Sofija DAUBARAITĖ, Juodšiliai, Vilniaus raj., www.voruta.lt

Artėjant gegužės pabaigai, moksleiviai pradeda galvoti apie besibaigiančius  mokslo metus, artėjančią vasarą ir laukiančius pokyčius.

Vilniaus rajono lietuvių mokyklų moksleivija džiaugiasi geguže dar ir todėl, kad tą mėnesį vyksta jų, moksleivių, meno šventė ,,Vilniaus jovarai“.

O šiemet ji neeilinė: šventė skirta  Lietuvos 100-mečiui paminėti ir sukanka  10 metų, kai užgimė ši graži, tradicine tapusi moksleivių meno  šventė. Ir  dar, visi  čia skambėję muzikos ,,dainų garsai, šokio sūkurys – tai preliudija į artėjančią visos Lietuvos Dainų ir šokių šventę.

Taigi, nuo ankstyvo ryto riedėjo autobusai su šventės dalyviais į Juodšilių ,,Šilo“ gimnaziją. Rinkosi svečiai.

Galima sakyti, dalyvavo visų lietuvių kalba dėstomų pradinių, gimnazijų, progimnazijų, pagrindinių mokyklų ir dviejų mišrių gimnazijų mokiniai. O  jų per dvidešimt. Paminėtini ir mažiausieji Mickūnų ir Rudaminos vaikų lopšelių-darželių dainininkai ir šokėjai. Jie nebijodami  žengė į sceną ir  atlikę savo numerį, gražiausiomis šypsenomis apdovanojo žiūrovus.

 Sveikinimo žodį ir šventės pradžią paskelbė Lietuvių švietimo  draugijos ,,Rytas“ pirmininkas, ilgametis Vilniaus rajono  Marijampolio mokyklos direktorius A.Masaitis. Sveikinimo žodžius dalyviams taip pat tarė  žmonės, besirūpinantys Pietryčių Lietuvos mokyklomis: J. Vasiliauskas, Švietimo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas, D.Sabienė, Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė. Šventėje dalyvavo ir kalbėjo LR Semo nariai A.Ažubalis, L. Kasčiūnas.

Šventės dalyviai labai šiltai sutiko prof. V, Landsbergį ir G. Landsbergienę.  Ji yra V.Landsbergio fondo valdybos pirmininkė. Profesorė nuoširdžiai rūpinosi ir daug  laiko skyrė Pietryčių mokyklų problemoms, jų reikalams, o reali materialinė pagalba teikiama iki šiol.

 V. Landsbergis, kalbėdamas, kaip jis pats sakė, tokios gražios  šventės proga, priminė, kad čia, Juodšiliuose, prieš daugelį metų susitiko  su kitokios įstaigos  ir kitokio likimo vaikais. Tai buvo paauglių berniukų pataisos namai. Dar vadinama vaikų  kolonija. Profesorius  su tais vaikais kalbėjo apie meną. Apie Čiurlionį, jo paveikslus. Ir tie vaikai, pažeidę kažkokius įstatymus, izoliuoti nuo visuomenės, buvo prikaustyti pasakojimo, norėjo sužinoti daugiau apie menininką ir pasakojo, ką jie jautė, matydami paveikslų reprodukcijas. Mintis  aiški – menas  žadina protą, širdį, bendrystę. Ir nė vienas vaikas negali būti nurašytas, kaip netinkamas. Tą dieną  Juodšiliuose buvo susirinkę kitokie vaikai. Bet ir anų ir šių, visų jų širdis traukia tai, kas vadinama menu: daina, šokis, taip prasmingai skambantis lietuviškas žodis, tautinių rūbų spalvos…

Scenoje dainininkus keitė šokėjai, juos – poezijos skaitovai… Skambėjo dainos apie Tėvynę, apie meilę. O štai iš Nemenčinės Gedimino gimnazijos atvyko 39  moksleiviai. Nemenčinės  Gedimino gimnazistai ir gimnazistės atliko kompoziciją ,,Po gimtinės  dangumi“, kurioje susilieja daina, šokis, poezija. 24 merginos sudaro gimnazijos chorą. Jos dalyvaus Respublikinėje dainų ir  šokių  šventėje. Minimos gimnazijos moksleiviai dėkoja savo vadovėms – Miglei Matuliauskaitei, Julijai Dombrovskai, lietuvių kalbos mokytojai Jurgai Stankevičienei, kaip jie sako, už sunkų darbą su jais. Šios gimnazijos atstovai, kaip ir didžioji dalis dalyvių, vilkėjo tautiniais rūbais. Moksleiviai sakė, kad jiems patinka juos vilkėti, jais apsivilkę jaučiasi pakylėti, tarsi ir gerokai ūgtelėję.

Kaip sakė mokyklų vadovai, šventės repertuaras buvo  pasirenkamas  savarankiškai. Tad jautėsi įvairumas, pasirinktų kūrinių skirtingumas. Kadangi ir prof. G. Landsbergienė lankosi  ne pirmus metus  Juodšiliuose, paklausiau, kuo skiriasi  šie kasmetiniai renginiai vienas nuo kito. Jos nuomone, labai svarbu, yra tai, kas bendra –  vaikai lavina  meninį skonį, pajunta ir pamilsta liaudies šokį, dainą. Čia moksleiviai susitinka vieni su kitais. Akivaizdžiai matyti išaugęs moksleivių kolektyvų meistriškumas, sceninė laikysena, sudėtingesnių kūrinių atlikimas, jų interpretacija, atliekamų kūrinių pajautimas. Vaikams tai  didelis išbandymas, visų metų darbo įvertinimas.

Šventę skambiu akordu baigė jungtinis Rudaminos ,,Ryto“, Nemenčinės Gedimino, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijų choras. Jie atliko Respublikos Dainų šventės kūrinius. Paskutinis nuskambėjęs kūrinys buvo ,,Ąžuolėli šimtašaki!“ Visi šie chorai dalyvaus Respublikinėje dainų ir šokių šventėje.

Baigėsi  10-oji ,,Vilniaus Jovarų“ šventė. Ji buvo graži ir prasminga. Tai  visų Vilniaus rajono mokytojų, kolektyvų vadovų, moksleivių nuoseklaus darbo vaisius.

Po to visi šventės dalyviai valgė didžiulį tortą, kiekvienam buvo įteiktos knygos, jaunesnieji žaidė šventėje įrengtoje žaidimo aikštelėje. O atsisveikinant  skambėjo: ,,Iki kitų metų ,,Vilniaus Jovarų!“

Kad  ši šventė įvyktų, daug prisidėjo organizatoriai: Lietuvių švietimo draugija ,,Rytas“, Juodšilių ,,Šilo“ gimnazija, rėmėjai- švietimo ir mokslo ministerija, Vytauto  Landsbergio, Cingų, Tautos, Jarembauskų fondai, Žemės ūkio UAB ,,Rūta“.