V. J. Juška skaito paskaitą Kaune

Daiva Červokienė, www.voruta.lt

Trakų r. prieš 13 metų apsigyvenęs ir Trakų – Lietuvos kultūros sostinės ambasadoriumi pabūti jau spėjęs Vytautas Jonas Juška tyrinėja Australijos Lietuvių demografiją. Tai  neatsitiktinai – jis Australijoje gyveno 50 metų. Už mokslinį straipsnį „Australijos lietuvių demografija”, skirtą didžiosios lietuvių emigracijos į Australiją 75-mečiui, kultūrologui šiemet buvo skirta ir prestižinė Lietuvos žurnalistų sąjungos Vytauto Gedgaudo premija.

 „Nors lietuviai Australijoje gyvena mažiausiai nuo ketvirtojo XIX a. dešimtmečio, o nuo ketvirtojo XX a. dešimtmečio yra nuolatinė Australijos visuomenės dalis, šios bendruomenės demografija ištirta ar dokumentuota mažai. Šeštajame XX a. dešimtmetyje ir vėliau laikomi pavyzdiniais imigrantais, vadinami „gražiaisiais baltais“, Australijos lietuviai tebėra mįslė tiems, kurie gyvena už žemyninės Australijos krantų. Šio tyrimo tikslas – pateikti ir aptarti Lietuvoje gimusių žmonių analizę, kaip jie atsiskleidžia dalyvaudami Australijos gyventojų surašymuose 1933 m. ir vėliau. Straipsnyje pateikiamas pirminis Lietuvoje gimusio Australijos gyventojo apibūdinimas ir profiliai surašymuose nuo 1933 m. iki 1961 m., taip pat baziniai duomenys apie šių gyventojų skaičių ir vyrų dalį nuo 1933 m. iki 2016 metų. Šis pradinis Lietuvoje gimusio Australijos gyventojo portretas yra pagrindas būsimų Australijos lietuvių bendruomenės tyrimų pristatymui ir aptarimui“, – rašo V. J. Juška mokslinio straipsnio įžanginiame žodyje.

Sudomino 40 metų sukaktis

Kas buvo postūmis patyrinėti Lietuvoje gimusių asmenų imigraciją į Australiją?

V. J. Juška sakė, kad šis klausimas jį labai domino dar gyvenant Australijoje ir dirbant Sidnėjaus SBS radijuje, kur devynerius metus vedė laidas lietuviu kalba.

Ypač nuo 1987 m., 40 metų sukakties, kai 439 Lietuvoje gimę asmenys atplaukė iš Vokietijos į Australiją. Nuo tada kirbėjo sumanymas sukonkretinti, detalizuoti žinias apie lietuvių gyvenimą Australijoj. Taip apie 10 metų kalbino Lietuvoje gimusius Australijos piliečius ir mokslininkus, svajodamas, kad kada nors bus išleista knyga:  kodėl lietuviai čia atvyko, su kokiais sunkumais susidūrė, ką veikė, kokį įnašą įnešė į tos šalies gyvenimą. Tačiau per tuos 10 metų nepajėgė sutelkti norinčių, gebančių to daryti. Buvo surinkęs ir nemažą sumą pinigų knygai, tačiau galop kolegos teišleido tik lankstinuką.

„Turėjau  nemažai  informacijos apie Sidnėjuje įsikūrusius Lietuvoje gimusius asmenis, tačiau kol nebuvo išvystytas internetas, negalėjau prieiti prie platesnės informacijos. Dabar pasisekė atrasti tyrimams reikalingus šaltinių ir tai padaryti. Jaučiu, kad turiu įamžinti savo Australijos lietuvių bendruomenės, savo tėvų ir kitų panašaus likimo žmonių, dipukų kartos, likimą“, – sakė V.J. Juška, pastebėjęs, kad iš tų 60 tūkst. lietuvių, pabėgusių iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo metais ir gyvenusių Vokietijos perkeltųjų asmenų stovyklose, tik mažuma migravo į Australiją.  Jų likimai ir bendras vaizdas nepakankamai aptarti, mažai žinomi. Viliasi dar pasigilinti šia tema ir parengti išsamią knygą, kuri aptars Lietuvoje gimusių asmenų Australijoje portretą“.

Gyvena bent nuo XIX a.

Pasak V.J. Juškos, Lietuvoje gimę asmenys Australijoje gyveno mažiausiai nuo ketvirtojo XIX a. dešimtmečio, o 1830– 1915 m. įrašai apie lietuvius, išvykusius gyventi į Australiją, yra menki, paremti atsitiktiniais šaltiniais  Tačiau šie fragmentiški įrašai atskleidžia, kad tam tikras skaičius lietuvių Australijoje apsigyveno dar prieš masinę migracijos bangą po Antrojo pasaulinio karo.

