Dr. Arūnas Bubnys. lrs.lt nuotr.

www.voruta.lt

Seimas, atsižvelgdamas į Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikimą, po slapto balsavimo nutarė paskirti istoriką Arūną Bubnį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generaliniu direktoriumi penkeriems metams.

Už dr. A. Bubnio kandidatūrą (Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-417(2) balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 34, susilaikė 8 parlamentarai.

A. Bubnys 1985 m. įgijo istoriko, visuomenės mokslo dėstytojo kvalifikaciją Vilniaus universitete, užėmė įvairias pareigas Lietuvos istorijos institute − laboranto, aspiranto, jaunesniojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo. 1993−1998 m. vadovavo Lietuvos ypatingajam archyvui. Nuo 2009 m. eina LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriaus pareigas.

Svarbiausios dr. A. Bubnio tyrimo kryptys – lietuvių antinacinė rezistencija ir Holokaustas Lietuvoje. 1994 m. A. Bubnys apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Antinacinė lietuvių rezistencija 1941–1944 m.“.

Teikdama kandidatūrą Seimo vadovė V. Čmilytės-Nielsen pabrėžė, kad A. Bubnys yra patyręs istorikas ir vienas kompetentingiausių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos ekspertų Lietuvoje. „Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. A. Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą bei nešališkumo ir skaidrumo standartus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija“, − anksčiau yra sakiusi V. Čmilytė-Nielsen.

Prisistatymo metu dr. A. Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą šios įstaigos įvaizdį, ją transformuoti, kad taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse. „Imantis vadovauti šiai įstaigai, svarbiausia yra sujungti ligšiolinį gilų įdirbį su dabarties diktuojamais naujais poreikiais. Centre yra labai daug potencialo, kurį nuosekliai ir protingai dirbant įmanoma įgalinti. Ne naikinti ir laužyti, tačiau reformuoti išsaugant tai, kas buvo sukurta iki šiol“, − anksčiau tvirtino dr. A. Bubnys.

Pasak jo, siekiant centro stabilizavimo ir pertvarkymo būtų tikslinga pirmiausia normalizuoti atmosferą darbovietėje. Dr. A. Bubnys akcentavo, kad svarbu išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti ir stiprinti bendradarbiavimą su XX amžiaus istoriniais tyrimais užsiimančiomis institucijomis ir centrais Lietuvoje, taip pat išskyrė institucijos poreikį turėti aukštos kvalifikacijos teisininką, išmanantį karo, genocido nusikaltimus ir žmogaus teises.

Seimas balandžio 1 d. iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo praėjusių metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Pagal įstatymą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaliniu direktoriumi gali būti gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų krypties studijų magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 3 metų darbo, susijusio su centro uždaviniais ir funkcijomis, stažą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Centras tiria visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą.