Rūta Levulienė. „Nebūtina žinoti“ 40 x 40 aliejus, drobė. 2023

Prof. Dr. Remigijus Venckus – Vilnius Tech – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, www.voruta.lt

Kaunietė dailininkė Rūta Levulienė yra gimusi 1972 m. Meną ji pradėjo studijuoti nuo 2006–ųjų metų. 2011 m. dailininkė baigė A. Martinaičio dailės mokyklą; 2011 – 2016 m.  lankė privačias Luko Komogorcevo ir Antano Obcarsko studijas; 2016 m. dalyvavo Pietų Korėjos menininkės Bosuk Lee dirbtuvėse. 2022 m. Vilniaus Dailės Akademijos Kauno fakultete R. Levulienė įgijo dailės bakalauro išsilavinimą.

Nuo 2014 m. dailininkė aktyviai dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose. R. Levulienė surengė 13 autorinių parodų Vilniuje, Kaune, Prienuose, Birštone, Jurbarke; dalyvavo 27–iose grupinėse parodose, kurios organizuotos Londone, Berlyne, Vilniuje, Kaune, Rokiškyje, Druskininkuose, Birštone, Palemone.  Ji taip pat yra 13–os plenerų dalyvė.

R. Levulienės kūrybinį braižą galima traktuoti kaip nuoseklų ir programinį aplinkos stebėjimą, kaip intuityvų ir intencionalų bandymą užfiksuoti laiko ir erdvės keičiamą gamtinę tikrovę. Dailininkei svarbiausia atskleisti gamtos pokyčiuose gimstantį įspūdį. Čia kartu, harmoningoje sistemoje kinta ir žmogaus sukurtų daiktų, ir jo paties figūra^[1].

Filosofai, savo veikaluose estetiką regintys kaip minties plėtotės ašį, tapybą gali išskirti iš visų žmogaus kultūros produktų lyg dokumentą, įrodantį vizualų gamtos grožio buvimą. Pokyčiai ir net stichijos gali būti pateisinti per kultūros objektus (t. y. kūrinius). Ne tik filosofų mintys, bet ir R. Levulienės tapyba rodo, kad menas užbaigia gamtinę tikrovę ir netgi jai suteikia buvimo prasmę^[2].

Galbūt kiek per drąsu, bet teigtina, jog menininkei R. Levulienei būdinga tam tikra dabarties impresionistinė prieiga^[3]. Pastebėtina, kad impresionistinė prieiga nėra tai, kas yra impresionizmo meninis judėjimas; tai pasaulio stebėjimo ir atvaizdavimo kūrybinis principas. Impresionistinės kūrybos centre  spalva (bet ne absoliuti tikrovės imitacija), asociacija (bet ne pavidalų natūralistinis perteikimas); visa tai yra būdinga ir R. Levulienės tapybai.  Čia formos modeliavimą lemia potėpio grynumas, spalvos ir šviesos santykis.

Specifinę impresionistinę prieigą lemia tikrovėje veikiančių subjektų ir objektų, aiškių struktūrų ir numanomų (arba įsivaizduojamų) pavidalų gebėjimas sudominti imlų ir kūrybingą protą. Tad iš dalies galime teigti jog tapyba gimsta iš nuostabos. Panašiai savo kūrybinę programą reflektuoja ir pati R. Levulienė:

Savo tapybos darbais siekiu atsakyti į klausimą apie gamtos ir žmogaus neatsiejamumą. Tapydama gamtos ir žmogaus ryšį, pasineriu į savo pasąmonės gelmes, kur slypi vidiniai rezervai ir išjautimai. Tuomet man labai svarbu atpalaiduotas mąstymas ir matymas. Kai brėžiu liniją ar tapau dėmę mąstau apie išgirstus žodžius arba patirtą situaciją iš savo gyvenimo. Mąstau apie savo svajones, prisiminimus ir išjautimus gamtos vaizdų akivaizdoje^[4].

Mano minimai impresionistinei prieigai artimi du R. Levulienės kūriniai: „Saulėlydis prie Dubysos“ ir „Drugeliai tik bunda“. Toliau juos pasistengsiu detaliai aptarti.

Kūrinio „Saulėlydis prie Dubysos“ (75 x 100 cm. / aliejus, drobė / 2016 m.) pavadinimas ne tik išskiria geografinį kontekstą, bet ir aktualizuoja laiko momentą. Kūrinio forma rodo, kaip iš natūralizmo pereinama į simbolinį vaizdavimą. Dėmesį traukia atskiri potėpiai. Iš pirmo žvilgsnio teptukų pėdsakai formuojami tarytum savistovių, atskirų pavidalų reprezentantai. Tik vėliau, atidžiau apžiūrint kūrinį paaiškėja, kad potėpiai konstruoja saulėlydį atspindinčio vandens aliuziją. Drąsūs potėpiai kuria dinamikos įspūdį, o tuo pačiu aktualizuoja ir kintančio, niekada nesustojančio ir negrįžtančio laiko fenomeną. Horizontalių ir vertikalių potėpių žaismas steigia aiškaus kolorito subalansuotą kūrinio struktūrą. Šiltų ir šaltų spalvų santykyje suponuojama mintis apie tai, kad R. Levulienė vienodai reikšmingai ir poetiškai apmąsto vakaro šviesą (o su ja kartu ir susijusią šilumą). Čia opozicijos vaidmuo tenka vandens atspindžiui, jis asocijuojasi su nakties šaltumu. Paveikslo efektyvus poveikis yra pasiektas iš intuicijos, apie kurią menininkė svarsto:

