Vienuolyno muziejaus atidarymas 2015-05-04. Molėtų krašto muziejaus ir V.Kazlienės asmeninio archyvo nuotraukos

Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, www.voruta.lt

Kunigaikščių Giedraičių giminė ar bent jau vienas iš jos atstovų, puikiai žinomas daugeliui Lietuvos istorijos mylėtojų. Ryškius pėdsakus Lietuvos katalikų Bažnyčios istorijoje palikusi giminė per keletą šimtmečių išugdė ne vieną žymų dvasininką, sudėjo svarų indėlį į lietuvių kultūros puoselėjimo lobyną. Apie vienuolio Palaimintojo Mykolo Giedraičio dienas, po visą pasaulį pasklidusios Giedraičių giminės ryšį su Videniškiais ir čia planuojamą kurti Giedraičių muziejaus-dialogo centrą kalbėjomės su Molėtų krašto muziejaus direktore Viktorija Kazliene.

Muziejininkė pasakojo, kad mintį apie kunigaikščių Giedraičių centro kūrimą išgirdo 2019 m. konferencijoje, kur Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo valdybos pirmininkas hab. dr. Alvydas Nikžentaitis skaitė pranešimą tema: „Garsios mūsų krašto giminės kaip Lietuvos ir mūsų gimtinės ambasadoriai pasaulyje“. Konferencijoje pranešimus skaitė ir Rosemary Giedroyć dukros Marei Rose (Coky) Giedroyć, Melanie Giedroyć iš Anglijos, Aleksander Giedroyc iš Ukarainos.

Viktorija Kazlienė, Molėtų krašto muziejaus direktorė.  Nuotraukos autorius – A.Pečiukaitis

-Gal toji mintis ir buvo spontaniška, užgimusi tą dieną pačiame kunigaikščių Giedraičių tėvonijos centre – vienuolyne, bet būtent tą dieną mes išgirdome mūsų veiklą su šypsena pagiriančius prof. A. Nikžentaičio žodžius „Na, tai su jumis galima dirbti…“, kuriuos iš tiesų laikome muziejaus veiklos pripažinimo ženklu. Juk provincijos muziejininkai, „virdami savo sultyse“, niekada nepajėgtų pasiekti tokių rezultatų, kokių galima būtų tikėtis tarptautiniu lygiu suvienijus mokslininkų, visuomenės veikėjų, Giedraičių giminės atstovų, politikų jėgas, – sakė V.Kazlienė. Pasmalsavus, kokie žingsniai jau padaryti kuriant minėtąjį centrą, atsakyta, kad šiuo metu gilinamasi į Jerzy Giedroyc gyvenimo istoriją, bandoma susisiekti su tiesiogiai jį pažinojusiais žmonėmis, o dabar tapusiais jo idėjų tęsėjais. Galvojama apie juridinį kunigaikščių Giedraičių muziejaus-dialogo centro įforminimą.

Vienuolyno muziejaus atidarymo dieną 2015 m. Molėtų krašto muziejaus ir V.Kazlienės asmeninio archyvo nuotraukos

Tai turėtų būti tarptautinis susitikimų centras. Tokią idėją diktuoja ir dviejų garsiausių giminės atstovų veikla, pasiekimai. – Planuojamo centro veiklos objektas plačiai suvokiamas ULB (Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos) regionas, tematiškai, centras inicijuotų veiklas, susijusias su ekumeninio dialogo skatinamu (aliuzija į palaimintąjį Mykolą Giedraitį) bei kultūrinio, visuomeninio, politinio dialogo skatinimą regione. Centro veikla būtų nukreipta ne vien į žodžio (konferencijų, diskusijų, forumų, viešų paskaitų) formą, bet integruotų muziką, sportą ir kitas veiklas. Be jau tradiciškai rengiamų Giedraičių šeimos dienos renginių kiekvienų metų gegužės 4 d., menininkės Aistės Černiūtės organizuojamų tapybos plenerų, centras organizuotų kasmetinius Giedraičių festivalius, tarp didžiųjų renginių vykdytų kitą veiklos tiksluose numatytą veiklą. Savo veiklą centras koordinuotų su Molėtų krašto muziejumi, kurio padaliniu yra Videniškių vienuolynas. Žinoma, centro veikloje dalyvautų kunigaikščių Giedraičių palikuonių atstovai iš tų šalių, kuriose jie dabar gyvena atlikdami taip vadinamų „mūsų kultūros ambasadorių“ vaidmenį, ir ekspertai iš Lenkijos ir viso ULB.

