Seimo kanceliarijos nuotrauka (autorė Olga Posaškova)

Suomijos Eduskuntos Pirmininko Jusio Hala-aho (Jussi Halla-aho) kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime:

Gerbiamieji Seimo nariai, kolegos parlamentų pirmininkai,

man, kaip aukščiausiam Suomijos Eduskuntos atstovui, teko didelė garbė kreiptis į Jus šiandien, kai minime 35-ąsias Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Nepriklausomybės atkūrimo metines. Tuo metu man buvo 19 metų ir aš stebėjau šiuos įvykius su didžiuliu susidomėjimu ir entuziazmu. Sovietų Sąjungos, vienos iš dviejų pasaulio supervalstybių, tautų kalėjimo, subyrėjimas vis dar buvo tolima svajonė. Ir štai šis procesas prasidėjo Lietuvoje 1990 m. kovą.

Paprastus mano kartos žmones nepaprastai žavėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos kova už savo tautų laisvę. Turiu pasakyti, kad kartais mums buvo gėda dėl nedrąsios ir pasyvios mūsų pačių politinių lyderių laikysenos.

Po sovietų imperijos žlugimo Europa išgyveno trumpą optimizmo laikotarpį. Atsirado viltis, kad Rusija atsisakys savo senų įpročių, atvers naują lapą, ras būdų taikiai sugyventi su kaimynais. Deja, taip neatsitiko. Labai svarbu, kad nekartotume praeities klaidų. Laisvos Europos tautos turi parodyti drąsą ir ryžtą, jos turi būti vieningos, kad nebūtų prarytos viena po kitos. Jei kris Ukraina, ateis kieno nors kito eilė.

Tamsūs mūsų laikų įvykiai turėjo vieną teigiamą šalutinį poveikį. Jie suartino mus su kaimynais. Suomija yra viena iš penkių Šiaurės šalių. Jos istoriškai buvo mūsų svarbiausia atskaitos grupė. Bet dabar suprantame, kad esame ir ketvirtoji Baltijos valstybė. Esame rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Turime ilgą sieną su Rusija. Su jumis dalijamės daugybe problemų, iššūkių ir interesų.

Suomijos žmonių vardu sveikinu Lietuvos Respubliką ir Seimą su šia diena. Taip pat linkiu jums klestėjimo ir sėkmės ateityje.

lrs.lt inform.