Knygnešių koplyčia ir Bielinio kryžius. Bistrampolio dvaro archyvo nuotr.

www.voruta.lt

„Šimtas metų man iki to Bielinio“, – galėtų pasakyti istorijos pernelyg nemėgstantis žmogus. Ir jei tai ištartų šiandien, sausio 17 dieną, būtų visiškai tikslus. Nes kaip tik šiandien sukanka lygiai 100 metų nuo žymiausio Lietuvos knygnešio Jurgio Bielinio mirties. Ji šeštadienį bus paminėta Bistrampolio dvare, kur saugomas J. Bielinio kryžius.

„Žmonėms iš Panevėžio, Pasvalio, Biržų ir tolimesnių Bistrampolio dvaro apylinkių, kuriose gyveno ir lankėsi knygnešių karaliumi vadintas Jurgis Bielinis, rytoj bus Nepriklausomybės šimtmečio pradžia. Juk knygnešys mirė iš savo gimtinės eidamas pėsčiomis į Vilnių susitikti su Lietuvos taryba ir pasikalbėti apie būsimąją šalies Nepriklausomybę. Tuo metu galiojusioje gruodžio 11-osios Nepriklausomybės deklaracijoje buvo skelbiama, kad Lietuva siesis su Vokietija. O J. Bielinis Latvijos spaudoje buvo skaitęs, kad ši sieks nepriklausomybės savarankiškai, ir norėjo, kad tokiu keliu eitų ir Lietuva“, – pasakojo Bistrampolio dvaro vadovas ir čia esančios Knygnešių koplyčios įkūrėjas kun. dr. Rimantas Gudelis.

Šioje koplyčioje ant sienos kybo kryžius, prieš šimtmetį stūksojęs Katinų kaime prie J. Bielinio bičiulių Mitkų šeimos sodybos. Savo kelyje link Vilniaus nutaręs sustoti pas Mitkus pailsėti ir sušilti, 72-ejų knygnešys suklupo prie šio kryžiaus ir netrukus mirė. Pritrūko tik mėnesio, kad J. Bielinis sulauktų tokios Nepriklausomybės, kokios siekė visą savo suaugusiojo gyvenimą.

„J. Bielinis gyveno įdomiai ir įtemptai. Jis rašė straipsnius, knygas, platino draudžiamą spaudą – o tuo metu bet kuris iš šių veiksmų buvo labai rizikingas. Jo namuose vyko kratos, jį medžiojo pasieniečiai ir caro žandarai, už knygnešio sugavimą buvo žadami dideli pinigai. Galų gale metai prieš jo mirtį sudegė jo gyvenamasis namas su visais rankraščiais. Todėl minėdami jo mirties metines pakvietėme aktorių Albiną Kelerą sudalyvauti literatūriniuose skaitymuose apie Baltuoju Ereliu pasivadinusio knygnešio gyvenimą: manau, tai geriausias būdas sužinoti jo likimo vingius“, – kalbėjo kun. dr. R. Gudelis.

Šeštadienį 16  val. prasidėsiančiame renginyje po Antano Kmieliausko ištapytos koplyčios aplankymo ir A. Kelero skaitymų Bistrampolio koncertų salėje pasirodys folkloro dainininkė Veronika Povilionienė su saksofonistu Petru Vyšniausku.

Kun. dr. Rimantas Gudelis

Pasak kun. dr. R. Gudelio, knygnešio gyvenimu besidomintiems ir jį geriau pažinti norintiems žmonėms šeštadienio vakaras Bistrampolyje galėtų būti pagrindinė, bet ne vienintelė savaitgalio pažintinės kelionės stotelė. „Po to apsistojantys Bistrampolio dvare kitą dieną galėtų skirti aplankyti dar kelias esmines J. Bielinio gyvenimo vietas. Tai – tėviškėje  Purviškiuose augantis Bielinio ąžuolas: slėpdamasis už jo, knygnešys atsišaudė nuo žandarų, tą vietą žymi ir akmuo su dedikacija. O kita stotelė galėtų būti Suoste. Čia yra jo kapas ir jam šaulių, pavasarininkų, tautininkų bei skautų pastatytas paminklas iš lauko akmenų“, – rekomenduoja knygnešių koplyčios įkūrėjas.

Daugiau informacijos apie renginį:  http://www.bistrampolis.lt/lt/kultura

Renginys nemokamas.