Vilniaus Kalvarijų – Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčia, litografija iš Kazimiero Vilčinskio Vilniaus albumo

Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt

Kalbant apie Balzukevičius, mínima, jog tai XIX a. – XX a. pradžioje Vilniuje gyvenusi šeima, davusi ne vieną menininką: dailininką Juozapą Balzukevičių (1866-1915), tapytoją Liuciją Balzukevičiūtę (1887-1976), ir jų brolį Boleslovą Balzukevičių (1879-1935), vieną žymiausių to meto skulptorių. Visų šių trijų menininkų tėvas Vincentas Balzukevičius buvo savamokslis – skulptorius ir drožėjas, per savo gyvenimo metus, kaip rašo V.Jankauskas, sukūręs keletą tūkstančių skulptūrų Vilniaus ir Lietuvos bažnyčioms.

Vincentas Balzukevičius buvo vilnietis. Jis gimė 1835 m. balandžio 17 d. Riešėje ir po kelių dienų buvo pakrikštytas Vilniaus (Kalvarijų) šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje. Krikštamote buvo pakviesta pabūti jo teta bajoraitė Bogumila Račkauskaitė, t.y. jo motinos sesuo.

Balzukevičių pavardė XIX a. pradžios Vilniaus metrikinėse knygose itin reta, panašu, jog Vilniuje gyveno tik ši šeima. Beje, jie nebuvo kilmingi, todėl sudėtinga ką nors daugiau sužinoti apie jų gilesnes šaknis, nesant kilmės bylos. Vincento tėvai Dominykas Balzukevičius ir bajoraitė Juzefa Račkauskaitė susituokė Vilniaus Kalvarijų bažnyčioje 1834 metais kovo mėnesį. Dėl Dominyko Balzukevičiaus nėra aišku, ar jis buvo gimęs Vilniuje, ar atvykęs ir čia apsigyvenęs, jo santuokos metrike nurodyta tik tiek, kad jis yra iš Riešės. Santuokos metu jam jau buvo sukakę 30 metų, taigi jis nebuvo jaunuolis, jau galėjo gyventi savarankiškai. Tačiau galėjo būti, jog Riešėje Dominykas gyveno kartu su tėvais Benediktu ir Magdalena Sabolevičiūte Balzukevičiais. Tuo labiau, jog 1846 metais Verkių parapijoje nuo opaligės numirė keturiasdešimtmetė netekėjusi Dominyko sesuo Marija, kuri buvo palaidota Kalvarijų kapinėse.

Tuo tarpu Vincento motinos Juzefos Račkauskaitės tėvai Antanina Marcinkevičiūtė ir Tomas Račkauskai susituokė 1809 metais Vilniaus šv. Stepono bažnyčioje. Vilniuje gyvendami jie susilaukė trijų vaikų: sūnaus Tadeušo ir dukterų Bogumilos (Vincento krikštamotės) bei Juzefos. Antanina Marcinkevičiūtė Račkauskienė pergyveno savo vyrą, ji mirė būdama našle 1836 metais jau sulaukusi 60 metų amžiaus ir dar išvydusi dukters Juzefos pirmagimį Vincentą. Močiutė buvo palaidota šalia Vilniaus Šv. Stepono bažnyčios veikusiose kapinėse, kurios iki šių dienų neišlikusios.

Susituokę jaunieji Dominykas ir Juzefa Balzukevičiai gyveno Riešėje, kur jiems 1835 metais ir gimė pirmagimis, būsimasis skulptorius ir drožėjas Vincentas. Po dviejų metų Juzefa pagimdė dukterį Sofiją, kuri sulaukė pilnametystės ir ištekėjo už bajoro Antano Grušnalovskio. Kaip tik jos santuokoje brolis Vincentas paliudijo. Balzukevičių duktė Eleonora gimė apie 1840 metus, deja ši mergaitė teišgyveno keturiolika metų ir 1855 m. žiemą užgeso nuo kosulio, buvo palaidota Kalvarijų kapinėse kunigo Siksto Jasevičiaus, kuris tuo metu globojo ir jaunąjį Vincentą, jau dirbusį Kalvarijų bažnyčioje.