Jo tyrimas yra pagrįstas duomenų, gautų iš Australijos gyventojų surašymų, atliktų nuo 1933 m. ir vėliau, rinkimu ir vertinimu. Gyventojų surašymų įrašai sudaro tūkstančius puslapių, Lietuvoje gimusių asmenų duomenys yra fragmentiški ir išsibarstę po daugybę tomų ir šimtus puslapių lentelių, tekstų, išnašų ir skaičių. 1933–1966 m. surašymų statistinių duomenų gausu, o nuo 1971 m. jų apimtis ir kokybė mažėja.

„Australijos imigracijos įrašuose nuolat nurodomas 9906 Lietuvoje gimusių žmonių, kurie imigravo į Australiją, skaičius. Nors šis skaičius parodo situaciją 1947–1953 m., jis išlieka imigracijos rodikliu, cituojamu australų literatūroje apie ten gyvenančius Lietuvoje gimusius asmenis. Tas  skaičius nėra patikimas, nes Lietuvoje gimę žmonės į Australiją imigravo ir po 1953 m., nors ir mažesniu tempu.“, – pastebėjo Trakų r. gyventojas.

Ar lietuvių skaičius Australijoje sparčiai kito?

V.J. Juška teigė negalintis taip sakyti. 1933 m. surašymas buvo pirmasis, kuriame buvo surinkti duomenys apie Lietuvoje gimusius Australijos gyventojus. Ankstesniuose 1901 ir 1911 m. surašymuose Lietuvoje gimę žmonės buvo įtraukti į Rusijoje gimusių gyventojų skaičių, 1921 m. surašyme – į „kitų Europos šalių“ duomenis. Nuo 1933 m. iki 1971 m Lietuvoje gimusių gyventojų surašymo duomenis nesunkiai galima rasti visuose Australijos surašymuose, vėliau Lietuvoje gimusius sunkiau atsekti dėl masinio Australijos pilietybės priėmimo. 1986 ir 1991 m. surašymuose Lietuvoje gimę asmenys buvo įtraukti į sąrašą „Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga“.

1933 m. Lietuvoje gimę asmenys sudarė 0,04 žmogaus 1000 gyventojų Australijos gyventojų, iš viso jų buvo vos 235 asmenys – 155 vyrai ir 80 moterų. Dauguma jų Lietuvą paliko po Pirmojo pasaulinio karo, o ilgiausiai gyvenantis asmuo į Australiją atvyko 1843–1852 m., surašymo metu priklausė 80–84 metų amžiaus grupei, todėl tikėtina jo atvykimo į Australiją data yra 1849–1853 m., kūdikystėje. Tai nebuvo pirmasis Lietuvoje gimęs Australijoje apsigyvenęs asmuo, jis yra pirmasis pagal surašymo duomenis.

Imigravo daugiausia  vieniši vyrai

1933 m. dauguma Lietuvoje gimusių asmenų buvo suaugusieji, jų amžiaus vidurkis buvo didesnis nei visų Australijos gyventojų: 88 proc. Lietuvoje gimusiųjų buvo vyresni nei 21 metų amžiaus, tuo tarpu tarp visų šalies gyventojų tokių buvo 61,5 proc. Santykinai mažas vaikų procentas tarp Lietuvoje gimusių gyventojų rodo, kad dauguma  į Australiją imigravo be šeimos, tikriausiai  vieniši. Vyrų dalis tarp Lietuvoje gimusių gyventojų buvo  daug didesnė nei tarp Australijos gyventojų – 193,75 vyrų, palyginti su 103,20 vyrų šimtui moterų visoje populiacijoje.

Iš tų 235 Lietuvoje gimusių gyventojų du trečdaliai buvo susituokę arba našliai, kas penktas suaugęs asmuo buvo vienišas.

1947 m. gyventojų surašymas užfiksavo, kad iki Pirmojo pasaulinio karo į Australiją imigravusių Lietuvoje gimusių žmonių buvo mažuma- tik 26,7 proc. Didžioji dalis imigravo į Australiją po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, daugiausia prieš Antrąjį pasaulinį karą.

1933 m. daugiau nei pusė Lietuvoje gimusių asmenų buvo išlaikę Lietuvos pilietybę. Iki 1947 metų ši padėtis kardinaliai pasikeitė. Iš 273 Lietuvoje gimusiųjų tik 38 išlaikė Lietuvos pilietybę. Likusieji buvo Jungtinės Karalystės piliečiai, pilietybę įgiję natūralizacijos būdu.

1947 m. Lietuvoje gimę vyrai buvo pilnai dirbantys. 40 proc. vyrų buvo darbdaviai arba savarankiškai dirbantys asmenys, 40 proc. buvo samdomi darbuotojai, likusieji 20 proc. jau nebuvo darbo rinkoje. Iš Lietuvoje gimusių moterų 6 proc. buvo darbdavės.

Dauguma lietuvių gyveno Naujojo Pietų Velso ir Viktorijos valstijose, turinčiose daugiausiai gyventojų, dažniausiai didžiausiuose urbanistiniuose centruose – Sidnėjuje ir Melburne.

