Vytautas ŽEIMANTAS, Vilnius

Kryžiuočių žvalgų žemėlapiuose

Semeliškės pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimos 1377 m., kai jas nusiaubė kryžiuočiai. Gyvenvietė sena, spėjama, kad ji buvo įkurta apie 1276–1283 m., kai didysis kunigaikštis Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams ir vakariniams lietuviams. Semeliškės buvo tarp Kryžiuočių ordino ir stambiausių Lietuvos miestų – Trakų ir Vilniaus. Todėl Semeliškės net keturis kartus minimos Lietuvos kelių aprašymuose, kuriuos darė kryžiuočių žvalgai dar XIV a. Šiais aprašymais kaip žemėlapiais naudodavosi karo žygių vadovai. 1385 m. kelio iš Kauno į Medininkus aprašyme teigiama: „Keliu į Medininkus nori vesti Jakune iš Pubethin ir Gedympthe iš Rūdavos. Pirmiausia nuo Kauno iki Rumšiškių 2 mylios, iš ten iki Lėlių Trakų 2 mylios, iš ten į Semeliškės 3 mylios.“

Kelio iš Punios į Trakus ir atgal į Rumšiškes aprašyme randame: „Šituo keliu nuo Trakų namo nori vesti Wygail iš Wargen. Nuo Trakų iki Semeliškių 3 mylios, iš ten 3 mylios iki Gubiškių, iš ten 3 mylios iki Vaiguvos, iš ten 3 mylios iki Rumšiškių, ten visur yra vandens ir pastoviui vietos užtenka.“

Semeliškės aprašomos ir kelyje į Šalčininkus: „Jeigu norima vasarą vykti į Šalčininkus, reikia kariuomenę vesti nuo Lentrakių, nuo Lentrakių iki Žiežmarių 2 mylios, nuo Žiežmarių iki Semeliškių 4 mylios, iš ten iki Markininkų 2 mylios, iš ten 2,5 mylios iki Rudininkų prie Merkio.“

Kryžiuočių žvalgas Merune, aprašydamas atgalinį kelią nuo Rudaminos teigia: „Nuo Rudaminos iki Markininkų 4 mylios, iš ten iki Semeliškių 3 mylios, iš ten iki Žiežmarių ant Strėvos 3 mylios, iš ten iki Rumšiškių 3 mylios, iš ten į Kauną.“

O kada Semeliškės buvo pirmą kartą pažymėtos kartografiniuose žemėlapiuose? Atsakymo į šį klausimą reikėjo ieškoti studijuojant seniausius Lietuvos ir kaimyninių kraštų žemėlapius.

Pirmą kartą Lietuvos miestai atsirado M. Beneventanuso 1507 m. Italijoje, Romoje, išleistame žemėlapyje. Pažymėti penki miestai – Vilnius, Kaunas, Trakai, Lyda ir Medininkai. Vokiečių ordino žemėse yra Klaipėda ir Ragainė. Rašytiniuose šaltiniuose Semeliškės jau buvo minimos prieš 130 metų, tačiau šiame žemėlapyje jų dar nėra. Beje, M. Beneventanuso žemėlapis gana netikslus, darytas iš nuogirdų. Tarp Lietuvos ir Moskovijos per visą pasienį nupiešti didžiuliai Rifejaus kalnai, atkeliavę į to meto žemėlapius iš legendų.

W. Grodeckio 1561 m. Šveicarijoje, Bazelyje išleistame Lenkijos ir gretimų žemių žemėlapyje Lietuvos teritorijoje pavaizduotos 23 gyvenvietės. Be anksčiau minėtų gyvenviečių, jau atsiranda Aukštadvaris, Rudininkai, Betygala, Vilkija, Ordino pusėje – Tilžė. Žemėlapyje daugiau kaip 10 Lietuvos upių, tačiau Strėva dar nepažymėta. Rifejaus kalnų jau neliko, nes W. Grodeckis buvo lenkas, kilęs iš tų žemių, kurias ir vaizdavo.

G. Mercatoriaus 1595 m. Vokietijoje, Duisburge, išleistame Lietuvos žemėlapyje yra apie 20 upių ir 60 gyvenviečių. Atsiranda Kėdainiai, Jurbarkas, Ariogala, Veliuona, Valkininkai, Merkinė. Kur dabar daugmaž yra Semeliškės, pažymėtos kelios gyvenvietės – Trakai, Aukštadvaris, Stakliškės, Rudininkai, Alytus, tačiau Semeliškių dar nėra, bet nupiešta Strėvos upė, dešinysis Nemuno intakas. Tik nenurodytas jos vardas.

Pirmą kartą – 1613 m. Amsterdame

Pirmą kartą Semeliškės (Semiliski) pažymėtas T. Makowskio 1613 m. Niderlanduose, Amsterdame išleistame žemėlapyje, kurį raižė A. Geritsas, spausdino V. Janssonas.

