Autorės nuotraukos

Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt

Šeštadienį Lietuva rinkosi paminėti Šeimos dieną. Ne visi tądien sėdo prie pietų stalo – šeimomis iš visos Lietuvos savais automobiliais, motociklais, autobusais vyko  į Vilnių, į mylimą miestą. Jie norėjo paminėti  Šeimos dieną ir pasakyti LR Seimo nariams kas yra šeima, ko šeimos nori, ir ko nenori. Jų nuomone, dabartinė koalicinė valdančioji dauguma pasimetė tarp realybės ir savo vaizdinių.

Mitinge, prasidėjusiame Vingio parke 18 val., pagal policijos duomenis, dalyvavo apie 10 000 žmonių. Mitinge buvo iškelti ne tik  šeimos, bet ir politiniai, ekonominiai klausimai, buvo išreikštas požiūris į rengiamus ir jau parengtus įstatymų projektus.

Renginį vedė A. Orlauskas ir N. Nekrašiūtė. Renginys buvo pradėtas LR himnu, kurį pradėjo giedoti  septynmetė Gabrielė. Mitingo kalbos buvo perpintos muzikiniais intarpais, nepaisant to, kad LATGA iš anksto, lyg policininkas, grasino  baudomis, jei bus naudojami autoriniai kūriniai. Jų nuostabai, liks lyg kaulą kandę, nes dainas atliko patys autoriai ir dainų atlikėjai. Dainavo R. Dambrauskas, O. Vyšniauskas, V. Butkevičius, Milena, ,,Jonis“, skrabalų virtuozas žemaitis K. Šileika su kapela atliko ,,Telšių klumpakojį.“ Išskirtinio dėmesio sulaukė pasaulinio garso smuikininkas, kaip sakė vedantieji, Lietuvos brangakmenis V. Čepinskis, su žmona Viktorija atlikę M. Oginskio polonezą „Atsisveikinimas su Tėvyne“.

Į gausią susirinkusiųjų minią kreipėsi ir kalbėjo: R. Grinevičius, Lietuvos kariuomenės kapelionas A. Valkauskas, Latvijos šeimų organizacijos atstovas, Tėvų komiteto pirmininkas G. Pečiukauskas, m.dr. R. Čepaitienė, disidentas kunigas  R. Grigas, politologas A. Švarplys, smulkiųjų verslininkų vardu – J. Butkevičius, habil. dr. E. Vaitkus, organizatorių vardu – J. Aleksandravičius ir kt.

Iš ekrano į susirinkusiuosius kreipėsi LR Prezidentas G. Nausėda, Vokietijos EP narys B. Zimniok, lietuviai, gyvenantys ES šalyse.

Daugelis kalbėjusiųjų prisiminė, kad prieš 30 metų stovėjo  tame pačiame Vingio parke ir siejo didžiules viltis su Lietuvos nepriklausomybe ir neįsivaizdavo, kad praėjus  trims dešimtmečiams reikės eiti ir kovoti prieš savo  valdžios teikiamus įstatymus, konvencijas. Kalbant apie šeimą, buvo pabrėžta, kad šeima yra valstybės ramstis. O šeima tai ir seneliai, ir tėvai, ir vaikai. Tik per vaikus galima užtikrinti šeimos ir tautos išlikimą. O  šeimos – vyro ir moters sąjungą – užtikrina LR Konstitucija. Kitokio darinio joje nėra įtvirtinta. Dabartinė  valdžia yra pasirengusi paminti LR Konstituciją ne tik  teikdama Partnerystės įstatymo projektą, bet ir kt. įstatymus. Mes patys išsikovojome laisvę, dabar  ji iš mūsų atimama. Naujos ideologijos vardan  siekiama sukurti naują pažangią visuomenę ir sukurti naują žmogų, nors paklausus, koks tas žmogus bus, niekas nežino. O svarbiausia, tai turi būti kuriama prievartos būdu. O juk niekas neturi teisės versti žavėtis ar liaupsinti, aukštinti išskirtinumą. Dabar prievartos būdu jau bandoma tai daryti. Žmogaus jausmų  niekas negali reguliuoti ir uždrausti jam jausti.