1843 metais Dominykui ir Juzefai Balzukevičiams jau gyvenant Jeruzalėje, gimė dvynukai – Kotryna ir Antanas. Iš vaikų krikštų metrikų matyti, kad Balzukevičiai kilnojosi po apylinkes: jie gyveno Riešėje, Jeruzalėje, Stoliariškėse, Verkiuose, Šnipiškėse. Panašu, kad gyvenamąsias vietas jie keitė pagal Dominyko gautą darbą.

Duktė Aniela Balzukevičiams gimė 1846 metais, kai Vincentui jau buvo sukakę 11 metų. Tokio amžiaus berniukas jau galėjo įsiminti ir Kalvarijų bažnyčios, atsisukusios į Neries slėnį, aplinką. Juk šioje bažnyčioje buvo krikštijami jo broliukai ir sesutės, taigi ši bažnyčia nuo mažens tapo jo gyvenimo (pasaulėžiūros) ir prisiminimų dalimi, o gražios Riešės, Verkių ir Kalvarijų apylinkės, alsavusios tolimu Vilniaus užmiesčiu ir kaimu bei pavienėmis sodybomis, galėjo formuoti jo estetinį skonį.

Po Anielos 1848 metais Šnipiškėse Balzukevičiai susilaukė sūnaus Dominyko, kurio krikštatėviais tapo giminaičiai iš bajorų Marcinkevičių, t.y. kūdikio motinos pusės, o 1851 metais per Šv. Jonines – jauniausiojo sūnaus Petro, kuris, deja, mirė kūdikiu, nesulaukęs vienerių metų amžiaus.

Ūgtelėjęs Balzukevičių pirmagimis Vincentas ėmė lipdyti skulptūrėles, krucifiksus. Lipdė iš natūros, kažkokių dailės mokslų nebaigė. Nuo 17 metų Vincentas gavo zakristijono pareigas Vilniaus Kalvarijų bažnyčioje, klebonaujant paminėtam Sikstui Jasevičiui, vėliau ėjusiam Vilniaus vyskupijos seminarijos inspektoriaus pareigas. Jaunasis zakristijonas minėto klebono buvo globojamas, tačiau jaunuolis ir pats stengėsi: lipdė ir restauravo bažnyčioje įvairias skulptūras, statulas, užsiėmė drožyba.

Paminėtina, jog 1850 m. caro valdžia uždarė Verkių dominikonų vienuolyną, vienuoliai buvo iškelti į Trakų vienuolyną, o bažnyčia atiteko diecezinių dvasininkų globon. Kiek tai paveikė jaunąjį Vincentą, sunku pasakyti. Lucijono Uzemblos 1907 m. „Kurjer Litewski” skelbtame straipsnyje, prisimenant skulptorių Vincentą Balzukevičių, rašoma, jog V.Balzukevičius labai mylėjo gimtinę – Vilnių. Viso skulptūrai, drožybai jis atidavė 55 savo gyvenimo metus.

Kristus, nešantis Kryžių Šv. Rapolo bažnyčioje. Autorius Vincentas Balzukevičius, straipsnio autorės nuotrauka

Minėtame straipsnyje minima, jog V.Balzukevičius augo tokių Vilniaus skulptorių- meistrų kaip Vilniaus universiteto profesorius Kazimieras Jelskis, jo mokinys Rafalas Šlizienis šviesoje. Straipsnyje prisiminti Dmachausko darbai, taip pat įvardinti „terrakotowe meistersztyki Ceizyka” šedevrai. Vincentas Balzukevičius pažinojo Joną Ostrovskį, žinomo iliustratoriaus Mykolo Elvyro Andriolio tėvą Pranciškų, Labanovskius, pastarieji buvo akmentašiai ir skulptoriai, Vilniuje gamino baldus, antkapinius paminklus, skulptūras.

Vienais geriausių Vincento Balzukevičiaus kūriniais laikomos „Dievo motina“ ir „Marija Magdalietė“. Ne viename šaltinyje nurodyta, jog skulptūrų vieta – Kaunas. Medingėnų bažnyčioje yra neogotikinių formų šoninis Nukryžiuotojo altorius, kurio centre įkomponuota, kaip teigiama, skulptoriaus Vincento Balzukevičiaus sukurta gipsinė Nukryžiuotojo skulptūra su įrėžtu autoriaus parašu. Tai vienas vėliausių skulptoriaus kūrinių.

Literatūroje minima, jog 1893-1902 m. Kalvarijų remonto metu Vincentas Balzukevičius išdrožė dvi naujas skulptūras: „Jėzų prie Kedrono” ir „Jėzų kalėjime”. V. Balzukevičius sukūrė ir  Kristų, nešantį kryžių Šv. Rapolo bažnyčiai.

Minėtame Liucijono Uziemblos 1907 m. straipsnyje nurodoma, jog viena iš ąžuolo išdrožta Aušros Vartų koplyčios altoriaus kopija, sukurta Vincento Balzukevičiaus, buvo saugoma Strasbūre pas kunigaikštienę Hohenlohe.

Altorius su Nukryžiuotojo skulptūra Medingėnų Švč. Trejybės bažnyčioje. Autorius Vincentas Balzukevičius; nuotraukos autorius A.Beresnevičius, Žemaičių muziejus “Alka”, nuotrauka eksponuojama LIMIS

Vincentas Balzukevičius sukūrė medinius „Angelą sargą” bei „Šv. Jurgį”  Šv. Jonų bažnyčios Šv. Onos koplyčiai, „Šv. Jackų” – Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčiai, Lentupio bažnyčiai Vitebsko srityje „Nukryžiuotąjį”, taip pat „Nukryžiuotąjį” Kavarsko bažnyčiai ir didelę Kristaus skulptūrą Joniškio bažnyčiai, Molėtų rajone, kuri, tikėtina, išlikusi iki šių dienų. Pasak, Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratoriaus Tautvydo Kontrimavičiaus, Kavarsko „Nukryžiuotasis” kabojo prie kairiųjų šoninių bažnyčios durų. Paminėta, jog šalia buvusi lentelė su užrašu. Šis kryžius priskirtas prie Kavarsko bažnyčios vertybių (žiūr. L. Vaitonis. Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia).

Pats paskutinis Vincento Balzukevičiaus kūrinys – Rožinio Dievo motina Ratnyčios bažnyčioje (tuometinė Gardino gubernija).

Skulptorius Vincentas Balzukevičius vedė 1861 metais. Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčioje jis susituokė su aštuoniolikos metų bajoraite Elena Ušpulevičiūte, Mykolo ir Teklės Kavaliauskaitės Ušpulevičių dukterimi. Santuoka buvo sėkminga. Kaip minėta, iš jos kilo net trys žymūs menininkai. Viso Vincentas ir Elena susilaukė vienuolikos vaikų. Dailininkas Juozapas Balzukevičius buvo vyriausiasis iš vaikų. Jis gimė 1867 m. balandžio 1 d. Šnipiškėse, kaip ir jo trimis metais jaunesnė sesutė Eleonora. Deja, Eleonora išgyveno tik 28 metus ir mirė nuo džiovos jau įsigytame Balzukevičių name tose pačiose Šnipiškėse ir buvo palaidota atskirai nuo tėvų Rasų kapinėse. Vėliau šalia jos atgulė ir brolis Boleslovas.

Vincentas Balzukevičius yra dirbęs ne tik Kalvarijų, bet ir Šv. Jonų bažnyčioje. Maždaug nuo 1868 metų dirbdamas apie 15 metų šioje bažnyčioje su šeima gyveno prie bažnyčios stovėjusiame Šv. Jonų ar Šv. Jono name. Namas įvardintas jo vaikų krikštų metrikuose.

Dar viena Balzukevičių duktė Sofija-Zuzana 1874 metais gimė minėtame Šv. Jono ar Jonų name. Kotryna Teklė gimė po trijų metų. Ji sulaukė pilnametystės ir būdama 33 metų amžiaus brolių buvo išleista už bajoro Petro Venckovskio. Būsimasis skulptorius Boleslovas Balzukevičius gimė 1879 m. vasario 12 d. taip pat Šv. Jonų name. Jis buvo dvylika metų jaunesnis už brolį Juozapą. Jo vieneriais metais vyresnis broliukas Viktoras pilnametystės nesulaukė. 1883 m. po Viktoro Balzukevičiams gimė duktė Ona jau nebe Šv. Jonų, o Didžiojoje gatvėje stovėjusiame name, kuris taip pat priklausė bažnyčiai.

