Lietuvos teismai eilinį kartą nuvylė ir įskaudino antisovietinės rezistencijos dalyvius – partizanus, laisvės kovotojus ir tremtinius. Išteisintas buvęs etatinis KGB darbuotojas Marijonas Misiukonis, dalyvavęs paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio – Siaubūno nužudyme.

Panevėžio Apygardos teismas 2014-11-26 d. išteisino genocido byloje kaltinamą M. Misiukonį. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per 20 dienų, iki gruodžio 16 d. Byla dėl A. Kraujelio nužudymo buvo vilkinama 16 metų. Per tą laiką mirė 9 iš 10 kaltinamųjų. Tik M. Misiukonis liko gyvas. Nors prokuroras prašė teismą skirti jam šešis su puse metų kalėjimo ir pripažinti jį kaltu dėl genocido.

Sprendžiant iš teismo atstovės spaudai Jolitos Gudelienės pranešimo, Apygardos teismo teisėjai M. Misiukonį ne teisė, bet jam advokatavo. Prokurorų surinktus argumentuotus kaltinimus jie atmetė ir sprendimą grindė vien kaltinamojo ir jo gynėjų išvedžiojimais. Esą M. Misiukonis nežinojęs, kad partizaną A. Kraujelį siekiama sunaikinti. Nors partizanų sunaikinimas buvo KGB teroro tikslas. Tam ir buvo organizuoti stribų-naikintojų būriai. Nei vienas kėgėbistas negalėjo to nežinoti. Esą A.Kraujelis buvo ieškomas kaip kriminalinis nusikaltėlis. Visi žinome, kad okupantai partizanus vadino teroristais ir kriminaliniais nusikaltėliais. Be to, kriminalinius nusikaltėlius sekdavo ir areštuodavo milicijos pareigūnai, ne KGB.

Apygardos teismo teisėjai nepaisė Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl genocido sąvokos apibrėžimo, kurio patys buvo paprašę, kad ir vieno pasipriešinimo dalyvio nužudymas gali būti traktuojamas kaip genocidas. Tačiau teisėjai turbūt atsižvelgė į tai, kad 2000 metais prezidentas V. Adamkus M. Misiukonį apdovanojo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga [LPKTS] savo 2014m. gruodžio mėn.13 dienos rezoliucijoje „Dėl M. Misiukonio išteisinimo“ pareikalavo ,kad prokurorai apskųstų šį Panevėžio Apygardos teismo nuosprendį Lietuvos Apygardos teismui, o jei prireiks ir Aukščiausiajam Teismui, kol bus pasiektas istorinis teisingumas. Ir atimti iš M. Misiukonio aukštą valstybės apdovanojimą LDK Gedimino 3-iojo laipsnio ordiną, kaip slėpusio savo nusikaltimą žmoniškumui ir valstybei, ir to nusikaltimo iki šiol nepripažįstančiam.

Prokuroras ir Antano Kraujelio sesuo Panevėžio Apygardos teismo sprendimą M. Misiukonio byloje apskundė Lietuvos Apeliaciniam teismui. Tautiška visuomenė laukia šio teismo sprendimo.

Dar vykstant teismo procesui Kovo 11-osios signatarai prof. Aloyzas Sakalas ir buvęs Nepriklausomos Lietuvos Valstybės saugumo departamento gen. direktorius Jurgis Jurgelis pareikalavo atimti kario savanorio statusą ir Vyčio kryžiaus ordiną iš vieno iš ilgiausia kovojusių Lietuvos partizanų ir žuvusio, kai KGB apsupo namą, kuriame partizanas slėpėsi. Tą namą buvo apsupę 10 ginkluotų Utenos kagėbistų, jų tarpe buvo ir M. Misiukonis. Abu signatarai teismo proceso metu dėjo pastangas, kad M. Misiukonis būtų išteisintas.