Tai pirmasis originalus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. Jį sudarė ne užsienio, o Lietuvos valstybės specialistai. Žemėlapio rengimui vadovavo kunigaikštis, Trakų, vėliau – Vilniaus vaivada Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis. Jis savo lėšomis ir apmokėjo leidimą.

Žemėlapis buvo pradėtas rengti 1590 m. Spėjama, kad jį pirmą kartą išleido 1603 m.

Šis žemėlapis buvo gana tikslus ir gerokai pralenkė to meto Vakarų Europoje sudarytus mūsų žemių atvaizdus. Vien tik dabartinėje Lietuvos teritorijoje pavaizduota apie 150 gyvenviečių ir 60 upių, tarp jų ir Strėvos (Strawa). Tai vienas iš geriausių Renesanso epochos kartografijos darbų. Beveik pusantro šimto metų jis buvo Europos kartografų kopijuojamas, perdirbinėjamas ir spausdinamas įvairiuose atlasuose. Lietuvos nacionaliniame muziejuje yra Švedijos Upsalos universitete saugomo 1613 m. žemėlapio kopija.

Nikolo Sanson d‘Abbeville‘io Kuršo kunigaikštystės ir Žiemgalos Livonijoje bei Žemaitijos kunigaikštystės Lietuvoje žemėlapyje, išleistame Prancūzijoje, Paryžiuje, 1659 m. yra nurodytos Semeliškės (Semielijski). Šalia – Trakai (Troky), Vievis (Wiewie), Strėvininkai (Straeiniki), Rumšiškės (Rumessisski), Žasliai (Zojsle), Kernavė (Kiernow). Yra nupiešta ir Strėvos (Strawa) upė, įtekanti į Nemuną (Niemen).

Vilniaus, Trakų ir dalies Minsko vaivadijų žemėlapyje (Paryžius, 1665 m.) nurodyta per 300 miestų ir miestelių. Yra prie Strėvos upės ir Semeliškės (Semieliski).

Semeliškės yra pažymėtas įvairiuose senuosiuose žemėlapiuose, viduramžiais ir vėliau leistais Amsterdame, Paryžiuje, Augsburge, Berlyne, Niurnberge.

Prancūzijoje, Paryžiuje 1675 m. G. Sanson d‘Abbeville’is parengė Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir gretimų šalių žemėlapį, kuris užmina įdomią mįslę. Žemėlapyje mus dominančioje teritorijoje pažymėtai Trakai, Aukštadvaris, atsiranda Kruonis, Šalčininkai, Varėna, tačiau toje vietoje, kur anksčiau prie Strėvos upės kranto tradiciškai buvo rašomas Semeliškių vardas, atsiranda kitas gyvenvietės pavadinimas – Strėvininkai (Strajenki). Kaip tai atsitiko?

Vokietijoje, Niurnberge, J. Niepreckio sudarytame ir T. Mayerio patikslintame ir 1749 m. išleistame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pirmą kartą parašyta Semieliszki.

Vokietijoje, Berlyne, D. F. Sotzmanno parengtame ir 1798 m. išleistame Prūsijos Karalystės žemėlapyje yra dar vienas miestelio vardo variantas – Szumeliszek.

Carizmo laikotarpis

Lietuvai patekus caro priklausomybėn, mūsų krašto žemėlapius pradėjo leisti ir Rusija. 1800 m. Sankt Peterburge išleistame Lietuvos gubernijos žemėlapyje (Карта Литовской губернии) pažymėtos Semeliškės (Сумелишки) ir Strėvos (Страва) upė.

1801 m. caro valdžia, norėdama ištrinti Lietuvos vardą iš Europos politinių žemėlapių, Lietuvos guberniją panaikino. Jos vietoje įkūrė Vilniaus ir Gardino gubernijas. Prireikė ir naujų gubernijų žemėlapių. XIX a. II pusėje A. Iljino kartografinė įmonė Sankt Peterburge išleido Vilniaus gubernijos žemėlapį. Jame yra ir Semeliškės, tik kiek pakeistu vardu – Сумилишки.

Vilniaus gubernijos žemėlapyje, išleistame po 1843 m. administracinio pertvarkymo Semeliškės (Сумелишки) pažymėtos didesniu pajuodintu šriftu. Šalia tokiu pačiu šriftu pažymėti tik Žiežmariai, Stakliškės ir Jieznas, kitos gyvenvietės paminėtos mažesniu šriftu.

Sankt Peterburge 1857 m. išleistame Romos katalikų vyskupijų Rusijoje žemėlapyje yra ir Semeliškės, nes miestelyje dar 1501 m. buvo pastatyta katalikų bažnyčia.