[…] man aktualus toks mastymo būdas, kuris kyla iš intuityviojo santykio su aplinka, primindamas išgrynintą sutverties galimybę. Būtent taip mąstydama atsiskleidžiu sukoncentruotą žvilgsnį ne tik į optinius, bet ir sensorinius gamtos laukus. Tokiu būdu naujai įprasminu mums jau įprastas, gyvenimiškąsias daiktų ir įvykių reikšmes^[5].

Paveikslo „Saulėlydis prie Dubysos“ forma nurodo ne tik į saulėlydį, bet ir aktualizuoja dienos pabaigą. Ją verta suvokti kaip laikinumo ženklą, gyvenimo etapą, skirtingų ciklų tęstinumą, išreiškiamą per pasikartojimo aktą. Kai žiūrovas suvokia, kad kūrinio misija yra sužadinti tam tikrus jausmus, tuomet spalvų ir formų žaismas identifikuojamas kaip ne visiškai revizuojantys konkrečią realybę. Spalva ir forma skatina žiūrovą mąstyti apie tapybos kaip tikrovės įspūdžių permąstymo ir registravimo prigimtį. Panašiai tapybos misiją reflektuoja ir pati autorė:

Kadangi daiktai ir mano kūnas padaryti iš tos pačios medžiagos, kūno regėjimas turi kažkaip vykti daiktuose, arba aiškų jų regimumą turi atkartoti slaptas regimumas kūne: „gamta yra viduje“, sakė Cezanne‘as. “Kokybė, šviesa, spalva, gylis, esantys tenai, priešais mus, yra tenai tik todėl, kad sukelia aidą mūsų kūne, todėl, kad mūsų kūnas juos priima“. Šiomis filosofinėmis mintimis remiuosi ir tapydama^[6].

Štai kitas, šioje analizėje aktualus kūrinys yra „Drugeliai tik bunda“ (95 x 110 cm. / aliejus, drobė / 2016). Kompozicija formuojama storais potėpiais. Iškilus dažas lemia gyvybingumo įspūdį. Kontrastuojantys potėpiai tik iš pirmo žvilgsnio lemia atsitiktinio ir nespecialiai sukurto atvaizdo įspūdį. Vis tik čia veikia tam tikra aiški sistema. Kontrastuojančios spalvos kuria žydinčių gėlių įspūdį. Meistriški potėpiai mums suteikia medžių ir krūmų siluetų aliuziją. Spalvų ir potėpių žaismas leidžia peizažą vadinti emociškai motyvuotu. Abstrakčių formų ir realistinio peizažo užuominos verčia galvoti apie simbolinę gamtos ir menininko sąmonės sąveiką.

Priešingai nei anksčiau analizuotame paveiksle („Saulėlydis prie Dubysos“), kūrinyje „Drugeliai tik bunda“ nors ir yra pastebima impresionistinė prieiga, tačiau čia pasirodo esą nemažai ir ekspresionizmo bruožų^[7]. Ekspresyviai tapybai yra būdingos aiškios spalvos, kontrastai, deformuoti realybės pavidalų atvaizdai – visa tai veda prie vidinės būsenos ir emocijų analizės.

Remiantis Birute Pankūnaite, galime teigti, kad tapyba egzistuoja lyg įtaigus vidinių audrų registras, kuris atakuodamas žiūrovą, lemia naujų minčių ir jausmų užgimimą ne vien tik kūrėjo, bet ir žiūrovo esybėje^[8]. Šioms įžvalgoms antrina R. Levulienės kūrinys „Susitikimai“ (iš ciklo „Gryname ore“ / 150 x 200 cm. / aliejus, drobė / 2022 m.). Paveikslo forma – tai tarpinis sprendimas. Čia susikerta tai ką pavadintume grynąja abstrakcija ir tai, kas yra figūratyvizmas. Paveiksle regime: meistriškai komponuojamas figūras, atitinkamas daiktų sugestijas, drąsų spalvinį koloritą.

Paveiksle „Susitikimai“ žmogaus siluetas atrodo trafaretinis, iškirptas ir įkomponuotas jam nebūdingoje aplinkoje. Skirtingų tekstūrų ir spalvų deriniai – tai lyg metafora dviejų susikertančių pasaulių (autoriaus vidinio ir žiūrovo išorinio). Formų ir spalvų ekspresyvus sankirtis čia ženklina nuolatinę kaitą, jausmų ir tikrovės evoliuciją.

