„Šalčios aleliumų“ šventės dalyviai. S. Daubaraitės nuotr.

Sofija Daubaraitė, Šalčininkai, www.voruta.lt

„Aleliumai taip gražiai puošia Šalčios žemę, kurios žmonės moka džiaugtis ne tik pavasario ir vasaros džiaugsmais, bet ir lietuviškos žiemos, kaip tądien, pasipuošusios sidabru tviskančiu saulėje baltu šerkšnu, teikiančiu žmogaus akiai pasakišką reginį, sielai ramybę ir kūnui neišsenkančios energijos“.

 Prof. Vytautas Landsbergis

Šiemet sausio 31-ąją sniego nebuvo. Galėjai jausti vėjo dvelksmą, lyg užsimenantį apie būsimą pavasarį. Štai tokią dieną iš viso Šalčininkų, taip pat Vilniaus rajonų lietuviškų mokyklų rinkosi dainorėliai, šokėjėliai, skaitovai, muzikantai į Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją, į XXVI-ąją Pietryčių Lietuvos mokinių meninės kūrybos “Šalčios aleliumų“ šventę. O kokia šventė be svečių. Jų buvo ir iš Vilniaus, ir iš Kauno, ir iš Šalčininkų rajono, užimančių oficialias pereigas ir visuomeninių organizacijų atstovai, aplinkinių mokyklų direktorės ir direktoriai,  Šv. Apaštalo Petro bažnyčios klebonas, šaulių organizacijos atstovai, mokinių tėvai. Tie, kurie  prisidėjo darbu, idėjomis taip nelengvai statant ir kuriant šią gimnaziją ir tie, kurie dabar turi galimybę prisidėti  prie Lietuvos švietimo, mažiau blaškydami mokytojus ir mokinius neapgalvotais veiksmais.

Visus šventės dalyvius pasveikino mokyklos direktorius Vidmantas Žilius ir perdavė prof. V. Landsbergio sveikinimus. Direktorius priminė akademiką Zigmą Zinkevičių, kuris tuo metu buvo Švietimo ir mokslo ministru ir kuris mokyklose vadinamas ,,Mūsų ministru“. Anot  gimnazijos direktoriaus, akad. Z. Zinkevičius labai aiškiai suprato Lietuvos švietimo sistemos svarbą, mokyklų, o ypač šiame krašte, būtinybę. Priminė akademiko atkaklumą. Gimnazija yra dėkinga jam už lietuvybės puoselėjimą, už jo kalbotyrinius ir visus darbus, susijusius su dabartine gimnazija. Kalbėjo ir LR Seimo narys V. Juozapaitis,  Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai. Dr. K. Garšva  taip pat priminė, kad  „Šalčios aleliumuose“ ne kartą dalyvavo ir akad. Z. Zinkevičius. „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja N. Balčiūnienė priminė, kad čia yra istorinis Lietuvos centras. Ji sakė: „Ne visi akad. Z. Zinkevičiaus priesakai yra išpildyti, bet viliuosi, kad kai kurie bus ištaisyti“. Ji priminė, kad svarstant mokyklos statybos idėją, buvo abejojančių, ar verta, ar atsiras pakankamai mokinių… Ir iš tikrųjų, iš  pradžių buvo sunku.  Ji prisiminė, kad pats mokyklos direktorius ėjo pas turinčius vaikų gyventojus ir ragino ateiti į naują mokyklą. O dabar čia yra gražuolė tūkstantinė gimnazija.

Kiti kalbėjusieji pabrėžė, kad ši mokinių šventė suburia ne tik įvairių mokyklų mokinius, ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir miestelėnus, ir gyvenančius atokiau. Dėkojo mokyklai už kalbos, meno puoselėjimą ir vylėsi, kad šis šviesos šaltinis neišblės, kad jis, puoselėdamas tradicijas, visuomeniškumą tik plėsis… Mokykimės džiaugsmo ir saugokime savo valstybę – Lietuvą. Tuo labiau, kad turime iš ko mokytis. Gimnazistams ir pedagogams, visiems dirbantiems mokyklose linkėjo sėkmės ir naujų aukštumų įvairiose srityse.

