Angelų kalvos bendruomenės talka žymint vertingus medžius, prie ąžuolo, kurio apimtis 4,3 metro. M. Kregždės nuotr.

www.voruta.lt

Angelų kalvos bendruomenė sunerimusi dėl Trakų r., Trakų sen., Pauliškių kaime esančio miško, priklausančio privačiam asmeniui, plyno kirtimo ir gina viešą interesą – visuomenei svarbią vertybę, kurio užtikrinimu turi rūpintis valdžios įstaigos (taip pat ir viešojo administravimo subjektai) ir į kuri neatsižvelgus būtų pažeistos ne vieno, o daugelio žmonių teisės ir teisėti interesai.

Privatus miškas yra toks nuosavybės objektas, kuris ir privačioje nuosavybėje neišvengiamai svarbus tenkinant visos šalies mastu reikšmingus viešuosius poreikius miškams (viešąjį interesą), pvz.: vandens lygio ir kokybės reguliavimo funkcija,  biologinės įvairovės išsaugojimo funkcija ir kt.

Angelų kalvos bendruomenei ir Pauliškių kaimo gyventojams  svarbiausios teikiamos naudos pagal ekosistemos paslaugų sąrašą:

– miškas yra žmogaus sukeltos taršos reguliuotojas (teršalų į orą ar vandenis, triukšmo, kvapų ir vizualinės taršos mažinimas);

– saugoja nuo gamtinių veiksnių (nuo vėjo ir vandens erozijos, palaiko hidrologinį režimą ir pan.);

– teikia prieglobstį faunai ir florai (gyvybės ciklo atsinaujinimo vieta, namai augalams ir gyvūnams);

– formuoja dirvožemį (jį skaido, fiksuoja ir gerina);

– reguliuoja atmosferos sudėtį ir mikroklimatą (ŠESD sugėrimas, drėgmės ir temperatūros reguliavimas ir pan.);

– teikia galimybę aktyviai rekreacijai, pasivaikščiojimams;

– yra intelektinės veiklos vieta (mokslinių tyrimų, mokymosi, istorinės ir entokultūrinės tapatybės suvokimo vieta ir pan.);

– teikia buvimo miške nereikalaujančią, bet su mišku susijusią nematerialią vertę (dvasinio, religinio ryšio su gamta priežastis; garbinamų, šventų objektų išsaugojimo vieta; gamtos elementų palikimo ateities kartoms pareigos objektas) ir kt.

Viešieji poreikiai privatiems miškams daugiausia išreikšti per miškų grupių sistemą ir saugomų teritorijų sistemą: biologinės įvairovės apsaugai skirti ekosistemų apsaugos (draustinių ir kiti) miškams (IIA miškų grupė) taikomi papildomi apribojimai miško kirtimams. Visi nacionalinių parkų miškai – juose draudžiami plynieji miško kirtimai; apsauginiai miškai (III miškų grupė) – padidintas pagrindinių miško kirtimų amžius. Tačiau bendruomenei kyla klausimas, kaip atsitiko, kad aplinkui esantys privatūs analogiškos, ar prastesnės būklės miškai yra priskiriami II-III kategorijai, o šis minimas miškas – IV kategorijos. Bendruomenė stebisi atsainiu ir tendencingu analogiško miško klasifikavimu. Be to, pažymėtina, kad plynas kirtimas planuojamas ir dokumentuose rašomas – baltalksnynas, tačiau realiai vertingų ir saugotinų ąžuolų, uosių, beržų ir kt. medžių yra daug, tad negalima miško priskirti vien baltalksnynui. Bendruomenė atliko tyrimą, kurio metu ėjo apatine miško dalimi ir žaliais dažais ~ 150 metrų juostoje žymėjo ąžuolus (66 vnt.), beržus (661 vnt.), klevus (315 vnt.), uosius (498 vnt.), taip pat pastebėtos, bet neskaičiuotos guobos. Medžių yra ženkliai daugiau, nes miškas labai didelis ir bendruomenei aprėpti viso ploto nepavyko. Didingų ąžuolų kamieno apimtis yra įspūdinga: mažiausių – 2,5 m., o didžiausių – 4,5 m.

Pauliškių kaime skirtingų savininkų privatūs miškai skirtingomis klasifikacijomis nesiskiria vizualiai, juose auga brandūs ir vertingi medžiai. Jei norima tvarkyti mišką, bendruomenės nuomone, reikia valyti nuo krituolių ar menkaverčių medžių, tačiau bendruomenės atstovei savininkė pabrėžė, kad „kertama bus viskas plynai“ t.y nežiūrint saugotinų medžių. Ta pati savininkė jau anksčiau išgarsėjo savo požiūriu į mišką. Iškirtusi savavališkai tą patį jai priklausiusį mišką, kuriame augo įspūdingo dydžio šimtamečiai ąžuolai, ji siekė pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir  įkurti verslo kompleksą. Dėl to vyko teismai, apie tai rašė spauda. Iškirstas ąžuolų plotas buvo didžiulis, taip pat jam nebuvo vykdoma faktiškai įvykdytų kirtimų ir miško atkūrimo kontrolė. Tuo metu pakraščiuose esantys brandūs medžiai buvo palikti, ir milžiniški kelmai iki šiol liudija čia buvusį ąžuolyną. Vėliau vietoje jo atžėlė menkesnis miškas, tačiau liko ir vertingų medžių.

