Parengė Sakalas Gorodeckis, Užupio bendruomenė, 2021, #BirželioSukilimas80 #Vilnius
Sugrąžinta valia priešintis
Sukilusių Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios divizijos lietuvių karių veiksmai Vilniuje, #1 dalis
Vokietijos ir SSRS karo išvakarėse Vilniaus mieste buvo paliktos tik nedidelės Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso lietuvių kareivių grupės turto apsaugai ir įvairioms sargyboms, o pagrindinė karių dalis buvo išvežta į vasaros stovyklas poligonuose šalia Varėnos, Pabradės, Švenčionėlių ir įkurdinta „nelietuviškų“ Raudonosios armijos dalinių priežiūroje.
Taip pat skaitykite
179-osios šaulių divizijos saugomus dalinius Vilniuje sudarė: štabas, Arsenalo g. 1 (dab. Lietuvos nacionalinis muziejus), 1 žyma žemėlapyje; 234-asis šaulių pulkas, T. Kosciuškos g. 1 ir 3, 2 žyma žemėlapyje; 259-asis šaulių pulkas, Olandų g. 21A, T. Kosciuškos g. 5, 3 žyma žemėlapyje.
Šiose greta esančiose T. Kosciuškos ir Olandų gatvių kareivinėse iniciatyvos birželio 23 d. ėmėsi 259-ojo šaulių pulko psk. J. Grigaliūnas. Sukilusieji lietuvių kariai nušovė politruką ir kuopos vadą, kiti raudonarmiečiai iš pradžių mėgino priešintis, bet netrukus pasidavė. Sukilėliai nuginklavo ginklų sandėlius saugojusius sargybinius ir gerai apsiginklavo. Psk. V. automobiliu išvežiojo ginklus partizanams ir kitų dalinių kariams mieste, aprūpino juos amunicija.
234-ojo šaulių pulko kareivinėse buvo palikta 5-oji kuopa, vadovaujama ltn. Jono Abraičio, kuri veikė savarankiškai. Birželio 23 d. vakare prie pulko sargybinių posto atvyko grupė enkavėdistų, jie ketino sargybas pakeisti raudonarmiečiais. Sargybos vadas atsisakė tai padaryti, prasidėjo konfliktas. Budintys lietuvių kariai visus atvykėlius nukovė.
Sukilusių Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios divizijos lietuvių karių veiksmai Senajame Antakalnyje Vilniuje. Veiksmų schema
Sukilėliai užmezgė ryšius su Vilniaus karo ligoninėje (dab. Sapiegos parkas) susibūrusia grupe, kuriai ėmėsi vadovavauti sanitarijos viršila Juozas Žvirblis. Šios ir kitos sukilėlių grupės susijungė į bendrą rinktinę ir užėmė kovines pozicijas tarp Šv. Petro ir Povilo bažnyčios ir Vilnelės, frontu į T. Kosciuškos gatvę. Sukilėliai turėjo ir sunkiųjų kulkosvaidžių, kurie buvo išdėstyti Trijų Kryžių, Altarijos ir Gedimino pilies kalnuose, Olandų gatvės šlaituose prie Politechnikos mokyklos (dab. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija), o arčiau pozicijų, Kalnų parko kalno šlaite virš stadiono po buvusiu slidininkų tramplinu, įrengė ginklų ir šaudmenų sandėlį.
J. psk. A. Jezio vadovaujami lietuviai kariai sudarė patikimą būrį, kuris įsitvirtino Trijų Kryžių kalne, o j. ltn. P. Terezo vadovaujami – Altanos kalne, j. psk. A. Staugaičio – Pervažos g. (dab. M. Dobužinskio g). Prie Vilnelės plento kryptimi veikė ir prieštankinis pabūklas (spėjama šveicariška Oerlikon patrankėlė).
Po susišaudymų supratus, kad nesugebama visiškai užtverti kelio besitraukiantiems sovietams, san. psk. Juozo Vaičio vadovaujami sukilėliai automašina apgaule privažiavo prie Šv. Petro ir Povilo bažnyčios ir su sunkiuoju kulkosvaidžiu (spėjama vokišku MG-08) įsitvirtino šventoriaus bokštelyje ir vartuose (27 žyma schemoje). Iš šių visų pozicijų tiesiogine ir flankuojančia ugnimi buvo apšaudomi generolo T. Kosciuškos gatve besitraukiantys raudonarmiečių daliniai, kuriems buvo padaryta nemažai nuostolių, nukaunant ir aukštesnio rango vadus.
Aukų turėjo ir lietuviai. 259-ojo šaulių pulko kariai tiekė ne tik šaudmenis, bet ir teikė medicininę pagalbą. Važinėdamas motociklu miestą žvalgė j. psk. V., ariegardą sudarė palaikomi ryšiai su sukilėliais per Užupį.
