Vytenis Povilas Andriukaitis. Andriaus Ufarto nuotr.

Vytenis Andriukaitis, ES Sveikatos ir maisto saugos komisaras, www.voruta.lt

Nusikalstamos V. Putino chuntos pradėtą karą prieš Ukrainą pasmerkė 141 pasaulio valstybė. Jau trys savaitės, kai bebaimėje kovoje prieš agresorių Ukraina laimi psichologinę ir moralinę pergalę. Su begaline simpatija V. Zelenskiui ir Ukrainos kariams bei žmonėms daugybė šalių teikia karinę ir humanitarinę pagalbą. Aktyviai padedama ir 3,2 mln. pabėgėlių, tarp kurių didžioji dalis – motinos ir 1,2 mln. vaikų! Dedama be galo daug pastangų užtikrinti pabėgėlių ir jų vaikų gyvybinius poreikius. 

Ukrainoje agresijos padariniai siaubingi, jau sunaikinta per 30 ligoninių, žuvo arba sužeisti jose dirbę medikai. Tai beprecedentis humanitarinių įstatymų ir žmogaus teisių pažeidimas per pastaruosius 70 metų Europoje. Jungtinės Tautos  (toliau – JT) ir jos agentūros (Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitos)  kartu su didžiąja dauguma pasaulio valstybių, įskaitant Lietuvą, teikia aktyvią pagalbą Ukrainai pinigais, medikamentais, maistu ir įranga, reikalinga humanitarinei krizei švelninti. Ukraina kovoja ir mes visi solidarizuojamės su jos teisinga kova bei tikime pergale.

Ši Rusijos agresija prieš Ukrainą suduoda skaudų smūgį ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui. Kilo nauja grėsmė aprūpinti pasaulį maistu. V. Putino veiksmai sukėlė grėsmę ir eiliniams Rusijos piliečiams, nes dėl iki šiol nematytų pasaulio valstybių ekonominių ir finansinių sankcijų prieš agresyvią V. Putino invaziją į Ukrainą kenčia ir Rusijos ūkis bei jos žmonės.

Prognozuojama, kad kviečių kaina sieks per 400 Eur už toną. Kiaulienos, paukštienos, kiaušinių, aliejaus kainos brangs du – tris kartus. Lietuvos žmonės taip pat jau susiduria su smarkiai augančiomis kainomis ir nematyta infliacija.

Dar iki šio karo Rusija ir Ukraina vaidino didelį vaidmenį pasaulio apsirūpinimo maistu sistemoje. Pernai Rusijos ir Ukrainos kviečių eksportas sudarė net 25 proc. viso pasaulio kviečių eksporto rinkoje. Ukraina yra viena iš pagrindinių saulėgrąžų bei kukurūzų eksportuotojų, taip pat ji vaidina didelį vaidmenį aprūpinant pasaulį kiaušiniais, paukštiena, daržovėmis, vaisiais ir kitais maisto produktais.

Karas prieš Ukrainą suduoda skaudų smūgį pasaulio apsirūpinimo maistu architektūrai. Akivaizdu, kad šį pavasarį Ukraina neapsės visų savo laukų ir negaus tokių derlių, kokius turėjo prieš metus.

JT maisto ir žemės ūkio organizacija (toliau – FAO), Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Europos Komisija jau paskelbė nerimą keliančias šių metų prognozes dėl labai greitai augančių pasaulio maisto, energijos išteklių, kuro, trąšų, pesticidų ir sėklų kainų.

JT generalinis sekretorius įspėjo pasaulio valstybes apie prasidedančią pasaulinę maisto krizę,  gresiančią bado ir  socialinių konfliktų bangą daugelyje besivystančių šalių, kurios buvo ir yra priklausomos nuo kviečių bei kitos maistui  gaminti reikalingos žemės ūkio produkcijos importo.

Klimato kaitos sukeltos sausros Šiaurės Afrikoje, Pietų Amerikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, pandemija dar labiau gilina prasidėjusią maisto krizę. FAO jau paskelbė šių metų maisto kainų indeksą, jis pasiekė rekordinį 140 punktų rodiklį ir toliau tik augs. Palyginti su praėjusių metų laikotarpiu maisto kainos pasaulyje išaugo maždaug tris kartus.

Prognozuojama, kad kviečių kaina sieks per 400 Eur už toną. Kiaulienos, paukštienos, kiaušinių, aliejaus kainos brangs du – tris kartus. Lietuvos žmonės taip pat jau susiduria su smarkiai augančiomis kainomis ir nematyta infliacija.

Ukrainai jau dabar trūksta maisto, jo trūks ir visus šiuos metus. Pasaulio maisto rinkai kils didelių sunkumų, maisto krizė apsunkins Ukrainos atstatymo darbus.

