Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis
Šiemet minime Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvio, kapitono Teodoro Balno 135-ąsias gimimo metines.
Teodoras Balnas gimė 1889 m. vasario 17 d. Rusijoje, Tomsko gubernijoje, Barnaule, ištremto 1863 m. sukilimo dalyvio šeimoje. Nuo 1911 m. tarnavo carinės Rusijos armijoje, 1913 m. baigė praporščikų mokyklą. Per Pirmąjį pasaulinį karą kovojo Rusijos armijos 305-ame pėstininkų pulke, buvo kuopos vadu. 1915 m. pateko į Vokietijos nelaisvę. Iki 1918 m. kalėjo Nysos mieste (dabar – Lenkija), vėliau buvo pervežtas į Kauną. Jo paties žodžiais: „iš nelaisvės paleistas, tačiau kaip ir kiti belaisviai buvau Vokietijos okupantų įskaitoje“ iki pat Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Kai kurių šaltinių teigimu, T. Balnas 1919 m. Estijoje kovojo su bolševikais generolo N. Judeničiaus vadovaujamos Rusijos Baltųjų armijos gretose.
Taip pat skaitykite
1920 m. sausio mėn. T. Balnas pradėjo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1920 m. spalio mėn. tapo 7-tojo pėstininkų pulko 3-ojo bataliono vadu, pasižymėjo Širvintų kautynėse su generolo L. Želigovskio rinktine. T. Balno siūlymu, apie 180–200 jo vadovaujamų pačių narsiausių ir labiausiai patyrusių Lietuvos karių 1920 m. lapkričio 19 d. naktį atliko drąsų žygį ir sudavė netikėtą, triuškinantį smūgį ties Motiejūnų kaimu (Širvintų aps.) dislokuotoms žymiai gausesnėms Lenkijos pajėgoms. Mūšyje žuvo L. Želigovskio rinktinės Gardino pulko vadas Severinas Rymaševskis (Seweryn Rymaszewski), į nelaisvę pateko lietuvių-baltarusių brigados ir Gardino pulko štabų vadai, apie 200 kareivių, paimtos 2 patrankos, 9 minosvaidžiai, 20 kulkosvaidžių, gurguolė su įvairiu turtu.
„Širvintų stebuklu“ vadinama pergalė ties Motiejūnais suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos Nepriklausomybės kovose. 1920 m. gruodžio 30 d. T. Balnui suteiktas kapitono laipsnis, jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. 1924 m. baigė Aukštuosius karininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursus, 1927 m. išleistas į atsargą. 1928 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medaliu.
1928–1939 m. T. Balnas tarnavo Geležinkelių policijoje. Išėjęs į pensiją, gyveno Rokiškio aps. Panemunėlio vls. Vėbrių kaime, mokytojavo Panemunėlio pradinėje mokykloje.
Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, T. Balnas buvo suimtas ir Vokietijos-SSRS karui prasidėjus, išsiųstas į SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) Krasnojarsko pataisos darbų lagerį (Kraslag). Jo žmona Teklė Balnienė bei dukros Eugenija-Laimutė ir Irena ištremtos į Altajaus kraštą. Tarnyba Lietuvos kariuomenėje ir Geležinkelių policijoje, dalyvavimas Lietuvos Nepriklausomybės kovose, gauti valstybiniai apdovanojimai baudžiamąją bylą tyrusių Kraslago Operatyvinio-čekistinio skyriaus enkavedistų nuomone buvo sunkūs nusikaltimai ir „aktyvi kova su revoliuciniu judėjimu“, todėl T. Balnui buvo skirta mirties bausmė.
Aukščiausios bausmės skyrimas T. Balnui, nepaisant sovietų režimo brutalumo, kelia tam tikrų klausimų. NKVD ypatingieji pasitarimai ar karo tribunolai nubaudė daugybę Lietuvos karininkų, tačiau įprastai jiems būdavo skiriama ne didesnė nei 8–10 metų laisvės atėmimo bausmė. Panašios bausmės buvo skiriamos net ir tiems karininkams, kurie 1918–1920 m. dalyvavo mūšiuose su Raudonąja armija ar dalyvavo „medžiojant“ nelegaliai tarpukario Lietuvoje veikusių komunistinių organizacijų narius. Nors T. Balno bylą tyrusiems enkavedistams net nepavyko išaiškinti fakto, kad jis tarnavo Rusijos Baltųjų armijoje. O prieš T. Balno suėmimą saugumiečių apklausti jį pažinoję liudininkai, vienintele „antiliaudine“ veikla įvardijo kartais pasitaikydavusį nemandagų elgesį su žmonėmis, jam dirbant Geležinkelių policijos Obelių nuovados viršininku.
Ne anksčiau kaip 1941 m. liepos 8 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-13841, KAB, l. 8-1.