Buvo kalbama ir  apie ekonomiką, politiką. Mūsų valstybės vardu skolinamasi milijardai, bet  tie, kurie skolinasi, neatsako mums , kaip jie bus grąžinami, kam jie dabar dalijami. Buvo minimi milijonai, kurie tariamai turėjo kurti pridedamąją vertę, o mes  jokios sukurtos vertės nematėme ir nematome. Buvo priminta tiems, kurie nežino ar apsimeta nežiną, kad  suverenas yra tauta, o Seimo žmonės yra laikini, dirbantys pagal terminuotą sutartį ketveriems metams, davę  ištikimybės priesaiką tautai  ir priesaiką visomis  išgalėmis ginti LR Konstituciją. Žmonės akivaizdžiai mato, kad rinkėjas reikalingas tik kelioms minutėms, kol įmeta į balsadėžę  savo balsą. O vėliau, ketverius metus, jis tampa niekuo. Ir buvo aiškiai pasakyta, jūs išrinktieji esate niekas – visos teisės priklauso –tautai.

Ne vienerius  metus  kiekvienam mums buvo kalama į galvą, ,,svarbu išmokt gerai parduoti save“ ir nesvarbu kam. Tai dabar ir matome kas kam parsidavęs. Tai sistema, kuri bando sulaužyt stuburą tautai, o kartu ir valstybei. Buvo kalbėta ir apie pandemijos nesklandumus, švietimą. Šiuo klausimu buvo  aiškiai pasakyta, kad moralinis, pasaulėžiūrinis auklėjimas – šeimos reikalas, o ne KGB palikuonių teisė.

Žmones papiktino ekrane parodytas Yotube esantis ir Mo dailės muziejuje kabantis paveikslas, kur išniekinama LR vėliava. Susirinkusieji suteikė teisę maršo organizatoriams  kreiptis į prokuratūrą. Ir buvo klausiama, ką veikia prokuratūra ir tas  įvestas viešosios erdvės stebėtojas-policininkas. Žodžiu, gyvename iškreiptų veidrodžių karalystėje. Bet, kaip sakė  kalbėtojai ir maršo dalyviai, mūsų tauta kantri, bet kai pajudės – nesustos. Ir tas žingsnis – žengtas.

Mitinge buvo priimta rezoliucija ir reikalavimai LR Seimui, Vyriausybei. Iš jų paminėtini: atšaukti susitarimą dėl Stambulo  konvencijos, neteikti LR Seimui svarstyti partnerystės, narkotinių medžiagų vartojimo, tautinių mažumų įstatymų projektų, valstybinės kalbos įstatymo pakeitimo projektus. Buvo pareikalauta, kad Premjerė iki birželio 1 d. atstatydintų kai kuriuos ministrus, kaip nesilaikančius LR Konstitucijos ir nesugebančius eiti savo pareigų.

Didžiojo šeimos  gynimo maršo dalyviai rengiasi savo tikslų siekti visomis LR Konstitucijos nedraudžiamomis priemonėmis.

Policija neturėjo jokių problemų dėl  Didžiojo  šeimos gynimo maršo dalyvių, bet turėjo malšinti antimitingo keletą dalyvių, apsisiautusių spalvotomis skraistėmis, kurie norėjo konflikto su maršo dalyviais. Jie nebuvo įleisti į maršo dalyvių teritoriją.

Šis maršas parodė, kad susirinko tie patys Sąjūdžio žmonės, jų šeimos, giminės, kurie siekė Lietuvos nepriklausomybės ir jų vaikai. Todėl girdėjosi ir ano laiko skanduotės, dainos, tik kiti reikalavimai.

Nuo redakcijos: