Pagrindinis puslapis Kultūra Vasario 16-osios Akto signatarai Vladas Mironas ir Alfonsas Petrulis, kunigavę Varėnos krašte

Vasario 16-osios Akto signatarai Vladas Mironas ir Alfonsas Petrulis, kunigavę Varėnos krašte

Vasario 16-osios Akto signatarai Vladas Mironas ir Alfonsas Petrulis, kunigavę Varėnos krašte

Elena GLAVICKIENĖ, Varėnos viešosios bibliotekos  Bibliografijos, informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja, www.voruta.lt

Varėnos viešosios bibliotekos II aukšte parengta spaudinių paroda „Kunigai – Vasario 16-osios Akto signatarai“, primenanti, kad Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Vladas Mironas ir Alfonsas Petrulis, susiję su Varėnos kraštu.       

        Vladas Mironas gimė 1880 m. birželio 22 d. Kuodiškių vienkiemyje, Rokiškio apskrityje. 1901 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1904 m. – Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, buvo įšventintas į kunigus. Grįžo į Vilnių, dirbo privačių mokyklų kapelionu, klebonavo Choroščės (Lenkija) parapijoje. 1910 m. vyskupo pareigas ėjęs Michalkevičius Vladą Mironą paskyrė Valkininkų  Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonu, kartu   ir  Merkinės dekanu.  Valkininkų parapijos bažnyčią ir jai priklausantį turtą bei archyvą V. Mironas perėmė iš kun. J. Pakalnio 1910 m. liepos 29 d.  ir čia darbavosi iki 1914 m. gruodžio 24 d. Per ketverius klebonavimo metus jis  nuveikė daug darbų,  ypač rūpinosi lietuvių spauda ir švietimu.  1911 m. spalį  kartu su kunigais Alfonsu Petruliu ir Jonu Novickiu įkūrė lietuviškų knygų ir laikraščių leidybos bendrovę. Tais pačiais metais ji pradėjo leisti Vilniaus krašto lietuviams skirtą dvisavaitinį iliustruotą žurnalą „Aušra“.  1913 m. pradžioje Vilniaus vyskupijos kunigai lietuviai kartu su katalikais pasauliečiais įsteigė švietimo draugiją „Rytas“. V. Mironas  tapo šios draugijos valdybos nariu. Draugija rūpinosi lietuviškų mokyklų steigimu ir išlaikymu Vilniaus krašte. Valkininkų miestelyje V. Mironas įsteigė „Ryto“ katalikiškos Lietuvių blaivybės draugijos skyrių, bendradarbiavo su katalikiška Šv. Kazimiero lietuviškos spaudos leidybos ir platinimo draugija. 1913 m. parapijiečiai jį išrinko į Ūkio draugijos Valkininkų skyriaus valdybą. Ketveri ganytojiško darbo metai Valkininkuose neprailgo – užimtas tautiniu ir visuomeniniu darbu, jis anaiptol neapleido ir ganytojiškos veiklos, spėjo užbaigti pirmtakų pradėtą bažnyčios remontą.

         1914 m. pabaigoje V. Mironas buvo perkeltas į Daugų Dievo Apvaizdos parapiją. 1917 m. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos dalyvis, išrinktas į Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. 1938-1939 m. vadovavo Lietuvos Respublikos ministrų kabinetui. Buvo vienas žymiausių Lietuvos tautininkų sąjungos veikėjų. 1929-1938 m. – Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas.  Už nuopelnus Lietuvai V. Mironas apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio (1930) ir Gedimino 1 laipsnio (1938) ordinais.

   1940 m. prasidėjo tragiškiausi kun. V. Mirono gyvenimo metai. 1947 m. jis buvo nuteistas 7 metams kalėti. Mirė 1953 m. vasario 17 d. Vladimiro kalėjime.

      Antrasis Vasario 16-osios Akto signataras, susijęs su Varėnos kraštu,  Alfonsas Petrulis gimė 1873 m. rugpjūčio 4 d. Biržų apskrities Kateliškių kaime, ūkininkų šeimoje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, Žemaičių kunigų seminarijoje, vėliau Vilniaus kunigų seminarijoje. 1899 m. įšventintas į kunigus. Kovojo už lietuvių kalbos teises bažnyčiose, steigė lietuvių mokyklas, už tai buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą. 1908 m. spalio 31 d. vyskupo įsakymu A. Petrulis keliamas į lietuvišką Marcinkonių parapiją. Čia jis  tęsė ne tik dvasininko darbą, bet ir švietėjišką veiklą. Suvokdamas, kad neraštingus žmones tobulėti skatina meno saviveikla, jis įsteigė gausų ir balsingą bažnyčios chorą, kuris ne tik giedojo bažnytines giesmes, bet ir lietuviškas, patriotines dainas.  Jis organizavo tautinių šokių ir lietuviškų dainų vakarus, lietuviškus spektaklius, skatino parapijiečius  skaityti laikraščius, knygas, skirti dėmesį vaikų švietimui.

           1911 m. A. Petrulis pradeda klebonauti Pivašiūnuose. 1917 m. jis dalyvavo Vilniuje surengtoje Lietuvių konferencijoje, buvo išrinktas Lietuvos Tarybos nariu. 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Tarybos nariais Alfonsas Petrulis  pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

         Lenkų okupacijos metais kun. A. Petrulis kunigavo įvairiose parapijose. Paskutinė jo parapija – Musninkai Širvintų rajone. Čia 1928 m. birželio 28 d. mirė, palaidotas Musninkų bažnyčios šventoriuje.

         Paroda supažindina su kunigų Vlado Mirono ir Alfonso Petrulio trumpomis biografijomis, straipsnių apie signatarus kopijomis.  Eksponuojamos knygos:  Vilmos Bukaitės  „Nepriklausomybės Akto signataras Vladas Mironas“  ir Viktoro Aleknos  „Nepriklausomybės akto signataras kun. Alfonsas Petrulis“. Parodą papildo Rūtos Averkienės straipsnis „Marcinkonyse –  biustas signatarui kunigui Alfonsui Petruliui“ (Savivaldybių žinios. – 2018, vas. 24, p. 18) bei Vytauto Paulaičio publikacija „Paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės signatarą“ (Merkio kraštas. – 2013, spal. 25, p. 1, 3), kurioje rašoma apie kun. Alfonso Petrulio 140-ųjų gimimo metinių paminėjimą Marcinkonyse.

Naujienos iš interneto