Evelina KISLYCH

12 tūkst. kvadratinių metrų dydžio, 3 tūkst. metų jūrų istoriją kaupiantis antras pagal dydį pasaulyje tarptautinis jūrų muziejus Hamburge (tarp. Maritimes museum Hamburg) – žurnalisto Peter Tamm Sen (1928) 80-ties metų darbas. Jūrų muziejų per metus aplanko daugiau nei 120 000 lankytojų (36 tūkst. lankytojai iš kitų šalių), kuriems neužtenka vienos dienos apžiūrėti visko, kas yra eksponuojama – jie čia grįžta vėl ir vėl.

Pasak „Maritimes museum Hamburg“ atstovo spaudai Wulf Brocke, sutvarkyti seniausią uosto sandėlį rajone „Hafencity“ Hamburgo valstijos valdžiai kainavo 30 milijonų eurų. Sandėlį renovavus, 2008 metų birželį tuometinis Vokietijos prezidentas Horst Köchler perkirpo raudoną juostelę – tądien į tarptautinį jūrų muziejų „Maritimes museum Hamburg“ buvo pakviesti pirmieji lankytojai.

„Užkabino“ vaikystėje

W. Brocke pasakojo, kad muziejaus savininkas, žurnalistas P. Tamm kolekcionuoti pradėjo būdamas vos šešerių, kai jam sergant mama padovanojo mažą laivo modeliuką. Dovana taip įvėpė  P. Tamm, jog šiandien jo kolekcija tapo per devynis aukštus nusidriekusiu muziejumi (eksponatai užima 12 tūkst. kv. m. ploto). Pasak „Maritimes museum Hamburg“ atstovo spaudai W. Brocke, yra skaičiuojama, jog muziejuje yra eksponuojama 47 tūkstančiai mažų laivų modelių (tarp jų – lietuvų „Lisco Baltic service“ laivas), 1 tūkstantis – didesnių. O kur dar 5 tūkstančiai tapybos darbų, 1 milijonas nuotraukų, 50 tūkstančių laivo kontrukcijos planų, 80 tūkstančių knygų apie laivus, jūras. Tai viskas, ką pavyko sukaupti žinomam žurnalistui per 80 savo gyvenimo metų.

Iš viso pasaulio

Daugeliui smalsu, iš kur atkeliauja eksponatai? Kaip jie patenka į kolekcionieriaus, muziejaus savininko P. Tamm rankas. Pasak W. Brocke, daugelis jų – dovanoti, pirkti, paveldėti. Jis pasakojo, kad pats P. Tamm vykdamas į kitą šalį, būtinai užsuka į antikvarinę parduotuvę. Tarkim, kartą vienoje iš Londono sendaikčių krautuvių kolekcionierius rado seną, iš gyvūnų kaulų dar prancūzų kalinių Anglijoje padarytą rankų darbo laivo modelį. Jį įsigijo visai prastos būklės, tačiau restauravus šiandien jis yra didžiausias iš 32 „Chesapeak“ kolekcijos laivų modelių, pagamintų iš gyvūnų kaulų.

Karti realybė

Povandeniniai laivai, rankų darbo žemėlapiai, skirtingų šalių skirtingų modelių švyturiai (standartiniai, modernūs), radijo stotys, kompasai, laiškai – tik įrodymas, kad taip buvo. O kur dar vis nutylima jūrų istorija apie vergų gabenimą laivais ir likę to įrodymai – muziejuje yra eksponuojama likusi laivo denio dalis, iš kurios aiškiai matoma, kaip ir kiek žmonių buvo gabenama laivu vienu metu. O kur dar pasaulinių karų likučiai – autentiškos laivyno jūreivių aprangos, karo laivyno modeliai, laiškai, likusios laivo dalys. Nuostabą kelia ir lankytoją atsisėsti priverčia laivų variklių, uostų mąstai – muziejuje eksponuojami sumažinti jų variantai.

Apsilankymas jūrų muziejuje sužadina ne tik norą keliauti, bet ir sukelia mintis apie tai, kiek daug mes dar nežinome. Liūdniausia, kad įdomiausių faktų, vaizdų kartais net visai nesužinome, nepamatome. Aišku tik vieną, kad istorija – didinga, reikalinga ir neištrinama. Visai kaip jūra – ar susimąstėte, kiek jose nutiko visko, nulėmusio mūsų šiandieną? Jei ne, įsivertinimui ir akiračio praplėtimui, siūlau apsilankyti šiame, ar kokiame kitame muziejuje.

Autorės nuotr.