Jovita LESIENĖ, LGGRTC GRTD vyriausioji specialistė, www.voruta.lt

Pagerbdami žuvusiuosius partizanus, pateikiame istorinę archyvinę medžiagą apie Didžiosios Kovos apygardos Trakų aps. Semeliškių valsčiuje kovojusius ir 1944-1946 m. tragiškai žuvusius partizanus.

Tęsinys. Pirmąją istorinės medžiagos dalį galite skaityti ČIA: https://www.voruta.lt/semeliskiu-valsciuje-kovoje-ir-1944-1946-m-zuve-partizanai-i/

JONAS IGNATAVIČIUS

      Jonas Ignatavičius, Motiejaus, gimė Semeliškių vls. Miežūnų kaime. Nuo 1944 m. vasaros –Jagėlonių būrio vadas, nuo rugsėjo mėn. – DKR Juodosios Kaukės būrio partizanas, nuo 1945 m. balandžio mėn. – 4-o bataliono 1-os kuopos būrio vadas. NKVD Trakų aps. sk. viršininko 1945 m. balandžio 7 d. pažymoje teigiama, kad Semeliškių vls. Nečiūnų, Pagrendos, Peliūnų, Budilių ir kt. kaimuose veikė organizuotas būrys, kuriame buvo 15-20 partizanų. Nustatyta, kad būrio vadas –Jonas Ignatavičius, Motiejaus (dokumente – Ivan Ignatovič, Matviejevič), lietuvis, gimė ir gyveno Semeliškių vls. Tuo metu būriui priklausė partizanai: Antanas Galinis (dokumente – Galin Anton), 40-ies metų, gyveno Miežūnų kaime; Bilkid Ivan, 28 metų; Jeronimas Seliuta (dok. – Aronim), 38 m., gyv. Pagrendos k.; Simonas Seliuta (dok. – Siman), 32 m., gyv. Pagrendos k.; Bernard Leonavičius (dok. – Levanovič), 39 m., gyv. Peliūnų k.; Motiejus Leonavičius (dok. – Levanovič Matvej), 42 m., gyv. Peliūnų k; Juozas Matuliūkštis (dok.-Jažus), 31 m., gyv. Budilių k.; Stasys Matuliūkštis, 21 m., gyv. Budilių k.; Pranas Jančkovskij, gyv. Jagėlonių k.; Andrius Jančkovskij, gyv. Jagėlonių k; Albertas Seliuta, gyv. Pagrendos k.

Semeliškių vls. Pagrendos miške 1945-01-13 įvyko kautynės, kurių metu žuvo septyni partizanai – tai buvo trys broliai Seliutos: Jeronimas, g. 1912 m.; Simonas, g. 1917 m. ir Albertas, g. 1919 m.; trys broliai Česoniai: Bolius, g. 1927 m., Kajetonas bei Vladas ir partizanas Vladas Juozupka. Broliai Seliutos buvo iš Pagrendos k., o broliai Česoniai ir V. Juozupka – iš Peliūnų k. Žuvę partizanai kovą pradėjo 1944 m. rugpjūčio mėnesį. Remiantis archyviniais NKVD dokumentais jie buvo priskirti Albino Bliujaus – Don Kichoto partizanų būriui. Gavęs MVD dalinio įsakymą, vietinis gyventojas žuvusiųjų Pagrendos miške partizanų palaikus vežė ir išmetė Kietaviškėse. Aukos buvo niekinamos kaimo kryžkelėje, netoli mokyklos ir prūdo. Naktį jų artimieji kūnus paėmė ir slapta palaidojo Semeliškių vls.Peliūnų k. kapinėse (kitais duomenimis: Semeliškių vls. Stančikų k. kapinėse).

Brolių Alberto, Jeronimo ir Simono Seliutų žuvimo vieta nurodoma jų šeimos tremties byloje, pažymoje rašoma – vykdant čekistinę – kovinę operaciją 1945 m. Pagrendos miške žuvo šeši partizanai, iš jų Don Kichoto būriui priklausė: Albertas Seliuta, Motiejaus, g. 1920 m.; Jeronimas Seliuta, Motiejaus, g. 1919 m. (dokumente–Aronimas); Simas Seliuta, Motiejaus, g. 1922 m. (dokumente – Šimas).

2002-04-18 Jeronimui Seliutai, Motiejaus, g. 1913 m., suteiktas kario savanorio (KS) teisinis statusas (LGGRTC archyvas, b. N-228).