Paveikslo „Susitikimai“ vizualinis sprendimas ženklina pagrindinius postmodernizmo postulatus – skirtingų raiškų sankirtą, nesuderinamo derinimą, koliažinį / mozaikinį pasaulio fragmentavimą bei iš tų fragmentų sudarytą daugiasluoksnę naują tikrovę^[9]. Tai iš ties yra drąsus ir manifestuojantis R. Levulienės kūrinys^[10]. Postmodernizmas yra atviras įvairioms neklasikinėms kūrybos apraiškoms, meno kūrinio intertekstualumui, atvaizdo fragmentacijai ir kultūros tradicijų pliuralistiniam aiškinimui bei interpretavimui.

Reikia paminėti, kad gamta ir jos objektai kiekviename R. Levulienės paveiksle pastebimi vis kitaip. Gamta judėjime, nuolatinėje kaitoje yra pastebėta kūrinyje „Vasara rudenį“ (35 x 100 cm. / aliejus, drobė / 2023 m.). Tai dviejų drobių kūrinys. Vyrauja spontaniškas potėpis, artimas tiek impresionistų, tiek ekspresionistų tapymo manierai. Šviesus koloritas byloja apie tikrovės gyvastį, aktualizuojant ne tik metų laiką, bet ir išskiriant laikinio grožio trapumą. Aišku viena, kad asmeninė patirtis ir prisiminimai yra realizuojami metaforiniu vaizdu. Kitą vertus paveikslas visada yra menininko mąstymo ir kūrybinio proceso išdava.

Paveikslas „Vasara rudenį“, kaip ir kūrinys „Rugpjūčio gėlės“ (25 x 20 cm. / aliejus, drobė / 2023 m.) visų pirma, yra artimas impresionizmui, kuris vertina momentinį spalvų ir šviesos įspūdį, visų antra – ekspresionizmui, kur pati svarbiausia yra subjektyvi emocija. R. Levulienės paveikslai rodo, kad menininkei ne tik rūpi iš tikrovės kylanti estetinė patirtis, bet ir nuolatos tobulėjanti estetinė reakcija.

Šios kritinės analizės užbaigimą verta formuoti remianti filosofu Immanuel’iu Kant’u. Svarstydamas apie grožio kategoriją mąstytojas leidžia mums suvokti, kad kūriniuose susitinka subjektyvus patyrimas, vaizduotės ir intelekto galia bei laisvas žaidimas^[11] ties forma, spalva ir potėpiu^[12].

Literatūra:

^[1] Šią mintį intuityviai suponuoja R. Levulienės kūrinys „Vizija“ (90 x 130 cm. / aliejus drobė / 2020 m.).

^[2] Plačiau žr. Шпет Г. (2007). Проблемы современной эстетики. Эстетика и теория искусства XX века. Москва: Государственный институт искусствознания, 139 – 151.

^[3] Plačiau žr. Samu, M. (2004). Impresionism: Art and Modernity. Metropolitan Museum of Art. Preieiga internetu https://www.metmuseum.org/toah/hd/imml/hd_imml.htm (žr. 2023-11-22).

^[4] Levulienė, R. (2023-11-15). Apie tapybą. [Menininkės el. laiškas menotyrininkui R. Venckui].

^[5] Levulienė, R. (2023). Apie kūrybą. Rūtos Levulienės interneto svetainė. Prieiga internetu: https://rutalevuliene.com/ (žiūrėta 2023-11-15).

^[6] Levulienė, R. (2023-11-15). Apie tapybą. [Menininkės el. laiškas menotyrininkui R. Venckui].

^[7] Expressionism (2023). Encyclopedia Britannica. Preiga internetu: https://www.britannica.com/art/Expressionism (žiūrėta 2023-11-18).

^[8] Pankūnaitė, B. (2003). Tapybos misija kaip pamišimas. Liewben Foundation. Prieiga internetu: https://www.lewbenart.com/savas-kambarys/tapybos-misija-kaip-pamisimas/#:~:text=,pamišimas (žiūrėta 2023-11-18).

^[9] Apie tai plačiau žr. Welsch, W. (2005). Mūsų postmodernioji modernybė. Vilnius: Alma Littera; Andrijauskas, A. Žmuida, E. (2023). Postmodernizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga internetu: https://www.vle.lt/straipsnis/postmodernizmas/ (žiūrėta 2023-11-20).

^[10] Panašiai galima teigti ir apie kūrinį „Sinergija“ (73 x 119 cm. / aliejus, drobė / 2021 m.).

^[11]  Plačiau žr. Wenzel, C. H. (2008). An Introduction to Kant’s Aesthetics: Core Concepts and Problems. Malden: Blackwell Publishing.

^[12] Panašiai galima teigti ir apie šį R. Levulienės kūrinį „Bartukas“ (diptikas / 35 x 60 cm.  / aliejus, drobė / 2020 m.).