Neatidėliotinas Lietuvos politinis uždavinys – padėti Ukrainai jos kovoje už laisvę, užauginant  ir jai trūkstamos žemės ūkio produkcijos. Būtina Lietuvoje užauginti kiek įmanoma didesnius derlius ir  maksimaliai intensyvinti maisto produktų gamybą, dalį jos skirti Ukrainai.

Tai atspindi visišką valdininkų nesusigaudymą gresiančios maisto krizės akivaizdoje, kaip ir nesuvokimą, kad Lietuva privalo efektyviai padėti tiek sau, tiek ir Ukrainai maisto apsirūpinimo srityje. 

Tai yra ir mūsų kovos už Ukrainos pergalę reikalas. Suprantama, kad nuo ypač didelio maisto kainų augimo, vienų ar kitų maisto produktų trūkumo turime apsaugoti mūsų žmones ir sukaupti  pakankamas  maisto atsargas šių metų rudeniui. Tačiau dalis žemės ūkio produkcijos ir maisto turi būti skiriama Ukrainai. Tai yra be galo svarbus strateginis Lietuvos tikslas, reikalaujantis skubių veiksmų jau dabar, nes pavasario sėja ir viso žemės ūkio sektoriaus veiklos aktyvinimas yra neatidėliotinas Vyriausybės uždavinys.

Dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų nukenčia ir Lietuvos įmonės, gaminančios trąšas bei kurą. Akivaizdūs sunkumai ištiko Jonavos „Achemą”, Kėdainių „Lifosą”, su degalų gamybos sunkumais susiduria  „Mažeikių nafta”. Tai veikia Lietuvos žemdirbių apsirūpinimą trąšomis bei kuru. Pabrango pesticidai ir sėklinė medžiaga.

Vyriausybė jau dabar privalo skubiai parengti strateginių veiksmų planus, kurie numatytų trumpojo (pirmų trijų- keturių šių metų kovo ir balandžio mėn. savaičių),  vidutinio (gegužės – birželio) ir ilgojo laikotarpio (iki viso derliaus nuėmimo ir sandėliavimo) laikotarpių veiksmus.

Plane turi būti numatytas skubus akcizo mažinimas žemės ūkyje naudojamiems degalams, skubios PVM lengvatos žemės ūkio veiklai reikalingoms prekėms, pelno mokesčio žemės ūkio subjektams atidėjimai, subsidijos trąšoms ir kitiems išaugusiems ūkininkų kaštams kompensuoti.

Kylančios maisto produktų krizės akivaizdoje Lietuvos žemės ūkis tampa strateginės svarbos sritimi. Tai būtų mūsų reali pagalba kovojančiai Ukrainai.

Reikia laikinai užšaldyti visus biurokratinius ribojimus bei nereikalingą žemės ūkio subjektų kontrolę, perteklinius nacionalinius apribojimus, iki rudens įšaldyti pievų ir pelkių atkūrimo iniciatyvas, nukelti iki metų pabaigos kai kurias, apsunkinančias žemės ūkio veiklą, naujas iniciatyvas. Jau dabar reikia diegti kuo pigesnę kreditavimo sistemą žemės ūkio subjektams, suderinus su atskirais žemės ūkio sektoriais, teikti jiems skubią paramą pagal jų praktinės veiklos poreikius bei ūkininkavimui padedančias inovacijas, remti išmaniąją melioraciją bei mokslo pasiekimų diegimą.

Strateginiu tikslu tampa Lietuvos nacionalinio maisto saugumo rezervo padidinimas, PVM lengvatų pagrindiniams maisto produktams taikymas, skubus antiinfliacinių priemonių paketo priėmimas Seime, apsaugant  pažeidžiamas gyventojų grupes, kad jos galėtų apsirūpinti svarbiausiais maisto produktais.

Šiandien Vyriausybės tikslas labai aiškus – pasiekti, kad visi žemės ūkio sektoriai dirbtų maksimaliais pajėgumais, būtų išlaikyti aukšti derlingumo rodikliai ir aukštas kitos žemės ūkio produkcijos efektyvumas. Nedovanotina, kai aukšti Žemės ūkio ministerijos valdininkai teigia, kad žemdirbiai turėtų pasitenkinti mažesniais derliais bei produkcijos gamybos tempais. Tai atspindi visišką valdininkų nesusigaudymą gresiančios maisto krizės akivaizdoje, kaip ir nesuvokimą, kad Lietuva privalo efektyviai padėti tiek sau, tiek ir Ukrainai maisto apsirūpinimo srityje.

Kylančios maisto produktų krizės akivaizdoje Lietuvos žemės ūkis tampa strateginės svarbos sritimi. Tai būtų mūsų reali pagalba kovojančiai Ukrainai.