Autorės nuotr.

Sofija Daubaraitė, Vilnius, www.voruta.lt

Kovo 11-ąją  oficialius sveikinimus ir renginius stebėjome  įvairiuose ekranuose. Tačiau didelė dalis gyventojų patys dalyvavo  31-ųjų Nepriklausomybės  atstatymo savo surengtuose renginiuose. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įvyko šventinis  automobilių paradas – Patriotiškos važiuotynės. Tai buvo įspūdingas reginys: įvairiausių modelių automobiliai papuošti trispalvėmis, Vyčio, Gedimino stulpų ir kitomis istorinėmis vėliavomis, tautine atributika, judėjo pagrindinėmis miestų gatvėmis.

Vilniuje ši įspūdinga automobilių kolona pajudėjo Geležinio vilko gatve link Katedros. Šios patriotiškos važiuotynės  buvo surengtos ir reguliuojamos programėlių pagalba.

Lygia greta Daukanto aikštėje  rinkosi žmonės pasitarti dėl susiklosčiusios padėties  šalyje. Kalbėjusieji sakė, jog šiandien turėtume  džiugiai minėti valstybinę  šventę, nes tokias viltis turėjome 1990 metų kovo  11-osios vakare, kai LTSR Aukščiausiosios Tarybos salėje buvo uždengtas sovietinės ,,respublikos“ herbas.

Bet šiandien mus graužia rūpestis. Ne virusas, kuriuo norima daug ką pateisinti. Mes matome, kad iš tautos atimamas balsas, nors LR Konstitucijoje juodu ant balto aiškiai įvardinta, kad  Lietuvos valstybę kuria tauta. Suverenitetas priklauso tautai. Bet sunku suskaičiuoti, kiek kartų žmonės, gavę teisę atstovauti tautai, kėsinosi į Konstituciją (tiek pozicijos, tiek opozicijos). Kiekvienas  LR Seimo narys pirmiausiai turėtų perskaityti ir suprasti LR Konstituciją, o jos preambulę išmokti mintinai. Tai padėtų  orientuotis išplaukiant į platesnius  politinius vandenis. Ir gal nebereikėtų vis kitokią skraistę užsimetus vis  žygiuot į šviesų rytojų, apsimetus naujais  kulturtrėgeriais.

Tauta nori tęsti kitų kartų pradėtus ir nebaigtus darbus, tauta nori gerbti tuos, kurie paaukojo gyvybes, kad mes turėtume įrodymus atsispiriant visiems, besigviešiantiems į mūsų kalbą, žemę, papročius, tradicijas. Juk, atrodo, Sąjūdžio programoje visa tai buvo juodu ant balto surašyta. Bet tie dabartiniai  progresyvistai, šaukiantys ir norintys  prievarta perauklėti visuomenę, anksčiau minėtų dokumentų  nėra skaitę. O ir apskritai, jų  indėlis  į visuomenės raidą yra labai menkas ir dėl amžiaus, ir dėl praktinės patirties. Bet jie yra gerai prisitaikę ,,įsisavinti“ ES pinigus. Tokiu būdu palaipsniui  Lietuvoje buvo kuriama ir konsoliduojama neoliberalizmo ir neokomunizmo ideologiniu pagrindu pagrįsta nomenklatūrinė oligarchinė ekonominė, socialinė, politinė santvarka. 2012 m. LR Seimas patvirtino Lietuvos pažangos strategiją  ,,Lietuva 2030‘‘, kuri grindžiama ,,globalios Lietuvos“ vizija. Tai dokumentas, vertas visuomenės dėmesio. Ir per pastarąjį dešimtmetį ši ištautinimo ir išvalstybinimo programa įgyvendinama didėjančiu greičiu. Tai rodo ir šios dienos siekis, kai kėsinamasi į bet kurios visuomenės pagrindą – vadovaujantis antihumaniška ir nusikalstama genderizmo ideologija – sunaikinti  prigimtinę  šeimą.

Kovo 11-osios Respublika, įgalinusi atkurti nacionalinio valstybingumo idėją, yra atvirai stumiama iš viešųjų diskusijų erdvės, trinama iš visuomenės atminties. Šalyje  de facto  jau įtvirtintas vienintelės tiesos režimas. Lietuva pavojingai priartėjo prie neokomunistinės ideologinės ir politinės diktatūros slenksčio. Lygia greta vyksta didelis  hibridinis karas prieš Lietuvą, atviras valstybės idėjinių  ir vertybinių pamatų griovimas. Siekiama valstybei primesti Rusijos skleidžiamą Antrojo pasaulinio karo ir Lietuvos pasipriešinimo bei Laisvės kovų interpretaciją.

Lietuva dabar yra viena sparčiausiai  demografiškai nykstančių pasaulio šalių. Valstybė yra išsižadėjusi užtikrinti tautos tvarią politinę būtį ir ilgalaikį istorinį tęstinumą. Milžiniška socialinė atskirtis ir augantis piliečių nepasitenkinimas didėja ir tampa valstybę destabilizuojančiu veiksniu. Atskirai buvo kalbėta apie parengtus ir rengiamus įstatymų projektus tautinės ir regioninės politikos srityje. Manoma, jog tokiais dokumentais siekiama įgyvendinti Lietuvos nepriklausomybės nepripažinusių ir prieš ją kovojusių KPSS/LKP ir Pietryčių separatistų keltus tikslus, kurie ne tik prieštarauja LR Konstitucijai, bet ir turi  valstybės vientisumą ardančių elementų: siekiama įtvirtinanti administracinę –politinę kai kurių regionų autonomiją. Kalbėjusieji  atkreipė dėmesį, jog LRT yra tapusi globalistinės propagandos ir antivalstybinės ardomosios veiklos  židiniu, nors ir vadinasi nacionaliniu transliuotoju. Antivalstybinė ir antilietuviška propagandos sklaida įsivyrauja ir akademiniuose sluoksniuose, kitaip mąstantys patiria ne tik psichologinį, moralinį, politinį spaudimą, bet ir sudaromos nepakeliamos darbo sąlygos, kad asmenys patys nutrauktų darbo sutartis. Vyrauja prisitaikėliškumo, išlikimo atmosfera.

Atkreiptinas visuomenės dėmesys, kad lyg sniego gniūžtė vis didėja ir plečiasi atviros ir slaptos biurokratijos ir politinio sluoksnio nomenklatūrinės privilegijos, tuo tarpu dalies pensininkų gaunamos lėšos – tai pašalpos, o ne atlygis už darbą ir mokėtus mokesčius.

Susirinkusieji priėmė kreipimąsi  į Lietuvos  Respublikos Prezidentą sustabdyti antidemokratinius veiksmus, pradėti esminę šalies visuomeninio ir  politinio gyvenimo pertvarką. Raginama tapti tokios pertvarkos iniciatoriumi, nes tauta pavargo gyventi propagandinio melo sąlygomis, kokiomis vegetavo Sąjūdžio išvakarėse.