Šv. Mišios už 1941 m. birželio 23 d. žuvusius Lietuvos policininką Juozą Savulionį ir Birželio sukilėlius

2024 m. birželio 23 d. (sekmadienį) Kaune kviečiame paminėti LR Seimo patvirtintą Birželio sukilimo atmintiną dieną.

8. 00 val. Kauno mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Aukštaičių g. 6) bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusį 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos policininką Juozą Savulionį ir kitus žuvusius bei mirusius Birželio sukilėlius.

Po šv. Mišių vyks gėlių padėjimas prie memorialinės lentos 1941 m. Birželio sukilėlių štabui atminti (Aukštaičių g. 4).

9. 30 val. prie Petro Vileišio tilto vyks žuvusio 1941 m. Birželio sukilimo dalyvio, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus (po mirties), Lietuvos policininko Juozo Savuliono (1912-1941) pagerbimo ceremonija, kurios metu bus atidengta jam skirta atminimo lenta.

10. 20 val. Kauno Senosiose kapinėse (prie Vytauto pr.) prie paminklo 1941 m. Birželio sukilėliams atminti vyks pagerbimo ceremonija (Gėlių padėjimas, žvakių uždegimas ir istorinės atminties žodžių pristatymas).

Ant Petro Vileišio tilto Kaune. Iš kairės: Vytautas Musteikis (jo Tėtis buvo Birželio sukilimo dalyvis), Skalas Gorodeckis (jo Tėtis taip pat buvo sukilimo dalyvis) ir dr. Raimundas Kaminskas prie ką tik pritvirtintos atminimo lentos Juozui Savulioniui

Renginį organizuoja: Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Užupio bendruomenė

Kviečiame visus dalyvauti.

Dr. Raimundas KAMINSKAS

Gidas, visuomenininkas, patriotinių idėjų ir vertybių populiarintojas

Organizatorių nuotraukos

Komentaras (1)

SVEIKINU su Birželio SUKILIMO diena ir sukilėlių pavyzdžiu KVIEČIU SUKILTI PRIEŠ ISTORIJOS KLASTOJIMĄ (ypač dėl Juozo KRIKŠTAPONIO apšmeižimo), dėl kurios nedelsiant ir skubiai reiktų tuo klausimu mokslinę konferenciją surengti kažkur (geriausiai Ukmergėje pratęsti žadėtų konferencijų CIKLĄ, kuris nutrūko dėl prasidėjusio Ukrainoje karo), ir ją skirti Pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos 150-mečiui rugpjūčio 10 dieną bei Partizaninio Pasipriešinimo pradžios prieš antrąją sovietinę okupaciją 80 – mečiui pažymėti. Juolab, tą Pirmąjį pasipriešinimą liepos 20 dieną ir atliko ne bet kas, o Antano Smetonos sūnėnas Juozas Krikštaponis, surengęs Pirmąjį Partizanų sąskrydį.
Todėl iki šių garbingų jubiliejų BŪTINA NUSTOTI ŠMEIŽTI A. SMETONOS SŪNĖNĄ, kuris turėjo ypatingąsias nuo Lietuvos gyventojų nuslėptąsias savybes, kurios privalo būti pavyzdžiu kiekvienam Lietuvos piliečiui, jaunuoliui ir moksleiviui.