Šiuo metu natūraliai stiprėja visuomenės netolerancija plyniesiems miško kirtimams (Norvegija, siekdama stabdyti klimato kaitą 2014 metais apskritai uždraudė plynus miško kirtimus) ir bent kiek intensyvesniam miško naudojimui, ypač saugomoms teritorijoms priskirtuose miškuose, ar šalia jų (čia pagal Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemas buvo numatyta buferinė zona). Angelų kalvos bendruomenės nariai stebisi, kaip būtent plynieji kirtimai, kurie yra vyraujanti miškininkystės technologija ir praktika Lietuvoje, leidžiami Trakų istorinio nacionalinio parko pašonėje, t.y. vos 1 km. nuo parko ribos. Šie miškai kadaise priklausė grafui J. Tiškevičiui, kuris juose medžiojo, jo tarnai rinko miško gėrybes, tvenkė ežerus ir taip reguliavo vandenį (iki dabar Pauliškių miškuose išlikusi užtvanka), karo metu čia buvo slėptuvės (išlikę karo lauko brėžiniai, bendruomenė yra apie tai surinkusi medžiagą). Tad kyla įtarimas korupcija, kad miškas tarp greta esančių kitų saugotinų miškų tampa IV kategorijos mišku.

Kitas ypač svarbus aspektas – tai šiame miško plote įsikūrusios į raudonąją knygą įrašytos rūšys:

• lūšis (lot. – lynx lynx) – Pauliškių kaimo Gervių g. ir Užugirio g. gyventojai lūšį yra matę skirtingais metų laikais (galime pateikti jų liudijimus su kontaktiniais duomenimis). Patyręs gamtos specialistas greičiausiai nesunkiai surastų šiame miške lūšies pėdsakų.
• bohemiškasis aukšliavarpis (lot. – Verpa bohemica).
• baltasisi kiškis (lot. – Lepus timidus) – dažnas svečias gyventojų kiemuose, taip pat dažnai sutinkamas ir žiemą.

Miške taip pat gyvena būrys šernų, lapės, taip pat stirnos bei briedžiai, daug įvairių paukščių. Gausiai sutinkama pilkųjų gervių, pilkųjų garnių ir gandrų, mažasis apuokas, balandis keršulis ir kt. Tad bus menkinamas ne tik Trakų šiaurinio buferio kraštovaizdis, bet ir prisidedama prie klimato kaitos, daroma žala gamtai.

Norime pabrėžti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias nuostatas, kad nuosavybė įpareigoja ir, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Aiškinant kartu su Konstitucijos 54 straipsniu konstatuotina, kad „visi <…> miškų <…> valdytojai, naudotojai privalo paisyti konstitucinio natūralios gamtinės aplinkos apsaugos imperatyvo, saugoti gamtinę aplinką, nepabloginti jos būklės, nedaryti žalos gamtinei aplinkai.“

Šiuo metu Pauliškių miške, esančiame 524 kvartale, siekiant gauti leidimą kirtimui, aktyviai ženklinamos miško ribos. Tad Angelų kalvos bendruomenė kreipėsi į valstybines institucijas siekiant  stabdyti miško kirtimo leidimo išdavimą ir taip apginti viešą interesą, padedant išsaugoti nykstančias, „Raudonoje knygoje“ esančias mūsų šalies gamtos rūšis, siekiant išsiaiškinti, kaip Pauliškių miškas, apsuptas septynių ežerų ir pelkių, esantis vos už 1 km. nuo Trakų istorinio nacionalinio parko (jame buvo norima rengti hidrografinį draustinį) vos už keliasdešimties metrų nuo 2 kategorijos miško ploto, nesiskiriančio nei savo medžių sudėtimi, nei išvaizda, galėjo būti priskirtas 4 miškų kategorijai ir visas traktuojamas kaip baltalksnynas; išsaugoti galimybę Angelų kalvos bendruomenės nariams bei aplinkiniams gyventojams naudotis Pauliškių miško teikiamomis rekreacijos ir intelektinės veiklos (istorinės ir entokultūrinės tapatybės suvokimas ir pan.) sąlygomis, paliekant šią vertybę ateities kartoms.

Angelų kalvos bendruomenė