1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko kultūros premijos laureatas Vytautas Dailidka. Jono Česnavičiaus nuotr.

Irma STADALNYKAITĖ, www.voruta.lt

1918 m. vasario 16 d. Signatarų namuose Vilniuje (Pilies g. 26) dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo aktą. Šioje Lietuvos nacionalinio muziejaus globojamoje valstybingumo istorijai svarbioje vietoje šeštadienio rytą rinkosi ne tik muziejaus kolektyvo nariai, bet ir Lietuvos kultūros, mokslo darbuotojai, tyrėjai, politikai, žiniasklaidos atstovai, Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premijos laureatai. Visi jie susirinko pasveikinti šiųmetinės Vasario 16-osios akto signataro D. Malinausko kultūros premijos laureato Rytų Lietuvos pedagogo, dailininko, poeto, sąjūdininko, aktyvaus lietuviškosios kultūros puoselėtojo, kraštotyrinių, tautotyrinių savilaidos leidinių autoriaus ir rengėjo, lietuviškos „Ryto“ draugijos mokytojo sūnaus Vytauto Dailidkos.

Signataro vaikaičio Tado ir Jadvygos Stommų, giminaičio Viktoro ir Žiedūnos Jencių įsteigta 1918 m. Nepriklausomybės Akto signataro D. Malinausko kultūros premija teikiama nuo 2012 m., ją jau yra gavę mons. Alfonsas Svarinskas, Juozas Vercinkevičius (2012), habil. dr. Kazimieras Garšva (2013), Nijolė Balčiūnienė (2014), Gintaras Songaila (2015), dr. Kazys Napoleonas Kitkauskas (2016), prof. dr. Alvydas Butkus (2017), dr. Vytautas Rubavičius (2018). Premija skiriama kultūrininkui, kuris yra prisidėjęs prie Lietuvos nepriklausomybės stiprinimo, lietuvybės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo ir kuriam artimos Donato Malinausko puoselėtos vertybės.

Signatarų namų salės prieigose būrėsi bendraminčiai, tautos kultūros, istorijos, lietuviško žodžio sergėtojai. Šia proga bemaž tris dešimtmečius Lietuvos nacionaliniam muziejui vadovavusios Birutės Kulnytės ir Signatarų namų vedėjos Meilės Peikštenienės jie čia maloniai sutinkami nuo 2016 m., iki tol premija po šv. Mišių būdavo teikiama Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Šnekučiavosi į šventę atvykę Vasario 16-osios akto signataro D. Malinausko kultūros premijos laureatai N. Balčiūnienė, habil. dr. K. Garšva, J. Vercinkevičius, dr. V. Rubavičius. Kaip ir anksčiau čia susitiko signataro kun. Alfonso Petrulio giminaičiai Nijolė Petrulytė-Štriupkuvienė ir Vasario 16-osios klubo pirmininkas gydytojas chirurgas Kęstutis Petrulis, klubo nariai, Pasienio policijos istorijos dvitomio „Parubežys ir parubežiniai“ (t. 1, 2 – 2018), kun. Juozo Breivos 125-osioms gimimo metinėms skirtos knygos „Kelias“ (2015) autorius Antanas Žilėnas, Vilniaus gimdymo namuose dirbantis gydytojas neonatologas Vladimiras Chijenas su žmona, šiemet Metų vertėjo krėslo premijos laureate už Juliano Barneso knygos „Kalbant atvirai“ vertimą paskelbta Nijolė Regina Chijenienė.

Šventinį renginį pradėjo susirinkusiuosius sveikinę Meilė Peikštenienė ir nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ steigėjas, leidėjas, vyriausiasis redaktorius Juozas Vercinkevičius. Naujausius signataro D. Malinausko gyvenimo ir veiklos tyrimus pristatė jo giminaitis, 2011 m. išleistos knygos „1918 m. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas“ autorius Viktoras Jencius-Butautas. Jis taip pat kalbėjo apie problemas, su kuriomis susiduria nuoširdūs, atsidavę istorijos tyrinėtojai, apie skirtingas Lietuvos valstybingumo istorijos traktuotes. Po šių gyvų ir įkvepiančių kalbų buvo paskelbtas premijos laureatas, o laureato ženklą – medalį su signataro D. Malinausko atvaizdu – jam įteikė D. Malinausko giminaitė, šio apdovanojimo idėjos autorė, dailininkė, dizainerė Vėtrė Markevičiūtė. Ne mažiau nuoširdi buvo ir premijos laureato V. Dailidkos kalba, jis prisiminė ne tik paties nueitą lietuvybei skirtų darbų kupiną gyvenimo kelią, bet ir sunkią persekiotų, kalintų, meilę Lietuvai aukščiau visko kėlusių tėvų, „Ryto“ draugijos mokytojo Vinco ir Emilijos Dailidkų lemtį. Beje, šio pasakojimo atidžiai klausėsi ir 2003 m. atkurtos lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis.

Po šios šventės dalies visų jos dalyvių laukė Signatarų namų suorganizuota ekskursija, kurios metu susipažinta su Vasario 16-osios akto pasirašymo aplinkybėmis, pristatyta Pirmosios Respublikos laikotarpiu veikusių lietuviškų draugijų veikla, atskleistos ne kiekvienam žinomos signatarų, Lietuvos Tarybos narių biografijos detalės. Norintieji galėjo aplankyti ir Signatarų namų knygynėlį, kuriame puikuojasi naujausi leidiniai apie signatarus – dr. Algimanto Katiliaus „Prelatas Kazimieras Steponas Šaulys“ (2016), „Vasario 16-osios akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis“ (2017), dr. Juozo Girniaus „Pranas Dovydaitis“ (2017), dr. Vilmos Bukaitės „Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas“ (2015), „Nepriklausomybės Akto signataras Petras Klimas“ (2016) ir kt.