PRANAS SINDARAVIČIUS – GALINIS – PAVASARIS

Pranas Sindaravičius, Kazimiero, gimė 1910 m., gimė ir gyveno Semeliškių mstl. Nuo 1944 m. įsijungė į partizanų būrį, žuvus Bondarui jis tapo būrio vadu. B. Burševskis apklausos metu teigė, kad Pranas Sindaravičius Galinio slapyvardį pasirinko, nes jo tėvų ūkis buvo gale miestelio ir kaimynai juos vadino „galiniais“. A. Rulevičienė pasakojo, kad Galinio būrys palaikė glaudžius ryšius su Čerkeso būriu.

Rezistento byloje esančiame P. Sindaravičiaus sūnaus liudijime teigiama, kad jo tėvas baigęs Semeliškių gimnaziją tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Vėliau vedė, ūkininkavo, susilaukė šešių vaikų. Okupavus Lietuvą 1944 m. tapo partizanu, vėliau – būrio vadu. 1945 m. kovo 21 d. žuvo Semeliškių miške susišaudymo su rusų kareiviais metu, kūnas išniekintas Semeliškių milicijos kieme ir užkastas Semeliškių miestelio pakraštyje, žvyryne.

LYA esančiuose operatyviniuose dokumentuose rašoma, kad 1945 m. kovo 18-20 d. Trakų aps. NKVD kariuomenės vykdytos karinės – čekistinės operacijos metu žuvo trys partizanai: PRANAS SINDARAVIČIUS  – GALINIS (būrio vadas), gimė ir gyveno Semeliškių mstl.; JUOZAS BLIUJUS, Motiejaus, 30-ies metų, gyveno Semeliškių vls. Peliūnų k.; trečias partizanas neatpažintas, vilkėjo vokiečių karininko uniforma. Kituose LYA esančiuose archyviniuose dokumentuose teigiama, kad 1945 kovo 20 d. buvusiam Bondaro būriui, kuriam jau vadovavo Pranas Sindaravičius – Galinis, buvo suduotas antras smūgis: Trakų aps. Semeliškių vls. Nečiūnų miške NKVD kariuomenės vykdytos karinės – čekistinės operacijos metu žuvo penki partizanai, vienas iš jų – būrio vadas Pranas Sindaravičius – Galinis.

Tikėtina, kad būrio vadas PRANAS SINDARAVIČIUS, Kazimiero – GALINIS – PAVASARIS, žuvo 1945 m. kovo 20 d. Semeliškių vls. Nečiūnų miške.

MGB Semeliškių vls. psk. 1948 m. balandžio 9 d. pažymoje yra žinių, kad Prano Sindaravičiaus vadovaujamas Pavasario partizanų būrys veikė Semeliškių vls. teritorijoje.

2000-06-05 Pranui Sindaravičiui suteiktas kario savanorio (KS) teisinis statusas (LGGRTC archyvas, b. B-411).

Vietiniai gyventojai teigė, kad žuvusiojo kūnas užkastas Semeliškėse, buvusio ,,Magazino‘‘ vietoje.

Marijonos Kanapickienės, Vinco, g. 1900 m. Semeliškių vls. Dzenkūniškio k. tremties byloje esančiuose dokumentuose teigiama, kad jos sūnus Antanas Kanapickas, Juozo, 1944 m. dezertyravęs iš RA įstojo į BONDARO vadovaujamą partizanų būrį. 1945 m. žiemą likvidavus būrį A. Kanapickas perėjo į PAVASARIO vadovaujamas partizanų gretas. ANTANAS KANAPICKAS, JUOZO žuvo 1945 m. Semeliškių vls. Astravos miške surengtos karinės-čekistinės operacijos metu.

Pasak informatoriaus “Gedimino”, Antanas Kanapickas žuvo 1945 m. birželio 6 d. Astravos miške. Anot “Gedimino”, jis pats po operacijos užkasė A. Kanapicko kūną, nes priklausė tam pačiam kaip ir A. Kanapickas partizanų būriui.

Faktą apie A. Kanapicko žūtį 1946 m. birželio 6 d. patvirtino ir informatorius “Bolius”. Pasak jo, po poros mėnesių Kazys Stasiūnas perlaidojo A. Kanapicko palaikus kapinėse.

Pranas Bartusevičius, Vinco g. 1917 m. Semeliškių vls. Prūsiškių k. 1944 m. įstojo į PAVASARIO būrį. 1945 m. balandžio mėn. Semeliškių vls. Dainavos k. karinės-čekistinės operacijos metu PRANAS BARTUSEVIČIUS–ĄŽUOLAS buvo nukautas kareivių. P. Bartusevičiaus žūtį patvirtino kartu su juo toje pačioje operacijoje dalyvavę, o vėliau legalizavęsi partizanai: B. Jankauskas ir V. Jančiauskas.

2000-04-11 Pranui Bartusevičiui suteiktas kario savanorio (KS) teisinis statusas (LGGRTC archyvas, b. U-104).

(Bus daugiau)