Pasaulio lietuvių rašytojai  prie Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto. Autorės nuotr.

Sofija DAUBARAITĖ, Vilnius, www.voruta.lt

Ir vėl  gegužės mėnesį, su didžiuoju žydėjimu, Lietuvoje į viešumą žengia meninis žodis. Savo kelionę po mažus kiemelius, dideles aikštes, po vienuolynų ir bažnyčių skliautais, mokyklose ir bibliotekose, baruose – Lietuvoje ir toli už jos ribų -Lenkijoje, Airijoje, Austrijoje JAV, Šveicarijoje, Rusijoje – skamba poezija. Ji skaitoma, dainuojama, vaidinama.

Šiuo metu norėčiau priminti preliudiją į  šią kasmetinę poezijos šventę, kuri vyko gegužės 5-7 dienomis. Tai pirmasis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas, skirtas Pasaulio lietuvių metams ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti. Į šį renginį atvyko per  tris dešimtis žmonių. O  į kvietimą atsiliepė ir pritarė šiai minčiai antrą tiek  rašančiųjų. Suminėti visas šalis, iš kur atvyko romanistai, poetai, neapibrėžto žanro žodžio meistrai, kritikai, vertėjai – bus ilgas sąrašas.

Reikia paminėti, kad atvyko iš visų žemynų, išskyrus Antarktidą. Jų biografijos taip pat įvairios. Džiugu buvo matyti ir girdėti skaitant kūrinius tuos, kurie paliko Lietuvą nublokšti Antrojo  Pasaulinio karo, kuriems amžius jokia riba būti kultūroje (E. Juodvalkė, V. Arbas), tuos, kurių seneliai ar proseneliai kilę iš Lietuvos, ir jie yra tie, kurie jaučia savyje šios žemės syvų tekėjimą. Ir iš Lietuvos etninių žemių (Marija Možeiko). Didžiąją dalį rašytojų sudarė tie, kurie būdami laisvi žmonės, įvairių vėjų pučiami,  apsigyveno svečiose šalyse valstybei atgavus Nepriklausomybę. Tai rašytojai, savo kūrybos kelią pradėję Lietuvoje; prisimenamos jų knygos, susitikimai su skaitytojais (Z.Čepaitė). Kitų autobiografijose minimas Vilniaus universitetas, o po to kelias į svečias šalis -E.Gužauskytė – JAV, J.Vitkienė – Vokietija, J.Butkutė – Meksika, V.Tarnauskaitė – Baltarusija, D.Staponkutė – Kipras. Čia susirinkusieji rašo  ne tik lietuvių, bet   ir kitomis kalbomis. Rašo anglų, italų, vokiečių, o kartais  ir dviem kalbomis.

Ne vienas iš jų yra išleidę savo kūrinius kitomis kalbomis, daugelis jų išversti į lietuvių kalbą. Tai pasakytina apie kanadietį A. Šileiką, kurio kūryba buvo pristatyta ir šių metų knygų mugėje. Dabar romanų rašytojas  puikiai kalba lietuviškai. Buvo ir daugiau renginio dalyvių, kuriems šis susitikimas  ne tik kūrybinė paskata, bet ir kalbos “mokyklėlė”.Jie džiaugėsi, galėdami girdėti ir patys daugiau kalbėti kalba, kuri yra jų genuose.

Pirmąją suvažiavimo dieną dalyviai susipažino su Vilniumi, o atidarymas įvyko Lietuvių literatūros  ir tautosakos institute. Kitą  dieną Rašytojų namuose įvyko literatūriniai skaitymai. Trečioji diena buvo skirta Juozui Tumui -Vaižgantui. Minint klasiko metus, instituto kiemelyje jo kūrybą skaitė rašytojai, moksleiviai, šio instituto mokslininkai. Tai buvo puikus reginys ir pasiklausymas. Buvo skaitomos ištraukos iš “Pragiedrulių“, “Dėdės ir dėdienės“, “Rimai ir Nerimai“, buvo skaityta ir apie Mykoliuką, ir  apie Severiutę. Smagu buvo klausytis skaitomų ištraukų iš publicistikos, laiškų, kuriuose kalbama su  jumoru ir sarkazmu. J.Tumo – Vaižganto mintys aktualios ir šiandien.  Tai laiškai mums iš praeities apie mūsų kalbą, mūsų būdą, mūsų ydas ir požiūrį į valstybę. Klasikas prieš daugybę metų  ragino mus būti savimi, oriais, dosniais, darbingais.

Tą pačią dieną  Rašytojų namuose originalios kūrybos skaitiniai tęsėsi  iki vėlyvo vakaro.

Pasaulio lietuvių rašytojai – tai mūsų pabirusios smiltys:  žodžiai, sakiniai, mintys, sąsajos su  istorija, liaudies daina, geografija.Tai smiltys, gausinančios  mūsų kultūros piliakalnį. Ir dar – kad visa tai neišblėstų per greitai – išleista  Pasaulio lietuvių antologija EGZODIKA. Joje spausdinamos prozos ištraukos, poezija, pristatomi autoriai.

Nėra abejonės, kad  šis pirmasis Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas tik pirmasis žingsnis į glaudesnį kūrėjų bendradarbiavimą tarpusavyje, platesnę pažintį su skaitytojais.

Pagrindiniai šio renginio organizatoriai, kuriems buvo dėkingi visi dalyviai, tai Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.