Punskas

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl

Minėdami 40-ąsias lietuviškų pamaldų atgavimo Seinų bazilikoje metines, tęsiame pasakojimą apie lietuvių kovas dėl teisės melstis gimtąja kalba.

Už daug ką turime būti dėkingi Punsko klebonui kun. Antanui Žieviui. Jis dirbo įvairiose Lenkijos parapijose, tarnavo Lenkijos kariuomenės karo kapelionu (jam suteiktas majoro laipsnis). Išėjęs į atsargą, persikėlė į Punską, kur nuo 1936 m. buvo parapijos klebonas.

Jam teko dirbti sielovadoje vienu sunkiausių laikotarpių Punsko parapijos istorijoje. Daug problemų kilo prieš Antrąjį pasaulinį karą, per jį ir po jo. Pirmaisiais pokario metais Punske buvo įkurdintas lenkų pasienio kariuomenės dalinys. Lenkų kareiviai atšiauriai žiūrėjo į šio krašto lietuvius. Per lietuviškas pamaldas jie triukšmingai įžygiuodavo su automatais į bažnyčią ir sukeldavo sumaištį. Kareiviai, kaip ir komunistinis saugumas, siekė paveikti kleboną. Įtikinėjo, kad čia Lenkija, o bažnyčioje meldžiamasi nesuprantama kalba, nors čia tik saujelė „nacionalistų“. Klebonas, kaip pasakoja žmonės, tada jiems atsakęs, jog galį jį areštuoti, bet jis jiems nepaklusiąs, nes įsakinėti klebonui gali tik vyskupas. Į kuriją pradėjo plaukti raštai, kad pamaldos lietuvių kalba Punske žalingos ir nereikalingos. Įtampa augo.

Per gavėnią, pasibaigus pamaldoms, lietuvius, bandančius išeiti iš šventovės, pastojo automatais ginkluoti kariai. Žmonės grįžo atgal ir per zakristiją movė į šventorių, o iš ten per šoninius vartelius – į miestelį. Daugelis išėjusiųjų iš bažnyčios bėgo aplink ežerą, nes eiti per miestelį buvę pavojinga. Pasigirdo automatų serija. Po kelių minučių viskas nutilo. Kareiviai išsisklaidė. Pasirodė, kad vienas neblaivus kareivis peršovė kitam kareiviui koją.

Šiuo incidentu pasinaudojęs Seinų klebonas J. Zlotkovskis (J. Złotkowski) laiške kurijai rašė, kad pamaldos lietuvių kalba Punske yra žalingos, jos provokuoja konfliktus, kuriais gali pasinaudoti komunistinė valdžia. Jis raginąs kuriją lietuvius kunigus iškeldinti, o jų vieton atsiųsti lietuvių kalbą mokančius lenkus. Pasak kunigo, tokiu būdu lietuvių šovinizmas būtų nugalėtas.

1946 m. per visą gavėnią ir Velykas Punsko parapijos lietuviams nebuvo leista melstis bažnyčioje gimtąja kalba. Parapijos lenkai, kurių buvo ne visai 15 proc., reikalavo panaikinti lietuviškas pamaldas. Juos atvirai rėmė Punske dislokuota pasienio apsaugos kariuomenė. Seivų valsčiaus vadovybė reikalavo iš klebono nedelsiant „normalizuoti“ padėtį.

Kun. A. Žievys nusprendė ir lietuviškas, ir lenkiškas pamaldas atnašauti pakaitomis, kas antras sekmadienis. Prieš lietuviškas pamaldas Punsko bažnyčioje aiškiai pasisakė Seivų valsčiaus valdžia. Ją rėmė lenkų kariuomenė ir nemaža dalis lenkų kilmės parapijiečių.

1946 m. pavasarį sienos apsaugos posto kariai ir saugumas pareikalavo iš Smalėnų klebono kun. Vaclovo Budrevičiaus panaikinti lietuviškas pamaldas. Šioje parapijoje lietuvių ir lenkų tikinčiųjų buvo maždaug tiek pat. Čia pamaldos lietuvių kalba atnašautos kas antrą sekmadienį. Šiokiadieniais šv. Mišios vykdavo tik lenkiškai. 1946 m. Seivų ir Krasnapolio valsčių valdžia pranešė kurijai, kad visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Smalėnų parapijoje yra tik 43 lietuviai, tad lietuviškas pamaldas reikia panaikinti.

Punskiečiai, nepaisydami grasinimų, kad bus deportuoti į Sovietų Sąjungą, nepasidavė. Jie parengė protesto laišką kurijai, kurį pasirašė 368 parapijiečiai. Kurija laišką suignoravo. Kun. J. Zlotkovskis ragino vyskupą lietuvių „grafomanų“ laiškų neskaityti – iš karto išmesti juos į šiukšliadėžę.

1947 m. rudenį Suvalkų storasta Henrikas Mateičikas (Henryk Matejczyk) pareikalavo kun. A. Žievį iškeldinti iš Punsko, nes, pasak jo, klebonas ne tik toliau sakąs lietuviškus pamokslus, bet ir padedąs žmonėms, kuriems gresia iškeldinimas į Sovietų Sąjungą, bendradarbiauja su partizanais. Jo nuomone, Punsko klebonas siekiąs lietuvinti čia gyvenančius lenkus ir esąs vienas iš nedaugelio Suvalkų apskrities dvasininkų, kurie aktyviai veikia prieš dabartinę santvarką. Lenkų saugumas pradėjo kunigą sekti.

1948 m. ataskaitoje Suvalkų storasta rašo, kad kun. A. Žievys ir toliau vykdo bažnyčioje šovinistinę antilenkišką veiklą. Apie dvasininko darbus jis informavo Balstogės vaivadą ir Visuotinės administracijos ministeriją. Atrodo, buvo ruoštasi kun. A. Žievį suimti, bet nesuspėta. Jis mirė 1949 m. rugpjūčio 30 d. Už savo atkaklumą sumokėjo pačią didžiausią kainą.

(Bus daugiau)

Sigitas Birgelis. Kovų dėl lietuviškų pamaldų klausimu. I dalis