Didžiausia banga – po Antrojo pasaulinio karo

Didžiausia Lietuvių migracijos banga į Australiją buvo po Antrojo pasaulinio karo. Iš 60 000 lietuvių, išvykusių iš Vokietijos perkeltųjų asmenų stovyklų, dauguma migravo į JAV ir Kanadą. Daugelis, kurie iš pradžių migravo į Jungtinę Karalystę, vėliau išvyko į JAV ar Kanadą, o mažuma – į Australiją. Iš Vokietijos Bremerhaveno uostamiesčio 1947 m. lapkričio 28 d. į Pertą JAV kariuomenės laivu „Generolas Stuartas Heintzelmanas“ atvyko 439 Lietuvoje gimę keleiviai, iš kurių 418 buvo vyrai ir 21 moteris. Jauniausiam buvo 16 metų, vyriausiam – 42, amžiaus vidurkis buvo 26,5 metų.

Didžioji dalis Lietuvoje gimusių asmenų į Australiją atvyko 1948–1949 m. Kiekvienas 16 metų sulaukęs migrantas, į Australiją atvykęs pagal pagalbinio atvykimo programą, įsipareigojo dvejus metus dirbti Australijos vyriausybei.

1954 m. gyventojų surašymas atskleidė reikšmingus demografinius pokyčius Lietuvoje gimusių Australijos gyventojų populiacijoje. Tuo metu Australijoje buvo 8424 Lietuvoje gimę asmenys – 5272 vyrai ir 3152 moterys – 8151 asmeniu daugiau. Lietuvoje gimusių asmenų dalis tarp visų Australijos gyventojų išaugo nuo  0,04 iki 0,94 tūkstančiui gyventojų. Vidutinis Lietuvoje gimusių žmonių amžius sumažėjo nuo 43,2 iki 34,1 m. Vyrų dalis tarp Lietuvoje gimusių asmenų išaugo nuo 162,5 iki 167,3 vyrų šimtui moterų, žymiai daugiau nei 102,38 vyrų bendrojoje populiacijoje. Pagal religiją 75 proc. buvo katalikai, 12 proc. – protestantai, kiek mažiau nei 2,5 proc. – judėjai ir beveik 2 proc. – stačiatikiai .

O dabar?

Pasak V. J. Juškos, nuo didžiausio – 8424 – Lietuvoje gimusių asmenų skaičiaus 1954 m., jis 2016 m. sumažėjo iki 2603 – 69,1 procento. Tai siejama su pakartotine migracija iš Australijos (daugiausia 1950–1961 m.) ir mirtingumu. Gyventojų skaičiaus mažėjimas būtų priartėjęs prie 90–95 proc., jei nebūtų naujos imigracijos bangos po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais.

Dabar Lietuvoje gimusių emigrantų Australijoje, pasak pašnekovo, demografinis profilis stipriai pakitęs. Tarp šių imigrantų moterų žymiai daugiau negu vyrų.

„Naujausio, 2021 m. įvykusio,  gyventojų surašymo duomenys rodo nežymų Lietuvoje gimusiųjų asmenų Australijoje mažėjimą – iki 2590. Didžiąją dalį, 42,4 proc., sudaro naujai atvykę 20-44 m. amžiaus asmenys,  jaunimo iki 19 m. tik 3,5 proc. Daugiau nei 40 proc. Lietuvoje gimusiųjų asmenų yra pensininkai, manau, kad daugumą jų sudaro pokario migrantų ir jų palikuonių likučiai“, – sakė V. J. Juška.

Įsigyveno Trakų rajone

Pabaigti pokalbį norėjosi klausimu, kaip V. J. Juška „nusėdo“ Trakų r.

„Ieškojome sodybos netoli Vilniaus, kokių 50 kilometrų iki jo. Labiausiai norėjom gyventi Trakų rajone – apžiūrėjome keletą sodybų ir radome tą, kurioje įsikūrėme“, – pastebėjo kultūrologas.

O kaip jaučiasi jau 13 m metų gyvendamas Lietuvoje? To pasiteirautas sakė, kad atvykimas gyventi į Lietuvą buvo geriausias jo sprendimas, čia pati geriausia vieta gyventi.

„Esu savo terpėje, tarp savų žmonių, gražios gamtos ir gerų kaimynų apsuptyje. Bendravimas su šalies šviesuomene, mokslininkais, aplamai su tautiečiais bei draugais teikia daug džiaugsmo“, – sakė V. J. Juška.

Džiaugiasi Lietuvoje kaip mat atradęs įvairios širdžiai mielos veiklos.  Visą gyvenimą aktyviai dalyvavo kultūrinėje veikloje, Lietuvoje ją tęsia: dėsto anglų kalbą, verčia tekstus iš lietuvių į anglų kalbą, dirba su Pasaulio lietuvių bendruomenėmis, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga bei lietuviškomis kultūrinėmis organizacijomis. Tyrinėja Australijos lietuvių problematiką, dalijasi išeivijoje įgytomis žiniomis, patirtimi aktualinant emigracijos daromą žalą Lietuvių tautai ir valstybei.