Toks signatarų elgesys padrąsino kitus stribų palikuonis reikalauti iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro [LGGRTC], kad šis panaikintų kario savanorio statusą ir kai kuriems kitiems partizanams. Manytina, jog tokiu būdu buvo norima sukelti abejones  Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio [LLKS] veiklos teisėtumu ir perrašyti Partizanų karo istoriją. Būtent to paties siekia ir dabartinė Putino Rusija. Ir tai galima laikyti Rusijos informacinio karo prieš Lietuvą dalimi. Kyla teisėtas klausimas su kuo ir prieš ką veikia šie du signatarai?

Signatarai nepagrįstai kaltina partizaną A. Kraujelį žudžius nekaltus civilius žmones, remdamiesi KGB archyvų įrašais. LGGRTC istorikai net du kartus nuodugniai tyrė signatarė kaltinimus ir abu kartus padarė išvadas, jog kaltinimai partizanui A. Kraujeliui yra nepagrysti. Visi buvę politiniai kaliniai gerai žino, kad KGB klastodavo faktus ir bylose rašydavo ne tiesą, bet tai, ko jiems reikėdavo, kad apkaltintų nekaltą. Liudininkai, grasinant kalėjimu ar tremtimi, buvo verčiami kalbėti tai, ko reikėjo tardytojui. Ir ne visiems užteko drąsos kalbėti tiesą. Tai turėtų žinoti signataras A. Sakalas, pats buvęs politinis kalinys.

Partizanai baudė okupantų kolaborantus, šnipus ir išdavikus, turėjo savo teismus, viešai nešiojo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės uniformą ir ginklus.. Jie buvo Lietuvos kariuomenė okupuotoje Lietuvoje ir tik jų sprendimai ir veiksmai buvo teisėti.

Tūlas sovietinio okupanto kolaboranto vaikaitis, dirbantis Lietuvos teisingumo ministerijoje, Donatas Glodenis sako, kaip rašo Bernardinai.lt 2014-12-22 d., kad Lietuvos partizanai baudė ne mažiau žiauriai nei „raudonieji partizanai“. Mat jo senelį, buvusį apylinkės sekretorių jie sušaudė. Na, sušaudė turbūt ne dėl to, kad buvo sekretoriumi, bet todėl, kad gal skundė partizanus stribams, ar sudarinėjo sąrašus žmonių trėmimui. D. Glodenis bando lyginti nepalyginamus dalykus. Partizanai kalėjimų neturėjo, tad ir jų bausmės buvo griežtos. Ponui Donatui reikėtų priminti, kad raudonieji banditai degino ir šaudė ištisus kaimus, kaip, deja, ir generolo Vietrovo NKVD baudėjų divizijos, be tardymų ir teismų sušaudė tūkstančius beginklių nuo sovietinės mobilizacijos besislapstančių jaunų vyrų. Ir nepaisė jokių Tarptautinės teisės taisyklių. Nors ir kalėjimus ir Sibirą trėmimams turėjo. Ir vieni, ir kiti tokiu būdu vykdė terorą vien dėl žmonių įbauginimo.

Tokiais signatarų ir valstybės tarnautojų poelgiais netrunka pasinaudoti įvairūs Putino finansuojami sambūriai ir Rusijos Užsienio reikalų ministerija skleisdami įvairiausias klastotes, neva Lietuvoje klesti neonacizmas ir garbinami nacių kolaborantai ir civilų žmonių žudikai.

Gal verta kelti klausimą dėl jų signatarų statuso ir rentų panaikinimo už dalyvavimą Rusijos informaciniame kare prieš Lietuvą, o ne už laisvė ir nepriklausomybę kovojusių ir žuvusių partizanų. Ir valstybės tarnyboje neturėtų būti žmonių dalyvaujančių Rusijos informaciniame kare, nes Lietuvos įstatymai informacinį karą laiko grėsme valstybės saugumui ir numato baudžiamąjį persekiojimą.

 Povilas Jakučionis

2015-01-02

Nuotraukoje: A. Kraujelis