2024 m. gegužės 10 d., penktadienį, 18:00, Užupyje, Paupio gatvėje, bus iškilmingai atidengta Užupio Respublikos Konstitucijos lenta karaimų kalba. Ceremonijoje dalyvaus Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė, Trakų rajono meras Andrius Šatevičius, Užupio Respublikos prezidentas Romas Gediminas Lileikis ir premjeras Sakalas Gorodeckis,

Daugiau nei prieš 625-erius metus į Lietuvą gyventi atsikėlę pirmieji karaimai čia atsivežė ne tik papročius ir tradicijas, tebegyvuojančius iki šių dienų, bet ir kalbą. Šiandien skaičiuojama, kad karaimų kalba, kuri įtraukta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą, visame pasaulyje kalba vos 30 žmonių – ir visi jie gyvena Lietuvoje. Per šimtmečius išgyvenę nemažai iššūkių, karaimai džiaugiasi, galėdami dalintis savo kultūriniais klodais su plačiąja visuomene, stiprinti bendruomenės sambūvį ir kelti tautinę dvasią.

Pasak ambasadorės dr. Halinos Kobeckaitės, pirmosios Lietuvos karaimų kultūros bendrijos pirmininkės, „tvirta ištikimybė tradicijai, savo kultūrai, tapatybei, valstybei, o taip pat ir pagrindiniams religijos apibrėžtiems moralės principams iš esmės sąlygojo karaimų tautos išlikimą.  Šiandien galime ir norime toliau apeliuoti į tuos pačius tautą tvirtinančius veiksmus – tik jų išraiškos priemonės yra kitos. Šis simbolinis, bet panašiomis vertybėmis grįstas užsimezgantis ryšys su Užupio Respublika, jos bendruomene, kaip tik ir atspindi vieną iš tų naujoviškų galimybių deklaruoti karaimų ištikimybę sau, valstybei, taikiam įvairių bendruomenių sambūviui“.

Karaimus Lietuvoje žinome ne vien dėl kybynų. Jie yra ir istoriniai agurkų augintojai, kariai, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir didikų daktarai, vertėjai. Nuo pat Vytauto laikų jie taip pat yra gyvi Lietuvoje buvusio pakantumo kitiems liudytojai. 1441-aisiais karaimų bendruomenei suteikta ir vėliau pratęsiama Magdeburgo teisė, tokiu būdu Trakuose susidaro „Karaimų miestas“, buvo išduodamos valstybės ir bendruomenės santykį Lietuvos teritorijose apibrėžiančios privilegijos ir kiti teisiniai dokumentai.  Vilniuje karaimų bendruomenė kaip atskiras juridinis vienetas susiformuoja tik XIX-XX a. sandūroje. Tačiau iki pat šiandien karaimai Vilniuje yra žinomi. Paminėtinos kad ir sąsajos su Užupiu – Malūnų gatvėje veikia karaimiškas tradicijas tęsianti vyrų kirpykla „Elizaro artelė“, toje pačioje gatvėje yra gyvenusios kelios karaimų šeimos, gyvos šiandienos žmonių prisiminimuose, Užupio gatvėje veikia Tumo galerija, kurios savininkai turi karaimiškų šaknų.

Karina Firkavičiūtė sako, jog „Užupio Respublikos Konstitucijos karaimų kalba lentos atidengimas yra ne tik ištikimybės, bet ir laisvės, galimybės būti savimi išraiška. Matome ją meniškai užkoduotą Konstitucijoje, kartu prisimename, kiek daug praradome, kai tos galimybės atvirai būti savimi neturėjome. Tad savo pritarimą šiai simboliškai pateiktai laisvei patvirtiname per vertimą į karaimų kalbą. Tai yra pagrindinė nuostata, dabar jau formaliai mus jungianti su Užupio Respublika“.

„Karaimai – tai tauta, kuri atsiliepė į mūsų valdovų kvietimą ir pasirinko savo likimą būti kartu su Lietuva. Mes turime būti dėkingi jiems už šią šimtmečiais rodytą ištikimybę, ginant mūsų valstybę.“ – pabrėžia Užupio Respublikos prezidentas Romas Gediminas Lileikis.  „Taip dabar mes, užupiečiai, tiesiame ranką karaimams jų kelyje puoselėjant tautinę tapatybę bei išsaugant savo kalbą. Gimtosios kalbos praradimas lėmė mums broliškos prūsų kalbos bei daug gausesnės tautos išnykimą, tad tai neturi pasikartoti greta mūsų gyvenantiems karaimams. Tauta bus gyva, kol yra kuriančių jos kalba, o Užupis tebūnie dar viena vieta šiai kūrybai.“ – primena Užupio Respublikos prezidentas, bendruomenės vadovas, seniūnaitis Sakalas Gorodeckis.

Karaimų kalba

Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų šeimos vakarų kipčiakų grupei. Ji susiformavo IX-X amžiuje, o pirmosios žinios apie karaimų kalbą Europoje pasirodė XVII amžiuje, kai apie tai parašė vokiečių orientalistas, pastorius Johannesas Buxtorfas Jaunesnysis ir kai Upsalos (Švedija) universiteto profesorius Gustavas Peringeris, savo šalies valdovo karaliaus Karlo XI pavedimu 1690-aisiais metais surengė specialią ekspediciją į Lietuvą, atkreipdamas dėmesį į etninį bei kalbinį karaimų savitumą bei apie tai paskelbė keletą publikacijų.

