Diplomato Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“ buvo įteikta leidyklos „Kalendorius“ steigėjui ir vadovui, istorikui Aurelijui Noruševičiui. Raimundo Kaminsko nuotr.
Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, LŠS Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės ŠAK Kultūros ir meno būrio šaulys, Kaunas, www.voruta.lt
Penktadienį Kaune, Istorinėje prezidentūroje, leidyklos „Kalendorius“ steigėjui ir vadovui, istorikui Aurelijui Noruševičiui buvo įteikta diplomato Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Premija Aurelijui buvo skirta „už pilietinę ir istorinę publicistiką, vaisingą leidybinį ir kultūrinį edukacinį darbą su jaunimu, už svarų indėlį Lietuvos žurnalistų draugijos veikloje“.
1995 m. įsteigta A. Noruševičiaus leidykla „Kalendorius“ yra išleidusi vardų kalendorių, knygą „Lietuvos vaikų pasakos“, knygą „Ką papasakočiau Tėčiui“ ir kitų leidinių.
S. Lozoraičio premija buvo įsteigta 1998 m. tuometinės Lietuvos žurnalistų draugijos centro valdybos pirmininkės Romos Grinbergienės iniciatyva, siekiant pagerbti diplomato ir politiko Stasio Lozoraičio atminimą. Tarp jos laureatų yra žurnalistai Juozas Vercinkevičius, Nijolė Baužytė, Marytė Kontrimaitė, Vaidotas Žukas, Antanas Seikalis, kun. Vaclovas Aliulis, kun. Julius Sasnauskas OFM, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, prof. Liudas Mažylis ir kiti. A. Noruševičius tapo 25-uoju premijos laureatu.
Aurelijus Noruševičiaus gimė 1946 m. Kauno kalėjime. Jo tėvas Stanislovas Naruševičius (1921 12 13–1948 03 06) Lietuvos partizanų vadų priedangos būrio vadas (slapyvardis „Jūreivis“), lydėjęs junginių vadus, buvo nužudytas sovietų jūreivių, ankstyvą kovo 6-osios rytą prie Šaltonos upės.
Aurelijaus mama Antanina Kliknaitė – Naruševičienė (1921–2002), Lietuvos partizanų ryšininkė 1946 m. buvo suimta ir už „Tėvynės išdavimą“ sovietinių okupantų nuteista 25-eriems, vėliau perteisus, bausmės laikas sumažintas iki 10 metų ir 5 be teisių.
Šešerių mėnesių Kauno kalėjime gimusį Aurelijų atidavė motinos mamai Onai Kliknienei, tačiau močiutė po poros mėnesių buvo nužudyta sovietinių stribų. Tada Aurelijų augino teta Aleksandra Goldbergienė, kuri kaip Lietuvos partizanų ryšininkė žuvo neaiškiomis aplinkybėmis. Nelikus artimųjų partizano Stanislovo abu sūnūs: vyresnysis Aldevinas (1942–1979) ir jaunylis Aurelijus augo Viduklėje pas svetimus žmones.
Išsamiau apie istoriką Aurelijų Naruševičių – Daivos Červokienės straipsnyje, publikuotame svetainėje www.xxiamzius.lt.
Spausti nuorodą: https://www.xxiamzius.lt/numeriai/2017/11/10/laikzmon_01.html