Gal jau yra aiški centro koncepcija?

-Dvi išskirtinės asmenybės, garbingą praeitį turinčioje giminėje, yra kunigaikštis Palaimintasis Mykolas Giedraitis, kurio relikvijos saugomos Krokuvos bažnyčioje, ir pasaulyje garsus intelektualas, Paryžiaus „Kultūros“ žurnalo įkūrėjas bei ilgametis redaktorius Jerzy Giedroyc (1906–2000), kurio idėjos, palikusios gilų pėdsaką Lenkijos ir viso ULB (Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos) politinėje mintyje, yra gyvos ir gerbiamos šiandien. Ypatingu ženklu laikoma istorija apie šio vieno garsiausių XX amžiaus pasaulio intelektualų pomirtinę kaukę, kurią jo valia saugo Vienuolyno muziejus (kitos dvi saugomos Paryžiuje ir Varniuose). Giedraičių giminės, o ypač Mykolo ir Jerzy dvasinis ir kūrybinis palikimas įpareigoja Lietuvos žmones įamžinti ir tęsti šios garbingos giminės atstovų sukurtas tradicijas.

Aleksander Giedroyc pristato savo dovanotų paveikslų parodą. Molėtų krašto muziejaus ir V.Kazlienės asmeninio archyvo nuotraukos

Norima sukurti profesionalią Giedraičių muziejaus-tarptautinių susitikimų centro koncepciją, kurios centrine ašimi būtų dviejų žymiausių kunigaikščių Giedraičių giminės vyrų – Palaimintojo Mykolo ir Jerzy Giedroyco – istorija, kurią praplėstų informacija apie kitų kunigaikščių Giedraičių giminės didžiavyrius: Motiejų Giedraitį, Merkelį Giedraitį, Juozapą Arnulfą Giedraitį, Mykolą Joną Henriką Giedraitį. Videniškių bei Giedraičių miestelių bažnyčiose yra išlikusių nebenaudojamų liturgijoje autentiškų eksponatų, yra vilčių gauti išsaugotų Giedraičių šeimos relikvijų. Muziejaus ekspoziciją pagal sukurtą koncepciją turėtų kurti profesionalūs ekspozicijų kūrėjai, ji turėtų būti originali, pritaikyta vienuolyno erdvei, šiuolaikiška ir moderni. Turėtų būti keičiamų parodų erdvė.

Vieno garsiausių XX a. pasaulio intelektualų Jerzy Giedroyc pomirtinė kaukė. Molėtų krašto muziejaus ir V.Kazlienės asmeninio archyvo nuotraukos

Nepaprastai džiaugiamės garbingosios kunigaikščių Giedraičių giminės istorijos tyrinėtoju Aleksander Giedroyc iš Ukrainos, kuris yra surinkęs bene visos Ukrainos Giedraičių giminės istoriją. Tarpininkaujant Ukrainos ambasadoriui Mariui Janukoniui, Aleksander yra padovanojęs Videniškiuose kuriamam kunigaikščių Giedraičių muziejui-dialogo centrui savo giminės relikvijas, priklausiusias jo proseneliams Teodorui ir Julijai Giedroycams: katalikišką kryželį su paslaptimi, lietuvišką maldaknygę, išsaugotus netgi tremtyje Čitoje ir Irkutske, kur jie atliko bausmę už dalyvavimą 1863 m. sukilime. Aleksandrer Giedroyc perdavė muziejui giminės atstovų portretus: kunigaikščio Eugenijaus Eugenijevičiaus Giedroyco, Rusijos imperijos Imperatoriškosios armijos leibgvardijos raitelių pulko korneto;  kunigaikščio Merkelio Giedraičio (Melchioro Giedroyco) – Žemaitijos vyskupo (1576–1609); kunigaikščio Juozapo Arnulfo Giedraičio (Giedroyco) – Žemaitijos vyskupo (1802–1838);  kunigaikščio Stepono Jono Giedraičio (Giedroyco) – Žemaitijos vyskupo (1778–1802);  kunigaikščio Simono Mikolajaus Giedraičio (Giedroyco) – Žemaitijos vyskupo (1838–1844);  kunigaikščio Romualdo Tadeušo Giedroyco, T. Kosciuškos armijos generolo-leitenanto, Napoleono Bonaparto Imperatoriškosios gvardijos lietuvių pulko generolo-inspektoriaus;  Juzefo Stefano Pranciškaus Ksaverijaus Giedroyco, Napoleono Bonaparto Imperatoriškosios gvardijos lietuvių pulko pulkininko; Konstantino Kajetono Giedroyco, pasaulinio garso mokslininko-dirvožemio specialisto;  Veros Giedroyc, Igno Giedroyco dukters, pirmosios istorijoje moters-karo chirurgės, rašytojos, poetės, smuikininkės;  Mikalojaus Michailo Giedroyc, visuomenės veikėjo, mecenato, skulptoriaus, menotyrininko; Ottono Giedroyco, Teodoro sūnaus, visuomenės veikėjo.