Artimiausios karaimų kalbai yra gyvos kumykų, karačajų, balkarų, Krymo totorių kalbos ir jau išnykusi kumanų kalba. Kalbininkai išskiria tris karaimų kalbos atmainas (tarmes), kurių savitumai slypi fonetikos ir žodyno aspektuose – šiaurės vakarų (arba Trakų karaimų kalba), pietvakarių (arba Lucko-Haličo karaimų kalba, vartota Galicijoje ir Volynėje) ir rytų (arba Krymo karaimų kalba, vartota Kryme). Tačiau per XIX ir XX amžius nebeliko kalbančiųjų Krymo ir Lucko-Haličo karaimų kalbos atmainomis, tad šiandien tebegyvuoja tik Trakų karaimų kalba, nors ir esanti ant pavojingos išnykimo ribos. Šiandien skaičiuojama, kad karaimų kalba, kuri įtraukta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą, visame pasaulyje kalba vos 30 žmonių – visi jie gyvena Lietuvoje.

2021 metais atlikto visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 200 karaimų. Nepaisant mažų skaičių, karaimų bendruomenės nariai visuomet stengėsi išsaugoti savo kalbą ja kalbėdami ir rašydami, kurdami. Lietuvos karaimai labai sąmoningai suvokė savo gimtosios kalbos reikšmę ir jai kylančius iššūkius. Nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo laikų atskirų bendruomenės narių iniciatyva išleisti keturi karaimų kalbos žodynai, verčiantys iš lenkų, rusų, lietuvių kalbų, keli karaimų kalbos vadovėliai, keliakalbiai pasikalbėjimų žodynėliai.

UŽUPIO BENDRUOMENĖ (UžB)

Tai seniausiai ir nepertraukiamai veikianti Vilniaus bendruomenė (faktiškai pradėjusi veikti apytikriai nuo 1997 m.), vienijanti unikalaus Vilniaus senamiesčio priemiesčio – Užupio aktyvius gyventojus, tarp kurių dailininkai, rašytojai, kino režisieriai, kiti menininkai, mokslininkai, bendruomeninių ir pilietinių iniciatyvų organizatoriai, kitų sričių profesionalai, studentai, moksleiviai. Užupio bendruomenė išsiskiria nekomercinių, atvirų, paprastai viešose erdvėse organizuojamų renginių, apjungiančių įvairias kultūros sritis bei menines veiklas, gausa. Jau daugiau nei du dešimtmečius Užupio bendruomenės renginiai praturtina Vilniaus bendruomeninį ir kultūrinį gyvenimą, yra matomi, atviri, patrauklūs įvairaus amžiaus ir socialinės padėties vilniečiams ir miesto svečiams, skatina kūrybiškumą, įtraukia tiek patyrusius, tiek ir debiutuojančius profesionalius kūrėjus, mėgėjus, Užupio jaunimą, vilioja turistus. Užupio bendruomenė yra Vilniaus bendruomenių asociacijos iniciatorė ir signatarė bei daugelio pilietinių iniciatyvų autorė, paplitusių ir atkartotų kitur.

UŽUPIO RESPUBLIKA (UžR)

Prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus Užupio bendruomenė ir jos žmonės Vilniaus miestui ir pasauliui padovanojo Užupio Respubliką (toliau – UžR) – Europoje ir už jos ribų pagarsėjusį bendruomenės kolektyvinį kūrinį, nuolat besivystantį, tobulinamą ir plėtojamą. UžR kaip bendruomeninis, kultūrinis, meninis ir socialinis judėjimas dažnai lyginamas su Monmartru (Paryžius) ir Kristianija (Kopenhaga). UžR turi savitą filosofiją ir raiškos formas, švenčių cikliškumą (kalendorių), Konstituciją, išverstą į daugiau nei 60 pasaulio kalbų, simboliką (4 spalvų vėliavas skirtingiems metų laikams), lengvai suteikiamą pilietybę (padorius piliečius visame pasaulyje), UžR garbės piliečius (tarp kurių Jonas Mekas, Antanas Mockus, Dalai Lama, Ugnė Karvelis ir kt.), Prezidentą poetą ir režisierių Romą Lileikį, Parlamentą, Vyriausybę, suformuotą iš gausios komandos savanorių-ministrų, ambasadorius (kitose valstybėse, miestuose ir net gyvenimo ar veiklos srityse), išpuoselėtus tarptautinius ryšius ne tik su užsienio valstybėmis, bet ir Lietuvos Respublika, stabiliausią valiutą (EuroUžą), žiniasklaidos priemonę (Užupio TV), valstybinę svetainę internete, socialinį tinklą (Facebook paskyrą su 30 000+ sekėjų) ir kt. Aktyviai betarpiškus žmonių tarptautinius santykius plėtojanti UžR URM yra akreditavusi daugiau nei 250 ambasadorių įvairiuose kraštuose ir materijose, tuo sukurdama naujų santykių praktiką. Šia praktika sėkmingai nestokojant fantazijos naudojasi LR URM, Vilniaus miestas bei GO go Vilnius atkartodama šiuos veiksmus. Užupio Respublika yra pelniusi tarptautinį pripažinimą ir palaiko tiesioginius santykius su daugiau nei 30 Vilniuje, Varšuvoje, Rygoje, Kopenhagoje ir Stokholme akredituotų užsienio atstovybių, kurių atstovai su džiaugsmu dalyvauja Balandžio 1-osios šventime.

Užupio Respublikos sukūrimas ir išpuoselėjimas reikšmingai prisidėjo prie apleisto ir pavojingo Užupio atgaivinimo, pavertė jį stipriu turistų ir kitų lankytojų traukos objektu, kūrėjų įkvėpimo šaltiniu, suformavo savitą bendruomeninę tapatybę ir sukūrė atvirą kūrybos erdvę, nepaskęstant pilname pagundų kosmopolitiniame liūne.

Lietuvos karaimų kultūros bendrijos ir Užupio Respublikos  informacija