Ko gero nuo 1883 metų Balzukevičiai jau persikėlė pastoviai gyventi į Šnipiškes. Jų sūnus Jonas 1884 metais jau gimė Kalvarijų gatvės name. Šaltiniuose rašoma, jog dailininkų Balzukevičių namai buvo Šnipiškėse (senasis adresas – Kalvarijų g. 77). Teigiama, jog būtent čia gyveno (pradžioje nuomojosi, o 1892 metais išsipirko namą) skulptorius Vincentas Balzukevičius su penkių vaikų šeima. Paminėtina, jog tų vaikų buvo daugiau negu penki. 1892 metais dar buvo gyva Eleonora, Juozapas jau buvo pilnametis, su tėvais gyveno aštuoniolikos metų Sofija-Zuzana, paaugliai Kotryna-Teklė ir Boleslovas, devynerių metų Ona. Jau buvo gimęs ir sūnus Jonas bei būsimoji tapytoja Liucija. Du jauniausieji Balzukevičių vaikai – Kazimieras ir Gabrielis, mirė kūdikystėje.

Naujo namo Šnipiškėse buitimi ir rūpesčiais neilgai teko pasidžiaugti Elenai Balzukevičienei. Ji mirė netrukus po jauniausiojo sūnelio Gabrielio mirties, t.y. 1894 m. gegužės 24 d. ir buvo palaidota Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kapinėse Antakalnyje. Taigi, visa tolesnė vaikų auklėjimo našta teko tėvui Vincentui. Mirus žmonai ir vaikų motinai Elenai, dukterys Liucija ir Ona buvo vos ūgtelėjusios: Onai buvo 11 metų, o Liucijai – septyneri. Vėliau, Liucijai jau tapus dailininke, abi seserys nuo 1946 metų nugyveno amžių Liubline, kur buvo ir palaidotos bendroje kapavietėje. Nei viena iš jų šeimos nesukūrė.

Skulptūra. Švč. Jėzaus Širdis. Autorius Vincentas Balzukevičius, nuotraukos autorė Asta Giniūnienė, šaltinis kvr.kpd.lt

Vincento sūnūs dailininkas Juozapas ir skulptorius Boleslovas šeimų taip pat nesukūrė. Visi trys – Juozapas, Boleslovas bei Liucija baigė Vilniaus piešimo mokyklą ir tęsė dailės mokslus universitetuose ar akademijose, ar tobulinosi pas žinomus dailininkus.

Skulptorius ir drožėjas Vincentas Balzukevičius mirė 1907 m. vasario 16 d. Vilniuje, Šnipiškėse, nuo plaučių uždegimo. Jo mirties metrike nurodyti septyni vaikai: sūnūs Juozapas, Boleslovas bei Jonas ir dukterys Kotryna-Teklė, Ona, Liucija bei Sofija – Zuzana. Jis buvo palaidotas šalia žmonos Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kapinėse Antakalnyje, kapo vieta nežinoma. Skulptoriaus sūnūs dailininkas Juozapas ir skulptorius Boleslovas Balzukevičiai palaidoti Vilniuje, Rasų kapinėse.

Straipsnio autorė už patarimus, rašant straipsnį, dėkoja dr. Mariui Jonaičiui.

Literatūros sąrašas:

Lucjan Uzembla. Š.P. Wincenty Balzukiewicz (Wspomnienie). Kurjer Litewski, 1907, Nr. 4 (17).

V.Jankauskas. Boleslovas Balzukevičius – Vilniaus dailininkas, Vilnius kaip dailės mokymo ir sklaidos centras, Vilnius, 2003.

Jolanta Širkaitė. Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018. ISBN 978-609-8231-07-6.

Sudarytoja Jolanta Širkaitė. Academie de Vilna. Parodos katalogas. Vilnius, 2017. ISBN 978-9955-8689-34.

Klajumienė Dalia. Medingėnai. Bažnyčios altoriai. Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. T. 2, Rietavas, Tverai, Kantaučiai, Lieplaukė, Medingėnai, Žlibinai, sudarytojas Adomas Butrimas, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005, pp. 240-258.

Asta Giniūnienė, Laima Kruopaitė, Alfonsas Šiaulys. Vilniaus Kalvarijų parpuolusio Jėzaus skulptūra: istorija, restauravimas, ikonografija ir sklaida. 2011. Kultūros paminklai Nr. 19, 2011.

Kalwaria Wileńska. Wilno, Caritas, Tłocznia Marianum, 1937, p. 4, 6; Słownik artystow polskich, t. 1. Wrocław, Warszawa. Krakόw: Ossolineum, 1971, p. 81.

