Baisogalos dvaro ansamblis Radviliškio raj. – Komarų dvaras, vienas geriausiai išsilaikiusių dvarų Lietuvoje, vertingas klasicizmo ir istorizmo laikotarpių stilių ansamblis.
Šešis dešimtmečius Baisogalos dvaru rūpinasi Lietuvos gyvulininkystės institutas, pratęsdamas paskutinio jo savininko Vladislovo Komaro ūkininkavimo tradicijas, nešdamas pavyzdinio ūkio vardą. Nedažnas turbūt yra girdėjęs, kad Baisogalos gyvulininkystės institute tyrinėjamos ir saugomos tradicinės Lietuvoje sukurtos naminių gyvulių veislės.
Tas tęstinumas neatsitiktinis, tokiu būdu surastas ir atgaivinamas vietovės savitumas, suteikiantis išskirtinumo, užtikrinantis patrauklumą.
Baisogalos dvare išsitenka ir mokslinė, ir kūrybinė, ir meninė – kultūrinė veikla.
Taip pat skaitykite
Baisogalos dvaro praeitis
Baisogala pirmą kartą paminėta 1539 m., karaliui Žygimantui Senajam paskelbus raštą dėl parapijos steigimo. XVII a. Baisogala atiteko LDK kancleriui M. Radvilai, vėliau Silvestravičiams, Poniatovskiams, Puslovskiams, Chrapovickiams. Apie 1830 m. Baisogalos dvarą nupirko buvęs Napoleono armijos pulkininkas Juozapas Komaras (mirė 1847 m.). Komarams Baisogala priklausė iki 1940 m. Dvarą valdė Juozapo sūnus Vladislovas (1810 – 1896), šio sūnus, taip pat Vladislovas (1885 -1941), kuris sovietų 1940 m. buvo suimtas ir ištremtas į Karagandą, kur mirė 1941 m.
Paskutinysis Baisogalos dvaro savininkas Vladislovas Komaras buvo laikomas vienu pažangiausiu ūkininku Lietuvoje. Baisogaloje lankydavosi daug ekskursijų, Žemės ūkio akademijos studentai čia atlikdavo praktiką.
1922 m. priėmus Žemės reformos įstatymą, buvo nusavintos ir Komarų latifundijos. Baisogalos dvare V. Komarui buvo palikta tik įstatyminė žemės norma (80 ha). Netrukus Žemės ūkio ministerijos nurodymu Baisogalos ūkis buvo priskirtas prie pavyzdinių. Tam reikalui iš Baisogalos dvaro ir gretimų jo folvarkų buvo suformuotas stambus žemės masyvas (1010,39 ha). Vyriausybė, įvertindama V. Komaro sugebėjimus ūkininkauti, tą žemę išnuomojo jam lengvatinėmis sąlygomis. Pavyzdinis ūkis klestėjo, pasižymėjo dideliais javų derliais ir gyvulių produktyvumu.
Baisogalos dvaras formavosi 3 etapais. Pirmasis 1796 – 1830 m., tuomet buvo suformuota centrinė sodybos dalis (rūmai, arklidė su ratine, svirnas su virtuve, pagrindinis kelių tinklas). Antrasis – 1830 -1896 m., per kurį sodybos teritorija išplėsta, įveisiamas parkas, praplečiami rūmai, pastatoma ledainė, kumetynas, vėjo malūnas, formuojamas ūkinis gamybinis sektorius. Trečiajame etape 1896 – 1912 m. toliau vystoma gyvenamoji reprezentacinė zona.
Parengta pagal leidinį „Lietuvos dvarai. Dviejų tomų žinynas. II tomas“. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė, V., Algimanto leidykla (2009) ir pagal šaltinius internete (nuorodos žemiau).
Šešiasdešimt metų Baisogalos dvaru rūpinasi mokslininkai, dvaras gyvas ir tarnauja visuomenės poreikiams
1952 m. dvare įkurtas ir iki šiol veikia Lietuvos gyvulininkystės institutas. Čia atliekami ilgalaikiai moksliniai tyrimai, susiję su gyvulių veislių gerinimu, selekcijos ir veisimo metodų tobulinimu, senųjų veislių genofondo išsaugojimu, gyvūnų mitybos, šėrimo bei pašarų gamybos ir paruošimo problemomis.
Institute buvo sukurta Lietuvos baltųjų kiaulių veislė, tobulinamos Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų, Lietuvos juodgalvių avių veislės. Paruošta „Veislinių bulių laikymo ir naudojimo Lietuvos technologija“, taikoma galvijų embrionų transplantacija. Parengti šalies žemės ūkio gyvūnų mitybos ir efektyvaus pašarų panaudojimo moksliniai pagrindai. Nuo visiško išnykimo išsaugotos ir tiriamos senosios Lietuvos žemės ūkio gyvūnų veislės. Kuriamos ir diegiamos gyvūnų laikymo technologijos, tausojančios aplinką ir užtikrinančios jų gerovę.
Dvaro rūmuose rengiamos konferencijos, poezijos šventės, parodos, koncertai. Baisogalos dvare vyksta Pažaislio ir Tytuvėnų muzikos festivalių koncertai, rengiami folkloro ansamblių sambūriai.
Tampa tradicija Baisogalos dvare rengti Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro ir Lietuvos nykstančių ūkinių gyvūnų augintojų asociacijos konferenciją – parodą „Senosios ūkinių gyvūnų veislės ir jų panaudojimo maisto ūkyje bei kaimo veikloje būdų paieška“ .
Jeigu ne minėtos konferencijos, gal ne visi žinotų apie genofondo gyvūnus: vietines su karoliukais kiaules, šėmus ar baltnugarius galvijus, apie vištines žąsis. Galiausiai nežinotų ir to, kad žemaituku į žygius jodavo dar Vytautas Didysis ir kad Žalgirio mūšyje šuoliavo būtent žemaitukai.
Ypač populiarios Baisogaloje dvare rengiamos kasmetinės Gyvūnų globos dienos, vaikų piešinių parodos gyvūnų globos tema.
Baisogalos dvaro rūmų ir malūno restauravimą pastarąjį dešimtmetį bendromis pastangomis finansavo Kultūros paveldo departamentas ir Baisogalos gyvulininkystės institutas. Šiuo metu institutas tęsia dvaro išsaugojimo darbus ūkiniuose pastatuose.
Daugiau informacijos internete:
http://www.7seasons.lt/baisogalos_dvaras
http://www.archyvai.lt/exhibitions/dvarai/baisogala.htm
http://www.niekonaujo.lt/20111103/baisogalos-dvaras
http://www.radviliskiobiblioteka.lt/Krastotyra/Krastieciai/K/Komaras-Vla…
http://www.panrs.lt/leidiniai/petras/1995/baisiogala.pdf
http://www.spec.lt/lt/Restauruoti_Baisogalos_dvaro_sodybos_rumai
http://alkas.lt/2011/10/05/issaugoti-senasias-gyvunu-ir-augalu-veisles-%…
Dianos Varnaitės nuotr.
