Didžiosios kovos apygardos vadas (1944-1947) Jonas Misiūnas-Žalias Velnias. Nuotrauka iš partizanai.org

Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt

Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus.

Trakų apskrities (aps.) Semeliškių valsčiuje (vls.) Prūsiškių, Noškūnų, Peliūnų ir kitų kaimų apylinkėse 1944 m. vasarą vyrai būrėsi į ginkluotus būrius.

Pavieniams partizanų būriams ėmėsi vadovauti Jonas Misiūnas – Žalias Velnias, 1944 m. vasarą Didžiosios Kovos vardu pavadintas jo būrys turėjo veikti Ukmergės ir Trakų aps. Didėjant partizanų skaičiui, Didžiosios Kovos būrys virto rinktine ir taip, 1944 m. liepos-rugsėjo mėn., atsirado Jono Misiūno – Žalio Velnio vadovaujama Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) Didžiosios Kovos rinktinė (DKR). Vėliau šis partizanų junginys perorganizuotas į LLA 5-ąjį rajoną, o 1945 m. vasario mėn. pavadintas LLA 5-ąja apygarda. 1945 m. gruodžio 1 d. 5-oji LLA apygarda pavadinta Didžiosios Kovos  apygarda, ji padalinta į A (veikė Trakų aps.) ir B (veikė Ukmergės aps.) rinktines. Lietuvos kariuomenės pavyzdžiu rinktines sudarė batalionai, kurie buvo dalijami į kuopas ir būrius. Nuo 1945 m. sausio 20 d. batalionams paskirti veikimo rajonai,

Semeliškių vls. laisvės kovotojų būrių vadais buvo: Ignas Nasutavičius– Bondaras; Jonas Ignatavičius; Pranas Sindaravičius – Pavasaris; Pranas Stasiūnas – Bijūnas; Petras Kaboras – Kotas; Albinas Bliujus – Don Kichotas; Antanas Galinis – Juoda Kaukė; Adomas Urbonavičius  – Siaubas; Jonas Radzevičius  – Čerkesas ir kiti.

IGNAS NASUTAVIČIUS – BONDARAS (BONDARIS)

Ignas Nasutavičius – Bondaras gimė 1890 m. balandžio 24 d. Semeliškių vls. Jagelonių k., 1942 m. gegužės 27 d. Lietuvos gyventojų surašymo metu gyveno Semeliškių vls. Budilių k. Pagal tautybę ir gimtąją kalbą buvo lietuvis, kaimo žemdirbys, mokėjo skaityti ir rašyti.

LSSR KGB Trakų r. sk. 1971 m. sausio 7 d. parengtoje pažymoje rašoma, kad I. Nasutavičiaus – Bondaro būrys veikė nuo 1944 m. rugpjūčio mėn.

NKVD operatyviniuose dokumentuose pažymima, kad 1945 sausio 10 d. Bondaro būriui suduotas pirmas operatyvinis smūgis, Trakų aps. Semeliškių vls. miške NKVD kariuomenės 97-as pasienio būrys, kuriame buvo 200 žmonių, vykdė karinę – čekistinę operaciją, kurios metu žuvo 11 partizanų, tarp jų – būrio vadas IGNAS NASUTAVIČIUS, JUOZAPO – BONDARAS. Kitų partizanų tapatybės nenustatytos.

Bondaro būryje buvo apie 20 partizanų, tačiau būrį nuolat papildydavo jaunuoliai, dezertyravę iš sovietinės armijos arba vengiantys tarnybos joje.

Nurodoma ir kita Bondaro žūties data -1945 m. sausio 30 d., tačiau labiau tikėtina, kad IGNAS NASUTAVIČIUS, JUOZAPO – BONDARAS žuvo 1945 sausio 10 d. Trakų aps. Semeliškių vls. miške.

Igno Nasutavičiaus – Bondaro  partizanų būrio, veikusio Semeliškių vls., veiksmų tyrimui 1945 m. gegužės 18 d.  užvesta agentūrinė byla „Jagelianci“. Tikėtina, kad šios bylos pavadinimas susijęs su kaimo JAGĖLONYS pavadinimu. 1946 m. spalio 4 d. MVD Trakų aps. sk. operatyvinio įgaliotinio pažymoje rašoma, kad buvo žinomi šie Bondaro būriui priklausantys partizanai: Jonas Ignatavičius, Motiejaus; Jonas Bliujus, Andriaus; Jeronimas Seliuta, Motiejaus; Simonas Seliuta, Motiejaus; Motiejus Leonavičius,  Motiejaus; Bernardas Leonavičius, Motiejaus; Jonas Matuliūkštis, Kazio; Stasys Matuliūkštis, Kazio; Andrius Jančiauskas; Pranas Jančiauskas; Albertas Seliuta; Antanas Galinis.

