Mokytojas ir mokinė. E. Šlimaitė ir P. Budginas

Rūta Suchodolskytė-Neniškienė, Trakai, www.voruta.lt

Rugpjūčio 28 dieną, slaugos namuose „Addere care“ Trakuose įvyko dainininkės Eglės Šlimaitės, pianistės Emilijos Topichaitės ir poetės Rūtos Suchodolskytės-Neniškienės kūrybinė popietė „Susitikimai“.

Plungės Mykolo Oginskio meno mokykloje Eglė Šlimaitė, prieš pasukdama solinio dainavimo keliu, mokėsi groti akordeonu pas Povilą Budginą. Kartu nudžiugino susitikimas su kompozitoriumi Algimantu Raudonikiu, buvo atlikti maestro muzikiniai kūriniai. Slaugos namuose A. Raudonikis ir P. Budginas yra kambario draugai.

Koncertinė arbata

Karštą rugpjūčio pabaigos dieną erdvioje slaugos namų salėje darbuotojai ir savanoriai padėjo žiūrovams susiburti įprastos popietės arbatos, kuri paprastai paįvairinama renginiais. „Susitikimų“ popietė prasidėjo atlikėjų pristatymu: Eglė Šlimaitė, baigusi akordeono klasę Plungėje, tęsė mokslus Stasio Šimkaus konservatorijoje, studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, tobulino operos solistės gabumus Italijoje, Vokietijoje. Šiuo metu dirba solinio dainavimo mokytoja Vilniaus Karoliniškių muzikos mokykloje, dalyvauja operinės muzikos projektuose. Jai vis dažniau akompanuojanti pianistė Emilija Topichaitė – M. K. Čiurlionio menų mokyklos absolventė, studijavo LMTA, stažavosi užsienyje, dalyvauja tarptautiniuose konkursuose. Dirba M. K. Čiurlionio menų mokykloje bei VDU Švietimo akademijoje. Prie atlikėjų prisijungusi poetė Rūta Suchodolskytė dalyvauja Poezijos pavasario renginiuose, yra dviejų poezijos knygų „Namai jazminų akimis“ ir „Susitarimas kvėpuoti kartu“ autorė, bendradarbiauja su Trakų rajono spauda.

Poezijos posmais prasidėjęs renginys pasipildė muzika ir daina – E. Topichaitei profesionaliai akompanuojant, E. Šlimaitė galingu, brandžiu sopranu atliko keletą lietuviškų ir vieną itališką dainą: klausytojai išgirdo Algimanto Raudonikio „Lauksiu tavęs ateinant“, liaudyje žinomą kaip „Skinsiu raudoną rožę“ (žodžiai Jono Lapašinsko), „Tėvynė“, Emeriko Gailevičiaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Beauštanti aušrelė“, Gaetano Donicečio „Me voglio fa’na casa“, Giedriaus Kuprevičiaus „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ (žodžiai Kazimiero Sajos).

Neformalus pasibuvimas

Po koncerto slaugos namų darbuotojai padovanojo viešnioms savo globotinių pagamintus levandų maišelius, pakvietė arbatos su avižiniais sausainiais, mokytojas pagrojo kūrinį kartu su mokine. P. Budginas sakėsi maloniai nudžiugintas apsilankymo. Prisiminė, kaip akordeono klasėje Plungėje leido Eglei Šlimaitei skaičiuoti tarmiškai. „Mes abu žemaičiai, tik aš labiau žemaitis,“ juokavo P. Budginas. Pasakojo, kad slaugos namuose jį aplankanti dukra, su kuria kartu paskambina pianinu.

Vyresnysis kambario draugas Algimantas Raudonikis kalbėjo nedaug, prisipažino besijaučiantis prastai, neseniai sugrįžęs iš ligoninės. Pianistė Emilija Topichaitė džiaugėsi susitikimu su kompozitoriumi, pasakė dažnai atliekanti jo kūrinius.

Pro jaukią pokalbio atmosferą vis dėlto smelkėsi išeinančių dienų ilgesys.

Guodžia tik įprasmintas mokytojo ir kompozitoriaus kūrinių tęstinumas, amžinybės blyksnis laikinumo neišvengiamybėje.

Nuotraukos „Addere care“ sielovados ir terapijų skyriaus vadovės Linos Jakelės