Kolumbariume prie Vasario 16-osios signataro ir jo žmonos kapų. R. Kaminsko asmeninio albumo nuotr.

Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis  patarėjas, www.voruta.lt

2024 m. spalio 28 d. Šveicarijoje,  Lugano mieste, vyko XXVII knygos mėgėjų draugijos atstovų ir kitų svečių iš Lietuvos susitikimas su Šveicarijos lietuvių bendruomenės atstovais. Susitikimo metu buvo aplankyta Lugano šv. Jurgio bažnyčia, pagerbtas  Lietuvos  Nepriklausomybės (Vasario 16-osios) Akto signataro Jurgio Šaulio ir jo žmonos atminimas. Lugano miesto Kastanjolos (Castagnola) kapinėse  buvo  sukalbėta malda ir sugiedotas Lietuvos himnas uždegant žvakutes prie Vasario 16-osios signataro ir jo žmonos kapų. 

Diplomatas, bibliofilas, Lietuvos  Nepriklausomybės (Vasario 16-osios) Akto signataras, filosofijos daktaras  Jurgis Šaulys gimė  1879 m. balandžio 15 d. (pagal Julijaus kalendorių 3 d.) Balsėnų kaime (dabar – Klaipėdos r.),  Teodoro ir Domicelės Šaulių šeimoje.  Jurgio tėvas Teodoras Šaulys (1849–1917) buvo vedęs net tris kartus ir iš viso susilaukė ne mažiau nei devyniolikos vaikų, dukart likdamas našliu.

Jurgis Šaulys mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje. Už draudžiamos lietuvių spaudos platinimą iš seminarijos pašalintas. Vienas Lietuvos demokratų partijos kūrėjų. Nuo 1900 m. bendradarbiavo lietuvių spaudoje. 1903 m. nelegaliai atvyko į Tilžę redaguoti „Varpą“ ir „Ūkininką“. Nuo 1903 m. (su pertrauka) Berno universitete studijavo ekonomiką; studijuodamas 1904 tęsė redaktoriaus darbą. Bendravo su Jurgiu Lapinu, Marta Zauniūte, Vydūnu (dalyvavo jo vadovaujamuose Giedotojų draugijos renginiuose), Jonu Vanagaičiu. 1912 m. apgynė daktaro disertaciją. Studijų metais įkūrė Šveicarijos lietuvių studentų draugiją „Sandora“. Po to dirbo Vilniaus žemės ūkio banke. 1914–1915 m. redagavo laikraštį Lietuvos žinios. 1916 m. dalyvavo Berno ir Lozanos  lietuvių konferencijose dėl lietuvių tautos savarankiškumo. 1917 m. Lietuvių konferencijos Vilniuje dalyvis. 1917–1918 m. Lietuvos Tarybos generalinis sekretorius ir vicepirmininkas. 1918–1923 m. Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, 1927–1931 m. prie Šventojo Sosto, 1931–1938 m. Vokietijoje, 1938–1939 m. Lenkijoje. 1924–1925 m. Klaipėdoje redagavo laikraščius „Klaipėdos žinios“, 1924 m. „Memel-Zeitung“, 1924–1927 m. laikraščio „Lietuvos keleivis“ oficialusis redaktorius.

J. Šaulys daug prisidėjo prie Klaipėdos krašto išlikimo Lietuvos sudėtyje. J. Šaulys ne kartą priekaištavo nacių Vokietijos administracijai dėl kišimosi į Klaipėdos krašto reikalus, dėl Vydūno įkalinimo Tilžės kalėjime, dėl lietuvių mažumos teisių suvaržymo Prūsų Lietuvoje.

1938 m. lapkričio 14 d. J.  Šaulys informavo LR Vyriausybę apie nacistinės Vokietijos rengimąsi aneksuoti Klaipėdos kraštą. 1940 m. liepos 23 d.  nusiuntė Šveicarijos ir Vengrijos vyriausybėms notas dėl sovietų aneksijos nepripažinimo ir protestą sovietų okupacinei Lietuvos vyriausybei. 1940 m. liepos 14 d.  Sovietų okupacinė Lietuvos  vyriausybė atėmė iš jo Lietuvos Respublikos pilietybę ir konfiskavo jo turtą Lietuvoje.

Antroji J. Šaulio žmona Mafalda Salvatini buvo garsi operos dainininkė, kilusi iš pietinės Italijos, Neapolio apylinkių. 1908-1932 m. gyveno Berlyne, kur buvo vienu pagrindinių operos teatro sopranų. Koncertavo ir daugelyje kitų Europos miestų, įskaitant ir Rygą.

1932 m. pabaigusi dainininkės karjerą, Mafalda Salvatini persikėlė iš Berlyno į Luganą, kur praleido likusį gyvenimą.

Nuo 1938-1939 m. iki mirties Jurgis Šaulys gyveno Lugano miesto Suviljanos rajone, eidamas Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio Šveicarijoje pareigas. Šveicarijos vyriausybei uždarius Lietuvos ambasadą 1946 m. J. Šaulys ir toliau rūpinosi Lietuvos reikalais. Pastebėtina, kad  tuo metu nebuvo nei gatvių pavadinimų nei namų numerių. Laiškai ateidavo „Casa Mafalda“ adresu: namas buvo pavadintas J. Šaulio žmonos Mafalda Salvatini -Šaulys  vardu.

J. Šaulys iki pat savo mirties gaudavo korespondenciją, įvairią spaudą, bendravo su kitais užsienyje likusiais Lietuvos diplomatais bei rezistencijos organizatoriais. Išlikę dokumentai liudija, jog 1948 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais t.y. likus vos kiek daugiau nei mėnesiui iki J. Šaulio mirties, Lugane lankėsi diplomatai V. Sidzikauskas ir iš Romos atvykęs S. Lozoraitis. Susitikimo metu buvo aptarti pasipriešinimo sovietų okupacijai klausimai. Kalbėta apie santykių tarp išeivijoje susikūrusio VLIK’o ir užsienyje likusio Lietuvos diplomatinio sektoriaus suderinimą.

Jurgis Šaulys mirė 1948 m. spalio 18 d.  ir buvo palaidotas Lugano miesto Kastanjolos (Castagnola) kapinėse.  Šalia yra jo žmonos Mafaldos Salvatini Šaulys (1888-1971) kapas.

Pastebėtina, kad Lietuvos Nepriklausomybės  (Vasario 16-osios)  Akto signataras Kazimieras Steponas Šaulys nebuvo Jurgio Šaulio giminaitis, tačiau šie bendrapavardžiai daug metų bičiuliavosi.