Parodos atidarymo akimirkos – Raimundo Kaminsko nuotraukose

Dr. Raimundas Kaminskas, LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas, Kaunas, www.voruta.lt

2024 m. balandžio 19 d., Kaune, Vytauto Didžiojo universitete ( K. Donelaičio g. 52 – II a. fojė) buvo atidaryta tarptautinė paroda „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“.

Parodos atidaryme dalyvavo Europos Parlamento narė  Rasa Juknevičienė, VDU rektorius prof. Juozas Augutis, Kauno žydų bendruomenės nariai, studentai ir kiti svečiai.

Parodoje „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“ pristatomos istorijos iš dvylikos Europos šalių: Kroatijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos, Lietuvos, Nyderlandų, Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos, Italijos ir Rumunijos. Lietuvai skirta parodos dalis pristato dvi istorijas: Shochotų šeimos – mamos su dviem mažais sūnumis, turėjusiais slapstytis po Telšių geto likvidavimo, – ir Sofijos Binkienės, kuri, padedama savo šeimos, sugebėjo suteikti pastogę daugybei Kauno/Vilijampolės geto pabėgėlių ir vėliau už tai gavo Pasaulio tautų teisuolės vardą.

Paroda „Tarp gyvybės ir mirties: gelbėjimo istorijos Holokausto akivaizdoje“ yra bendra Europos atminimo ir solidarumo tinklo (European Network Remembrance and Solidarity),  Lenkijos žydų istorijos muziejaus (Varšuva) ir Nebylių herojų memorialinio centro (Berlynas) iniciatyva. Ši paroda buvo  atidaryta 2018 m. sausio mėn. per tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Europos Komisijos būstinėje Briuselyje. Nuo to laiko paroda jau aplankė aštuonias Europos šalis ir Japoniją.

Žydų genocidas karo nuniokotoje Europoje pasiglemžė milijonus gyvybių. Susidūrę su tragišku žydų likimu vietos gyventojai  nacių Vokietijos okupuotose šalyse ir kai kurie vokiečių civiliai susidūrė su dilema, kurios greičiausiai niekada nebuvo įsivaizdavę: kaip reaguoti į tokį masinį žiaurumą? Slėpti žydų kilmės šeimos narius, kaimynus ar bendradarbius arba jiems padėti buvo nusikaltimas, už kurį buvo baudžiama mušimu, įkalinimu, o kai kuriose šalyse – net mirtimi. Daugelis žmonių bejėgiškai žiūrėjo į žiaurią tikrovę, pasitaikydavo atvejų, kai buvo pelnomasi iš tragiškos žydų padėties. Nors individualūs atsakymai į šį klausimą labai skyrėsi, tik nedaugelis siūlė pagalbą išgyventi bandantiems žmonėms. Jų būta iš visų visuomenės sluoksnių – fabrikų darbininkų ir gydytojų, siuvėjų ir aristokratų, ūkininkų ir diplomatų.

Pateikdama išgelbėtųjų istorijas šalia juos gelbėjusiųjų, paroda pabrėžia žmonių santykių sudėtingumą ekstremaliomis sąlygomis. Šie liudijimai taip pat vaizduojami platesniame istoriniame kontekste, kad būtų galima geriau suprasti, kokias galimybes vietos žydai turėjo išgyventi, o jų gelbėtojai – jiems padėti.

Nuo 1963 m. Jad Vašem institutas Jeruzalėje suteikia Pasaulio tautų teisuolio vardą tiems, kurie nesavanaudiškai padėjo žydams. Apdovanojimas kildinamas iš žydų tradicijos. Talmude rašoma: „Kas išgelbsti vieną gyvybę, išgelbsti visą pasaulį“. Būtent šis sakinys įspaustas ant medalio, kuriuo apdovanojami Pasaulio tautų teisuoliai. Šiuo titulu apdovanota daugiau kaip 26 tūkst. žmonių, ir jų skaičius nuolat auga.

Paroda veiks 2024 m. balandžio 19 d. – gegužės 20 d.