projektas įveda užsieniečio kategoriją, į kurią patenka užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės. Įvertindami, kad asmens vardas ir pavardė yra asmens identiteto ženklas, užsienio valstybių piliečių vardai ir pavardės, kurių originalus dokumento šaltinis rašomas lotyniško pagrindo rašmenimis, į asmens tapatybės dokumentus ir civilinės būklės aktus būtų nurašoma paraidžiui.

Asmenų vardai ir pavardės dokumento šaltiniuose įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis į asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus pagal siūlomą reguliavimą būtų perrašomi lietuviškais rašmenimis pagal Vyriausybės patvirtintas Vardų ir pavardžių rašymo taisykles.

Tais atvejais kai dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško ir nelotyniško pagrindo rašmenimis į asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus siūloma nurašyti įrašus lotyniško pagrindo rašmenimis. Asmens prašymu visi dokumentų šaltinio įrašai galėtų būti nurašomi lietuviškais rašmenimis arba lietuviška forma.

Siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ir asmenų sutuoktiniams bei jų vaikams. Siūloma, kad asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, asmens prašymu būtų perrašomi įstatymo nustatyta tvarka.

Vardų ir pavardžių įstatymo projektą Seimui pateikė LSDP frakcijos nariai Gintautas Paluckas, Algirdas Sysas, Julius Sabatauskas, Linas Jonauskas, Orinta Leiputė ir Tomas Bičiūnas.

Šiam įstatymo projektui buvo gauta neigiama Teisės departamento (TD) išvada, kurioje nurodyta, kad teikiamo projekto siūlymai prieštarauja Valstybinė lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pozicijai į kurią įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti. Teikiamame projekte „išplečiamas Lietuvos Respublikos piliečių ratas, įgyjančių teisę, kad Lietuvos Respublikos dokumentuose jų vardas ir pavardė būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis (lotyniško pagrindo rašmenimis). Lietuvos Respublikos piliečiui pakaktų nuodyti, kad jis save laiko tautinės mažumos atstovu ir tai būtų pakankamas pagrindas jam reikalauti, kad asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose jo vardas ir pavardė būtų nerašomi lietuviškais rašmenimis“, – be kita ko pažymima TD išvadoje.

Vienas iš judėjimo „Talka tautai ir kalbai“ steigėjų ir šio judėjimo pirmininko pavaduotojas Jonas Vaiškūnas taip pakomentavo ši įvykį:

„Socialdemokratai jau ne pirmus metus Seime bando praskinti kelią antikonstituciniam siūlymui Lietuvos piliečių asmens dokumentuose ir oficialioje raštvedyboje uždrausti užsieniečių ir kitataučių Lietuvos piliečių pavardes rašyti valstybine kalba. Būtent sakau – uždrausti, nes jie siūlo siaurinti valstybinės kalbos vartojimą. Leisdami kai kuriems Lietuvos piliečiams rašyti vardus ir pavardes ne valstybinės kalbos rašmenimis jie tai siūlo daryti įrašo valstybine kalba sąskaita. Seime jau seniai yra įregistruoti ir kiti pasiūlymai suteikiantys teisę leisti rašyti pavardes asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis, tačiau ne įrašo valstybine kalba sąskaita.

Seimui yra pateiktas bemaž 70 000 Lietuvos piliečių atstovaujančios iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ įstatymo projektas Nr. XIIP-3796 kuriuo pasiūlyta nelietuviškų asmenvardžių rašyti Lietuvos Konstitucijai neprieštaraujančiu būdu.

Asmenvardžių įrašai piliečių asmens tapatybės dokumentuose pagal šį projektą būtų leidžiami ir kitomis kalbomis, tačiau nepakeičiant pagrindinio įrašo valstybine kalba (tokia tvarka yra Latvijoje). Šį piliečių siūlymą Seimas paliko stalčiuje, bet jį jau įgyvendino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sprendimu nustatęs, kad šalia piliečio asmenvardžio, parašyto laikantis rašybos valstybine kalba, gali būti padarytas įrašas ir kita kalba, tačiau toks įrašas yra leistinas tik papildomai, o ne vietoj būtinojo įrašo valstybine kalba. Tokiam sprendimui ne kartą viešą pritarimą yra išsakęs ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda“.

Alkas.lt primena, kad 2015 m. pasinaudoję Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir surinkę bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašų, iniciatyvus piliečiai Seimui pateikė privaloma tvarka svarstyti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3796. Šiuo projektu siūloma paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje leisti įrašyti piliečio pageidavimu jo vardą ir pavardę ir „kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys)“.

Tačiau iki šiol Seimas šio piliečių pateikto siūlymo nesvarstė.