Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ nuotr.

www.voruta.lt

Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ viešai kreipiasi į visas Lietuvos politines partijas prašydama partijų programose „numatyti tikslus, kuriais būtų dar labiau stiprinama valstybinės lietuvių kalbos sistema, rašybos, tarties, gramatikos, kalbos kultūros normų išlaikymas“.

„Prieš daugiau kaip 100 metų lietuvių kalbos plote kūrėsi Lietuvos Respublika. Mūsų valstybė kuriama ant kalbinio lietuvių kalbos pagrindo, todėl lietuvių kalbos statuso išsaugojimas ir stiprinimas, mūsų nuomone, privalo būti visų politinių partijų pirmaeiliu rūpesčiu ir pareiga Lietuvai. Deja, nepakankamai įsigilinus, visgi kartais bandoma siaurinti valstybinės lietuvių kalbos funkcijas asmenvardžių, vietovardžių, juridinių asmenų pavadinimų, viešųjų užrašų, gatvių pavadinimų rašyboje, taip pažeidžiant Konstituciją“, – rašoma „Talkos“ kreipimesi prie kurio pridedamas ir „Talkos kalbai ir tautai“ tarybos nario, kalbininko dr. Kazimiero Garšvos mokslinis straipsnis „Asmenvardžių rašymas Lietuvos Respublikos dokumentuose ir valstybinės kalbos funkcijos“.

Atskiru raštu „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių prašydama neatsisakyti privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino.

„Kaip kasmet, taip ir šiemet vėl radosi siūlymų atsisakyti  lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kaip privalomo. Siūlome ir toliau vykdyti Konstitucijoje įtvirtinto valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo politiką ir neatsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kaip privalomo. Svarbiausias mūsų argumentas, kodėl nereikia atsisakyti šio brandos egzamino, yra tas, kad ne gerėjant, o prastėjant bendrajam mokinių raštingumui pirmiausia reikia tobulinti mokymo politiką ir mokymo bazę, o ne nuleisti rankas ir atsisakyti privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino arba keisti jį kitu, kaip kartais siūloma, – anglų kalbos egzaminu“, – rašoma asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ kreipimesi.

Pasak šios visuomeninės valstybinės kalbos gynėjų organizacijos pirmininko, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario Gintaro Karoso jei būtų atsisakyta valstybinės kalbos ir lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino kaip privalomo, tai visuomenės raštingumas dar labiau kristų.

Gintaras Karosas. Asmeninė nuotr.

„Jaudindamiesi dėl diskusijų ir siūlomų sprendimų, kurių siekis yra sumažinti lietuvių kalbos prestižą, daromo neigiamo poveikio, Švietimo mokslo ir sporto ministerijai pasiūlėme surengti lietuvių kalbos mokymo nuotoliniu būdu aptarimą. Būtina tobulinti lietuvių kalbos mokymo politiką ir mokymo bazę“, – sakė G. Karosas.

Piliečių asociaciją „Talka kalbai ir tautai“ įkūrė žinomi Lietuvos mokslininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai, menininkai, dvasininkai. Asociacijos steigėjai – kalbininkai akad. Zigmas Zinkevičius (1925-2018), dr. prof. Vitas Labutis, prof. Arnoldas Piročkinas, dr. Sofija Jūratė Laučiūtė, dr. Kazimieras Garšva, prof. dr. Laima Kalėdienė, istorikai akad. Antanas Tyla (1929-2018), prof. dr. Rasa Čepaitienė ir Virginijus Jocys, Laisvės kovų dalyviai vysk. Jonas Kauneckas, kun. Robertas Grigas ir Jonas Burokas, Nepriklausomybės akto signatarai dr. Audrius Rudys ir Algirdas Endriukaitis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai dr. Romas Pakalnis ir Gintaras Songaila, muziejininkai dr. Aušra Jurevičiūtė ir Gintaras Karosas, etnologai prof. dr. Libertas Klimka, Jonas Vaiškūnas ir Nijolė Balčiūnienė, režisierius Jonas Vaitkus, aktorius Gediminas Storpirštis, pedagogas Valentinas Stundys, psichologė Eglė Mirončikienė, filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, religijotyrininkas dr. Dainius Razauskas, žurnalistas Dalius Stancikas, publiciskas Linas Virginijus Medelis, politologai Dovilas Petkus ir Vytautas Sinica, inžinierius Rytas Kupčinskas, verslininkai Mindaugas Karalius ir Arnas Simutis, Kęstutis Ignatavičius, Monika Morkūnaitė.