Ar jau žinoma, kada planuojamas centro atidarymas?

-Svajojame kitais metais surengti Jerzy Giedroyco forumą, pasikviesti lektorių iš visų šalių. Planuojama kitais metais kartu su Kėdainių krašto muziejumi vieną Česlovo Milošo festivalio dieną surengti Videniškių vienuolyne. Ši diena būtų skirta Jerzy Giedroyco ir Česlovo Milošo draugystei. Ketiname pasikviesti Česlovo Milošo mokinį bei pasekėją Tomą Venclovą. Jei viskas pasiseks, kitais metais turėtų įvykti ir pirmasis Giedraičių festivalis. Tai būtų išties prasminga minint Liaudies palaimintojo Mykolo Giedraičio paskelbimą palaimintuoju ir 20-ąsias Jerzy Giedroyc mirties metines.

Kada ir kaip prasidėjo Molėtų krašto muziejaus (Vienuolyno muziejaus) draugystė su Giedraičių gimine?

– Kunigaikščių Giedraičių gimine domiuosi labai seniai. Pamenu, kai 1987 m. nuskambėjo žinia apie Jonines Baltadvary, kuriomis susidomėjo tų laikų valdžios klerkai, nes Joninių tada niekas nešventė. Žymi grafikė Viktorija Daniliauskaitė sukūrė ir tiražavo lino raižinį „Videniškiai 1987 m.“. Tada tai buvo provincijoj nematytas dalykas. Atrodė, kad ši vieta išties romantiškai ypatinga, šviečianti, traukianti. Dailininkę Viktoriją Daniliauskaitę į Videniškius priviliojo istorikė Arimeta Vojevodskaitė, kuri buvo įsimylėjusi ir prisijaukinusi visą Giedraičių kunigaikštystės teritoriją su jos tikromis ir legendinėmis istorijomis.

Dr. Asta Giniūnienė ir prof. Laima Šinkūnaitė Vienuolyno atidarymo dieną. Molėtų krašto muziejaus ir V.Kazlienės asmeninio archyvo nuotraukos

Pirmieji susitikimai su Videniškių tyrinėtojais, kunigaikščių Giedraičių giminės atstovais įvyko 1993 m. Tais pačiais metais Videniškių vienuolyne apsilankė ir dvidešimt pirmosios kunigaikščių Giedraičių kartos palikuonis iš Oksfordo prof. Mykolas Henrikas Giedraitis. Tada ir buvo nutarta prisidėti prie restauravimo darbų finansavimo panaudojant tam po pasaulį išsisklaidžiusių iš Videniškių Giedraičių šakos save kildinančios giminės palikuonių santaupas. Nuo tada ryšys su jo šeima nenutrūko.

Jan Giedroyć Iš Lenkijos, Rimantas Giedraitis iš Lietuvos ir Miko Giedroyc iš Anglijos. Molėtų krašto muziejaus ir V.Kazlienės asmeninio archyvo nuotraukos

Labai džiaugiamės, kad Videniškiuose lankosi visa Mykolo Henriko Giedraičio šeima: žmona Rosemary Giedroyć, dukros Anna Giedroyć, Marei Rose (Coky) Giedroyć, Melanie Giedroyć, Melanie vyras Ben Morris su savo seserimi vienuole Angela Morris, dukterėčia Caroline Astrid Hopcraft, sūnus Miko Giedroyć su žmona Doroti ir jų sūnumi (Mykolo anūku) Melchior Giedroyć. Savo šaknų istorija domisi Jan Giedroyć Iš Lenkijos, Aleksander Giedrayc iš Ukrainos, Aleksandras Giedraitis, Lilija Giedraitienė, Saulius Žaldokas, Saulius Giedraitis (Saulius Giedroyc), Tomas Giedraitis, Rimantas Giedraitis ir Stanislovas Giedraitis, gyvenantys Lietuvoje.

