Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Jeigu rusų raketos pasiekia tolimiausius Ukrainos rajonus, tai ir ukrainiečiai turi teisę jas skraidinti į Rusijos teritoriją, net į Kremlių. Jeigu Putinas perrengia 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių rusiška uniforma ir siunčia į frontą Ukrainoje, tai ir Kyjivas turi teisę prašyti NATO ir ES šalių siųsti savo dalinius į karą prieš Maskvą. Jeigu Volodymyras Zelenskis ketina įsigyti branduolinį ginklą, tai juk yra atsakas Putinui, kuris nuolat grasina numesti atominę bombą ant ukrainiečių galvų…

Logiška. Teisinga. Tokios gynybinės pozicijos pateisinamos. Tačiau Vakarus užvaldžiusi kita logika: delsti, laukti, sukišti galvas į smėlį, drebinti kinkas. Tiek iš politikos elito nurašomas J. Bidenas, tiek Vokietijos kancleris O. Scholzas ar kiti lyderiai smaginasi Ukrainos palaikymo retorika, bet tuojau pat pertaria: ne, Ukrainai dar ne laikas į NATO, ne tolimojo veikimo raketoms, ne artimesniems kontaktams su Kyjivo politikais.

Jau nekalbant apie D. Trumpą, kuris atsakomybę dėl Rusijos karo prieš Ukrainą suvertė ir V. Zelenskiui. Tai jis, esą, nesustabdė maždaug 130 tūkst. rusų kariuomenės įžengimo prieš beveik trejus metus…

Krūpčiojančius Vakarus nebe pagrindo išgąsdino V. Zelenskio jiems pateiktas „Pergalės planas“. Pasipylė kritika. Esą, jis pernelyg abstraktus, o penki jo punktai nukreipti tik į įpareigojimus partneriams, o ne prievoles pačiai Ukrainai. Pavyzdžiui, pirmas – dėl stojimo į Aljansą. Šiaip jau Ukrainą žodžiais aktyviai remiąs kadenciją baigęs Jensas Stoltenbergas interviu laikraščiui „Financial Times“ pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO galėtų būti visai reali net be prarastų teritorijų, nes joms nebūtų taikoma NATO apsauga. Kitaip sakant, atiduokit penktadalį okupuotos teritorijos, tada Briuselis pagalvos, ar jus priimti į NATO.

Antras punktas – dėl Vakarų partnerių pagalbos, gynybos pramonės apimčių didinimo. O. Scholzas ir toliau atsisako į Ukrainą siųsti sparnuotąsias raketas „Taurus“. Kitos šalys atideda F-16 tiekimą, prancūziškieji „Mirage 2000“, galintis nešti raketas SCALP, galbūt bus pristatyti kitų metų pradžioje, bet dar reikia apmokyti pilotus, tačiau šiuolaikinių naikintuvų „Dassault Rafale“ neduos.

Trečiasis „atgrasymo“ punktas sukėlė tikrą skandalą. V. Zelenskis dar rugsėjį pokalbyje su D. Trumpu iškėlė dilemą: arba Ukraina taps NATO nare, arba turės savo branduolinių ginklų.  Politologas Linas Kojala vaizdingai aiškino, kodėl Ukrainos prezidentas metė branduolinio ginklo kortą: jis tikisi dar tvirčiau įkišti koją į narystės NATO tarpdurį. D. Trumpui šis pasirinkimas tarsi patiko, nes suveikė jo verslininko instinktas, sako L. Kojala. Štai kodėl jis Ukrainos lyderį giria už unikalius prekybininko sugebėjimus…

Bet Vakarų politikams nuo tokių žodžių plaukai šiaušiasi. Tiesa, Putinas nedaug jų teturi, o ir jo frazė, kad Maskva „jokiu būdu“ Kyjivo režimui neleis įsigyti branduolinio ginklo, nes tai „pavojinga provokacija“, padarė įspūdį nebent tam pačiam Vokietijos kancleriui, kuris apie taikos derybas nori telefonu pasikalbėti su Putinu (šis tokią galimybę atmetė).

Ketvirtas plano punktas apima strateginio ekonominio potencialo panaudojimą, taip pat didesnį sankcijų spaudimą agresoriui, o penktas skirtas pokario laikotarpiui – šalies atstatymo ir Ukrainos ekonominio karinio patyrimo panaudojimą Europoje. Planą papildo trys slaptieji dokumentai, kurių vienas nurodo objektus Rusijoje, kuriuos galėtų pasiekti Ukrainai tiekiamos tolimojo nuotolio raketos…  Bet jų nėra ir vargu ar bus.

Akivaizdu, kad Vakarai delsia vienareikšmiškai įvertinti šį planą, lyg dairydamiesi į lapkričio 5 d. vyksiančius prezidento rinkimus JAV. Jei prezidentu bus perrinktas D. Trumpas, Europai teks didesnė paramos Ukrainai našta. Tiesa, J. Bidenas liks prezidentu iki sausio 20 d. inauguracijos, bet Vašingtonas jau dabar didesnį dėmesį skiria Artimiesiems Rytams ar Kinijos ir Taivano santykiams. O ir artimiausi Kyjivui Europos vadovai kartais nustebina. Antai, Lenkijos premjeras D. Tuskas paragino „užtikrinti tiesą“ ir ekshumuoti Antrojo pasaulinio karo metais Ukrainos nacionalistų vykdytų žudynių aukas Voluinėje. Anksčiau jį papildė vicepremjeras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, pareiškęs, kad Ukraina negalės būti priimta į Europos Sąjungą, kol nebus išspręstas šis istorinis ginčas.

Sunkus metas Ukrainai atėjo ne tik dėl žiaurios Rusijos agresijos, bet ir dėl Vakaruose tvyrančios baimės prieš Putino grasinimus. Gal ir teisinga kažkur skaityta paradoksali mintis, kad Vakarai labiau bijo V. Zelenskio negu Putino…

Atrodo, gyvename pagal beveik tikslią Antrojo pasaulinio prieškario kopiją: apie dešimt metų didžiųjų valstybių lyderiai stebėjo, kaip Hitleris praryja suverenias teritorijas, ir puoselėjo naivias viltis, kad vieną kartą jis gi liausis… Anaiptol.