Gimnazijos direktorius V. Žilius priminė, kad jie turėjo atlikti namų darbus, dėl kurių ir susirinkta. Tų darbų vardas– meninės programos įvardijimas „Dievas davė mums žemę Lietuvą“. Davė Lietuvą, bet davė ir priesakus: saugoti ir išlaikyti kalbą, kultūrą, žemę, žinoti savo istoriją, dirbti sau, tarnauti Dievui  ir Tėvynei.

Pirmieji į sceną žengė Šalčininkų lopšelio – darželio ,,Vyturėlis“ vaikai, po jų Riešės gimnazijos  ikimokyklinis skyrius, Rudaminos vaikų lopšelio – darželio ,,Ąžuoliukas“ auklėtiniai ir Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės pradinio ugdymo skyrius. Mažieji už savo šokius, daineles, išreiškiančius meilę kiemui, kuriame „žaidžia, miškui, dangui, paukščiui, dangaus aukštybei, savo Tėvynei“, sulaukė daug plojimų.

Mažuosius scenoje keitė gimnazijų auklėtiniai. Programoje dalyvavo Eišiškių Stanislovo Rapolionio, Jašiūnų „Aušros“, Dieveniškių „Ryto“, Turgelių „Aistuvos“ gimnazijų moksleiviai, lygia greta dalyvavo Riešės gimnazijos tautinių šokių kolektyvas, „Sūkurėlis“ ir Vilniaus lietuvių namų gimnazijos liaudiškų šokių kolektyvas „Volungė“. Ir, žinoma, Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija. Moksleiviai su gražiais tautiniais rūbais  sušoko  daug šokių, sudainavo daug dainų, perskaitė ne vieną eilėraštį – visa meno raiška buvo skirta savo žemei, Tėvynei, jos praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Šventinį koncertą baigė svečius sukvietusi gimnazija. Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos moksleiviai choreografija, žodžiu, apsirengimu perteikė visus penkis mūsų etnografinius regionus. Buvo atliekamos dainos, šokiai, pasakojimai, būdingi tik tam kraštui. Suprantama, ir kalbėta ta tarme, kurio regionas buvo vaizduojamas. Jei nesi tos tarmės atstovas, tai nelengva užduotis, bet moksleiviai gražiai kalbėjo visomis tarmėmis.

Programos ,,Dievas davė mums žemę Lietuvą“ scenarijų sukūrė Lilija Zdramytė-Jankauskienė, o  kad tai virstų tikrove, atsakinga buvo Diana Butrimienė.

„Šalčios aleliumų“ šventės proga mokykloje surengtos mokinių piešinių parodos: „Čia Lietuva… Čia mano gimtinė“, „Lyriškos metamorfozės ir Lietuvos peizažų inspiracijos. Sveikiname M. K. Čiurlionį“.

Parodoje buvo galima susipažinti su tautodailininkės, žaislininkytės meistrės Vilijos Mickevičienės sukurtais darbais.

Į šią šventę  buvo atvykę akad. Z. Zinkevičiaus vaikai – dukra  Laima Zinkevičiūtė-Šinkūnienė ir sūnus Vytautas Zinkevičius. Akademiko dukra padėkojo visiems dalyvaujantiems už jų tėvo atminimo pagerbimą ir sakė, jog pasijutusi lyg Dainų šventėje.

„Šalčios aleliumai“ pagrįstai jau vadinami tradicine švente, todėl ir šį kartą ji baigėsi gausiais apdovanojimais, daina „Žemėj Lietuvos“, kurią dainavo visa salė ir didžiuliu tortu.

 Gimnazijos direktorius V. Žilius neabejoja, kad visi, dalyvavę šioje šventėje, yra pasirengę koncertuoti ir Šalčininkų visuomenei.