Pažymima, kad čekistinių – kovinių operacijų ir agentūrinių – operatyvinių priemonių pagalba nužudyti šeši BONDARO būrio partizanai: IGNAS NASUTAVIČIUS, JONO (dokumente – Nosutovičius); JERONIMAS SELIUTA, MOTIEJAUS (dokumente – Ironimas); ALBERTAS SELIUTA, MOTIEJAUS; BERNARDAS LEONAVIČIUS, MOTIEJAUS (dokumente – Levanovičius); SIMONAS SELIUTA, MOTIEJAUS; ANTANAS GALINIS, ANDRIAUS.

Legalizavosi: Jonas Ignatavičius, Motiejaus; Jonas Bliujus, Andriaus; Motiejus Leonavičius, Motiejaus; Jonas Matuliūkštis, Kazio; Stasys Matuliūkštis, Kazio; Andrius Jančiauskas; Pranas Jančiauskas.

Pažymoje nurodoma, kad agentūrinėje byloje „Jagelianci“ išvardintų partizanų grupė visiškai likviduota.

Norisi priminti legalizavimosi esmę. R. Čekutis ir D. Žygelis str. „Partizanų legalizacija“ teigė: „1944-1945 metais veikė <…>gausūs partizanų būriai… Manoma, kad tuo metu miške buvo net iki 50 tūkstančių asmenų. Jiems buvo sunku išsilaikyti, sunku prasimaitinti ir pan.<…> Vienų partizanų dalinių vadai leido kai kuriems savo kovotojams legalizuotis, t.y. pereiti į legalų gyvenimą netgi atiduodant ginklus. Kiti vadai – atvirkščiai, visiškai draudė legalizaciją.<…>Legalizacijos šalininkų pagrindinis motyvas buvo tas, kad čekistams buvo daug paprasčiau susekti didelius būrius.<…>Kita vertus, dauguma partizanų buvo ūkininkai, o žemės dirvonavo. Reikėjo kam nors dirbti žemę, maitinti šeimas bei remti tuos pačius partizanus .Legalizacijos priešininkai savo poziciją motyvavo išdavystėmis, nes tuos, kurie pagal Bertašiūno amnestijas išeidavo iš miško, čekistai tardė, reikalaudavo išduoti savo buvusius kovos draugus, ginklų sandėlius, slėptuves. Kai kurie, žinoma, palūždavo ir tai atnešdavo naujų aukų.“

1971 m. sausio 7 d. parengtoje LSSR KGB Trakų r. sk. pažymoje apie I. Nasutavičiaus – Bondaro būrį yra pateiktas sąrašas šio būrio partizanų, žuvusių 1944-1946 m. (jų tiksli žuvimo data ir žūties vieta nenustatyta): PRANAS ČIŽAS, STASIO, gimė Semeliškių mstl.; PRANAS KANANAVIČIUS, ALEKSO, gyveno Semeliškių vls. Nečiūnų k.; LEONAS KARČIAUSKAS – VARNAS; PRANAS SINDARAVIČIUS, ALEKSO – KARVELIS, gyveno Semeliškių vls. Budilių k. JUOZAS STANČIKAS, JONO – MEŠKA, gyveno Semeliškių vls. Grinapolio k., 1944 m. rugpjūčio mėn. įsijungė į Bondaro būrį. J. Apanavičius liudytojo apklausos metu patvirtino, kad partizanai KAZYS SINDARAVIČIUS ir JUOZAS STANCIKAS tikrai žuvo 1945 m.

Justės Karendienės, Vinco, g. 1881 m. Semeliškių vls. Žuvyčių k., tremties byloje esančioje pažymoje rašoma, kad jos sūnūs Aleksas, Bronius ir Pranas Karendos 1944 m. įstojo į Bondaro vadovaujamą partizanų būrį. 1945 m. pradžioje karinės-čekistinės operacijos metu žuvo ALEKSAS KARENDA, KAZIO, g. 1917 m. Semeliškių vls. Žuvyčių k. Tos pačios operacijos metu žuvo ir būrio vadas Bondaras.

1945 m. balandžio mėn. Žuvyčių k. NKVD Semeliškių vls. psk. stribai vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu buvo sulaikyti partizanai broliai Bronius ir Pranas Karendos. Suimti partizanai po operacijos buvo vežami į Trakus, tačiau konvojavimo metu sugebėjo pabėgti ir pradėjo slapstytis Daugirdiškių miške. Persekiojimo metu BRONIUS KARENDA, g. 1925 m. ir PRANAS KARENDA, g. 1923 m. buvo nušauti.

2000-11-29 Aleksui Karendai suteiktas kario savanorio (KS) teisinis statusas (LGGRTC archyvas, b. K-537).

 (Bus daugiau)