Vincento Balzukevičiaus gimimo metrikas 1835 m. (Vilniaus Kalvarijų – Šv.Kryžiaus atradimo bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1835 m., LVIA f. 604, ap. 34, b. 51-53); Dominyko Balzukevičiaus ir Juzefos Račkauskaitės santuokos metrikas 1834 m. (Vilniaus Kalvarijų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1834 m. (LVIA f. 604, ap. 34, b. 49-50); Marijos Balzukevičiūtės mirties metrikas 1846 m. (Vilniaus Kalvarijų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1846 m., LVIA f. 604, ap. 34, b. 84); Antaninos ir Tomo Račkauskų santuokos metrikas 1809 m. (Vilniaus Šv. Stepono bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1809 m. LVIA f. 604, ap. 10, b. 22-23); Antaninos Marcinkevičiūtės Račkauskienės mirties metrikas 1836 m. (Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1836 m., LVIA f. 604, ap. 10, b. 263); Sofijos Balzukevičiūtės gimimo metrikas 1837 m. (Vilniaus Kalvarijų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1837 m., LVIA f. 604, ap. 34, b. 57); Eleonoros Balzukevičiūtės mirties metrikas 1855 m. (Vilniaus Kalvarijų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1855 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 80); Kotrynos ir Antano Balzukevičių gimimo metrikas 1843 m. (Vilniaus Kalvarijų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1843 m., LVIA f. 604, ap. 34, b. 75-77); Anielos Balzukevičiūtės gimimo metrikas 1846 m. (Vilniaus Kalvarijų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1846 m., LVIA f. 604, ap. 34, b. 84); Dominyko Balzukevičiaus gimimo metrikas 1848 m. (Vilniaus Kalvarijų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1848 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 60-62); Petro Balzukevičiaus gimimo metrikas 1851 m. (Vilniaus Kalvarijų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1851 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 70-72); Petro Balzukevičiaus mirties metrikas 1851 m. (Vilniaus Kalvarijų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1851 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 70-72); Vincento Balzukevičiaus ir Elenos Ušpulevičiūtės santuokos metrikas 1861 m. (Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga, LVIA f. 604, ap. 20, b. 88); Juozapo Balzukevičiaus gimimo metrikas 1867 m. (Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga, LVIA f. 604, ap. 20, b. 113); Sofijos-Zuzanos Balzukevičiūtės gimimo metrikas 1874 m. (Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1874 m., LVIA f. 604, ap. 20, b.121); Kotrynos-Teklės Balzukevičiūtės gimimo metrikas 1877 m. (Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1877 m., LVIA f. 604, ap. 20, b.203); Boleslovo Balzukevičiaus gimimo metrikas 1879 m. (Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1879 m., LVIA f. 604, ap. 20, b.207); Viktoro Balzukevičiaus gimimo metrikas 1880 m. (Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1880 m., LVIA f. 604, ap. 20, b.208); Onos Balzukevičiūtės gimimo metrikas 1883 m. (Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1883 m., LVIA f. 604, ap. 20, b.211); Jono Balzukevičiaus gimimo metrikas 1884 m. (Vilniaus Šv. Rapolo gimimo metrikų knyga 1884 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 212); Liucijos Balzukevičiūtės gimimo metrikas 1887 m. (Vilniaus Šv. Rapolo gimimo metrikų knyga 1887 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 216); Kazimiero Balzukevičiaus gimimo metrikas 1890 m. (Vilniaus Šv. Rapolo gimimo metrikų knyga 1890 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 240); Elenos Balzukevičienės mirties metrikas 1894 m. (Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1894 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 247), Gabrielio Balzukevičiaus mirties metrikas 1894 m. (Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1894 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 247); Vincento Balzukevičiaus mirties metrikas 1907 m. (Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1907 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 310); Eleonoros Balzukevičiūtės mirties metrikas 1899 m. (Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1899 m., LVIA f. 1667, ap. 1, b.25);  Sofijos Balzukevičiūtės ir Antano Grušnalovskio santuokos metrikas 1862 m. (Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1862 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 95); Kotrynos-Teklės Balzukevičiūtės ir Petro Vienckovskio santuokos metrikas 1911 m. (Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1911 m., LVIA f. 604, ap. 20, b. 322).