Lietuvos žemėlapiai buvo leidžiami įvairiomis kalbomis – pirmieji lotyniškai, vėliau – vokiškai, prancūziškai, lenkiškai, rusiškai. Pirmasis lietuvių kalba toks žemėlapis buvo išleistas Sankt Peterburge 1900 metais. „Lietuviškai latviško krašto žemėlapį“ dar lietuviškos spaudos draudimo metais išleido Antanas Macijauskas. Dėl to jam buvo iškelta byla, dalis tiražo konfiskuota. A. Macijausko žemėlapyje lietuviškai buvo parašyta – Sumeliškiai.

Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai okupavo Lietuvą. Okupantai suskubo išleisti ir savo žemėlapį. Jis pasirodė 1918 m. Berlyne dviem kalbomis – vokiečių ir lietuvių (Karte von Litauen – Lietuvos žemėlapis). Jame yra ir Semeliškės (Semiliszki).

Pirmą kartą dabartiniu pavadinimu

Nesnaudė ir lietuviai. Jie norėjo kuo plačiau pagarsinti ir kuo greičiau įteisinti 1918 m. vasario 16 d. paskelbtą nepriklausomą Lietuvos Respubliką. Todėl Šveicarijoje, Berno mieste 1918 m. prancūzų kalba išleido Lietuvos žemėlapį (Karte de la Lituanie). Šiame žemėlapyje pirmą kartą miestelis užrašytas dabartiniu pavadinimu – Semeliškės.

Tačiau žemėlapyje, pridėtame prie Lietuvos ir Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos sutarties, rusiškame variante vėl grįžtama prie Sumeliškių, o lietuviškame – prie Semiliškių. Beje, šia sutartimi Rusija sutiko atiduoti Lietuvai Suvalkus, Augustavą, Gardiną, Lydą, Krėvą.

1920 m. Lietuvos valstybės spaustuvės Kaune spausdintame Lietuvos žemėlapyje miestelio vardas vėl truputį iškraipomas – Semiliškės. Taip pat, su ta pačia klaidele jis yra įrašytas ir į Lietuvos bažnytinės provincijos (įkurta 1926 m.) žemėlapį. Semiliškės nurodytos Kaišiadorių vyskupijoje.

Dabartiniu pavadinimu miestelis vėl įrašomas Lietuvos kariuomenės Vyriausiojo štabo Karo topografijos skyriaus 1933 m. parengtame (redagavo A. Krikščiūnas) Lietuvos žemėlapyje.

Įdomu tai, kad Lenkijoje 1933 m. M. Kacprzako išleistame lenku kalba Lietuvos Respublikos (Republika Litewska) žemėlapyje dabartinis miestelio vardas parašytas tik lietuviškai – Semeliškės, nors kiti miestai pateikiami ir pagal lenkišką tarimą – Wilno, Kowno, Troki.

Yra Semeliškės ir pirmajame 1941 m. Kaune išleistame LTRS žemėlapyje. Sovietinius okupantus pakeitę hitlerininkai tais pačiais 1941 m. Kaune išleidžia Lietuvos generalinės srities administracinį žemėlapį. Jame pažymi Semeliškių miestelį ir pirma kartą žemėlapiuose nurodo Semeliškių valsčiaus ribas. Lietuvos TSR žemėlapyje, išleistame lietuviškai Maskvoje 1955 m. Semeliškės vėl minimos.

JAV lietuviai, nenorėdami sutikti su Stalino nubrėžta rytine Lietuvos siena, Amerikoje 1956 m. dviem kalbomis – lietuvių ir anglų – išleido Lietuvos žemėlapį – Map of Lithuania. Šiame J. Kapočiaus išleistame žemėlapyje irgi yra Semeliškės. Šis žemėlapis dabar kabo ir Semeliškių vidurinės mokyklos Istorijos kabinete.

1991 m. Vilniuje pasirodė Lietuvos katalikų bažnyčios žemėlapis. Jis buvo išleistas todėl, kad tų metų gruodžio 24 d. popiežius Jonas Paulius II paskelbė apie Vilniaus ir Kauno bažnytinių provincijų sudarymą. Iki tol formaliai Vilniaus vyskupija buvo Lenkijos bažnytinės provincijos dalis. Semeliškių bažnyčia šiame žemėlapyje pažymėta 517-uoju numeriu, šalia Vievio – 516, Žiežmarių – 518 ir Kruonio – 519.

1990 m. pasirodė pirmieji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos žemėlapiai. Visuose juose pažymėtas senas ir garsus Semeliškių miestelis.

Nuotraukoje: Semeliškės T. Makowskio sukurtame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje (Nyderlandai, Amsterdamas)

Voruta. – 2012, saus. 7, nr. 1 (739), p. 9.