Pranešu, kad tik tik atradau didžiausio J. Krikštaponio šmeižiko Mariaus KAČIULIO PRISIPAŽINIMĄ, KAD JIS SUSIPAINIOJO, tarp panašių aukšto ūgio ir lieknų kuopos vadų: tarp Nikodemo Reikalo ir J. Krikštaponio, pritauškęs apie pastarąjį ir tarptautinėje 1982-08-16 Apklausoje (vykusioje Vilniuje), dalyvaujant atstovams iš JAV, nutraukė tas apklausiamasis atsakymą ir visai ne į klausimo temą JAV Specialiųjų tyrimo departamento atstovui Nilui ŠERUI pareiškė, kad BUVO PAKEISTI KUOPŲ VADAI ir davė suprasti, kad jo parodymuose turi būti NE KRIŠTAPONIS, O REIKALAS.
Taigi, susipainiojo lygiai taip pat ir „Juozas“ (tikrumoje) Stanislovas Rutkauskas, kuris dėl savo parduotuvės pridavinėjimo-perdavimo, batalione nebuvo tomis dienomis, kai N. Reikalas pakeitė J. Krikštaponį, išėjusį atostogų iš kurių gal ir negrįžo – protestuodamas, greičiausiai, prieš Holokaustą, ir atsidūrė nacių kalėjime. Todėl ir „J“(S) Rutkauskui jo naujas vadas N. Reikalas galėjo atrodyti kaip „Krištaponis“, kurio ir pastarojo gerai neįsiminė, nes tada NATO standartų nebuvo – nebuvo pavardžių ant krūtinių ir tada pavaldiniams pavardės karininkų neturėjo būt žinomos.
Deja, tas M. Kačiulio pasitaisymas sovietinių tardytojų į protokolą neįtrauktas, bet jis yra STENOGRAMOJE, kurios istorikai nestudijavo – jie nestudijavo ir daugiau protokolų bei dokumentų, kuriose liudininkai liudija J. Krikštaponį tik Kaune buvusį, o NKVD-KGB pereinamosios struktūros atlikto tyrimo 1955 m. išvadoje yra pabrėžimas, kad J. Krikštaponis, dezertyravęs iš Raudonosios armijos iki įstojimo į Vietinę rinktinę, BUVO TIK NAMUOSE, – tai radau jo sesutės Veronikos ir kitų iš nežuvusių kovotojų baudžiamojoje byloje.
Be to, ir Juozo buvusi žmona Kunigunda Sliesoraitytė NKVD tardytojams taip pat prasitarė, jog josios vyras BĖGO NUO VOKIEČIŲ IR SLAPSTĖSI Ukmergės RAJONE.
Taip, kad tai jau 3-čias istorinis šaltinis, patvirtinantis, jog KRIKŠTAPONIS SLAPSTĖSI NUO VOKIEČIŲ ir tai jis darė, kai buvo išleistas iš kalėjimo; – GESTAP-o apgavystės, kad jį išprašyti iš kalėjimo, aiškiai matomos LCVA archyvo R-1444 fonde saugomuose dokumentuose.

Taigi, panašu, kad istorikams bus nemalonumų, jei jie toliau „spardysis“, nes jie nepagrįstai ignoravo ir KGB dokumentą, kuriame KGB-stai kaip specialistai-kriminalistai, vykdę apklausas, buvo nustatę, kad J. Krikštaponį pakeitė tas pats Nikodemas Reikalas, kuris JAV 1985 m. NUSIŠOVĖ, nors buvo profesionalus ginklininkas.

Apie visą tai dabar rengiu galutinę-finalinę studiją, kurią galima studijuoti jos rengimo fazėje, adresu: http://kazlusporto.puslapiai.lt/istorija/krikstapon/index-prezidentui-ir-konferencijai.htm UŽ PASTABAS-PATARIMUS BŪSIU DĖKINGAS

2024-06-22 Vytenis Aleksandraitis Atsakyti

Šv. Mišios už 1941 m. birželio 23 d. žuvusius Lietuvos policininką Juozą Savulionį ir Birželio sukilėlius

Atsakyti Atšaukti atsakymą

Naujienos iš interneto

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kuo nusikalto K. Škirpa?

Zigmas Tamakauskas. Lietuva – kaip Dangaus dovana. Birželio sukilimo žingsnių eiga

Kviečiame paminėti 1941 m. birželio sukilimą

Kauno getas: tikrovė ir atmintis

Kviečiame į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį paminėti 83-ųjų Birželio sukilimo metinių

Kauno IX forto muziejaus direktorius M. Pečiulis: „Muziejinio darbo esmė – ne tik kaupti praeities artefaktus, tačiau ir papasakoti istoriją visuomenei“

REKOMENDUOJAMI VIDEO