Senosios Kriklinių kapinės, jose – savanorio Felikso Paskačimo kapas. Onos Striškienės nuotraukos

Ona STRIŠKIENĖ, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt

Sau užduodu keletą klausymų ir keletą dienų mąstau apie tai. Savanoriai, kas jie? Kas juos surado ar jie patys susirado žinią – reikia ginti laisvę ir Tėvynę.? Ir išėjo, pasiėmę menką mantą. Išėjo, nes žinojo, kad reikia. Vieni grįžo, kiti ne. Teko keletą dar matyti, pažinoti. Aišku, tada nesipasakojo, kad – savanoriai. Tai sužinojau, žymiai vėliau.

Savanoris Feliksas Paskačimas, gimęs 1985 m. rugpjūčio 18 d. Planciškių kaime, Pumpėnų valsčiuje, Panevėžio apskrityje. Dabar to kaimo net pavadinimo nelikę, manoma, kad jis buvęs į rytus nuo Puodžiūnų. Pažinoti neteko. Yra išlikę tik keletas dokumentų ir nuotraukų. Kai ką galima sužinoti iš dukros Valerijos Paskačimaitės-Aleksandravičienės, gimusios 1930 metais, gyvenančios su dukra Ona Švediene Gegužinės kaime, Panevėžio rajone. Ji nedaug tegali papasakoti, nes kai tėvelis mirė, jai tebuvo dešimt metų. Mama buvo pasiligojusi. Sesuo Viktorija mirė 24-erių, dar 1946 metais. Didelis rūpinimasis namais, šeimos židiniu gulė ant jaunos Valerijos smulkių pečių. Padėjo metais vyresnis brolis Viktoras ir devyneriais jaunesnis – Jonas.

Kaip Valerija sako: „Nebuvo laiko kada verkti ar prisiminimais dalintis, reikėjo dirbti, pailsėti ir vėl kibti į darbus“. Ji kepė duoną, virė, šėrė gyvulius, verpė, mezgė, audė ir vis dainavo. Stengdavosi būti geros nuotaikos ir dabar nenusimenanti. Ji pasako, kad tėtės tėtis buvo Jonas Paskačimas, motina – Petronėlija Gaspariūnaitė-Paskačimienė. Valerijos tėtis buvo pakrikštytas Kriklinių bažnyčioje, kurią lankydavo. Kriklinių kapinėse 1941 metais F. Paskačimas ir atgulė amžinam poilsiui.

Kriklinių bažnyčia, Pasvalio r.

Algimanto Stalilionio ir Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „LAISVĖS IR TĖVYNĖS GINTI 1918-1920 m. Pumpėnų valsčiaus savanoriai“ (2017 m.) patiekiama, kad F. Paskačimas tarnavo rusų kariuomenėje (Lietuvos centrinis valstybės archyvas). Į Devintąjį pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulką savanoriu įstojo 1919 m. gegužės 28 d., tarnavo iki 1920 m. birželio 16 d., tuomet buvo išleistas į atsargą ir apsigyveno Mitkų kaime. 1930 m. balandžio 15 d. nutarimu F. Paskačimas buvo pripažintas Lietuvos kariuomenės kūrėju savanoriu, balandžio 30 d. apdovanotas Savanorių medaliu (liud. 4996; LCVA930-4-2333:15).

Kaip savanoris buvo gavęs 15 ha žemės Gustagalio kaime, Pasvalio rajone. Toje žemėje tebebuvo dvaro klojimas, ten gyventi neišsikėlė, žemę išnuomodavo. 1922 m. vasario mėn. susituokė su Julijona Burbulyte (1905-1949) iš Balčiūniškio kaimo. Jie sugyveno keturis vaikus: Viktoriją (1924-1946), Viktorą (1929-2008), Valeriją (g. 1930) ir Joną (1939-2005).

Gyvendamas kaimynystėje su Jonu Vileišiu, kuris turėjo malūną, F. Paskačimas pas jį dirbdavo įvairius medžio darbus, tad žemę tekdavo išnuomoti kaimynams – Arlauskui, Mikoliūnui, Navalinskui.

Dukros V. Aleksandravičienės pasakojimu, tėtis pas Vileišius nusitekindavo įvairias detales ir pagamindavo ratelius, stalus, lovas, pats gryčią ir trobesius pasistatė. Pagal dukros liudijimą F. Paskačimas prieš karą buvo šaulys.

Gražiai augino savo keturias atžalas F. Paskačimas, tik gaila, kad nesulaukęs penkiasdešimties iškeliavo Anapilin. Savanorio F. Paskačimo kapą Kriklinių kapinėse daugiausia prižiūri vaikaitės Onutės Švedinės ir vaikaičio Algio Aleksandravičiaus šeimos.