Stanislovas Giedraitis, ambasadorius Marius Janukonis, Molėtų meras Saulius Jauneika, Aleksander Giedroyc. Molėtų krašto muziejaus ir V.Kazlienės asmeninio archyvo nuotraukos

Nuo 1997 m. Molėtų krašto muziejus rengia Palaimintojo Mykolo Giedraičio, XV a. vienuolio, ligonių globėjo dienas, yra surengęs kelias konferencijas. 2001 m. išleido konferencijos „Videniškiai – kunigaikščių Giedraičių tėvonija“ leidinį, kuriame sudėti vysk. Jono Borutos, prof., dr. Aldonos Prašmantaitės, Birutės Gudynaitės, dr. Albino Kuncevičiaus, Arimetos Vojevodskaitės, dr. Rimanto Jankausko ir prof. kunigaikščio Mykolo Giedraičio iš Oksfordo pranešimai. 2004 m. Molėtų krašto muziejaus almanache „Molėtai“ spausdintas jau kitoje konferencijoje skaitytas prof. M. Giedraičio pranešimas „Sugrįžimas į gimtinę“. Ne mažiau svarbus yra Kaišiadorių vyskupo ordinaro Jono Ivanausko palaikymas. Labai daug nuveikta padedant tuometiniam vyskupijos generaliniam vikarui mons. teol. dr. Algirdui Jurevičiui, Videniškių klebonui mons. Kęstučiui Kazlauskui. Mus riša ilgametė nuostabi draugystė su Karalienės Jadvygos ordino vienuolėmis iš Krokuvos. Su jų vyresniąja seserimi Adelajda (Sielepin) esame organizavę konferenciją, parengę parodas.

Karalienės Jadvygos ordino vienuolės Vienuolyno muziejaus atidarymo dieną. Molėtų krašto muziejaus ir V.Kazlienės asmeninio archyvo nuotraukos

Seserys muziejui labai dėkojo už pasaulietinę veiklą, skirtą Palaimintajam Mykolui Giedraičiui, kurios nevykdo niekas, ir kuri taip reikalinga beatifikacijos procesui. Palaimintojo Mykolo Giedraičio iškilmių dieną Videniškiuose svečiavosi visos šio ordino vienuolės. Jų džiaugsmas beatifikacijos iškilme buvo toks tikras, toks stiprus, kad mes jaučiame pareigą nesustoti, veikti, ieškoti ir kurti. Mums labai daug padeda Palaimintojo Mykolo Giedraičio istorijos tyrinėtojai: prof. Aldona Prašmantaitė, prof. Laima Šinkūnaitė, dr. Darius Baronas, dr. Asta Giniūnienė, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas, Valentinas Stundys, Molėtų r. savivaldybės meras Saulius Jauneika.

Kokia pirmoji parama atkeliavo, buvo skirtas finansavimas atitinkamiems darbams atlikti?

-Visos mecenatystės buvo skirtos ne muziejui, nes iki projekto pradžios (2014 m.) vienuolyno pastatas priklausė bažnyčiai. Šių metų 20 tūkst. svarų parama irgi buvo skirta Videniškių bažnyčiai. Kiek man žinoma, Mykolo Henriko Giedraičio šeima finansavo vienuolyno freskų restauravimo darbus, vienuolyno grindų ir durų keitimą, bažnyčioje esančios Giedraičių kriptos išsamių tyrinėjimų ir sutvarkymo darbus, Palaimintojo Mykolo Giedraičio paveikslo ir visos koplyčios tyrinėjimo ir restauravimo darbus. Yra vieša informacija, kad jų šeima rėmė vyskupo Merkelio Giedraičio ir Mikalojaus Daukšos paminklų sukūrimą Varniuose ir Baltadvario gynybinės pilies archeologinius tyrimus. Vienuolyno muziejaus atidarymo proga Rosemary Giedroyć įteikė muziejui savo šeimos relikviją – nedidelį M. Antohi Palaimintojo Mykolo Giedraičio paveikslą, kurį dabar galima pamatyti ekspozicijoje.