www.voruta.lt

Kasmet sausio-kovo mėnesiais Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Dubravos regioninio padalinio medelyno kankorėžių aižyklos aižymo būgnas sukasi pilnu pajėgumu. Čia, į vienintelę šalyje kankorėžių aižyklą, kurioje prasideda medelio gyvavimo kelias, suvežami medžių kankorėžiai iš visos Lietuvos.

Kad miškai Lietuvoje oštų, reikia juos sodinti, o miškininkams tenka įdėti daug darbo, kol kankorėžiai virsta sodinukais. Šiemet planuojama surinkti 10-11 tonų paprastosios pušies ir iki 18 tonų paprastosios eglės kankorėžių. Vidutiniškai iš vienos tonos pušų kankorėžių išgaunama apie 15 kilogramų sėklų.

Pasak VMU Miško sėklų ir sodmenų skyriaus vadovo Marijono Bernotavičiaus, šiais metais pušies kankorėžių derlius nėra didelis, o sėklų rezervą reikia atnaujinti, todėl iš derančių sėklinių plantacijų surenkami visi kankorėžiai. Įmonės medelynuose kiekvienais metais pasėjama apie 300 kg pušies sėklų.

Paprastosios eglės kankorėžiai šiuo metu taip pat renkami sėklinėse plantacijose ir vežami į aižyklą. „Šiemetinis paprastosios eglės derlius geras, tačiau apie 60 proc. kankorėžių pažeisti kenkėjų, nors atliktas išankstinis sėklų tyrimas parodė, jog pati eglės sėkla yra geros kokybės. Mūsų įmonės medelynuose paprastosios eglės sėklų sėjame  apie 500-600 kg  kiekvienais metais. Tad jų  rezervui atnaujinti daug kankorėžių rinkti nereikės“, – sako miškininkas Marijonas Bernotavičius.

Eglės ir pušies kankorėžiai pirmiausiai džiovinami, mechaniškai apdorojami specialiuose būgnuose, kad sėklos atsiskirtų nuo kankorėžio ir pradėtų savo atskirą gyvavimo kelią. Tai gana sudėtingas bei labai įdomus procesas ir trunka nuo dviejų dienų iki kelių savaičių. Surinktos sėklos nusparninamos ir išvalomos bei išdžiovinamos iki nustatyto drėgnumo.

VMU Dubravos regioninio padalinio medelyno Miško sėklų sandėlyje-šaldytuve jos laikomos optimaliomis sąlygomis, saugomos ne vienerius metus, kad išlaikytų savo daigumą, gyvybingumą ir kitas sėklai sudygti reikalingas savybes. Sėklų rezervas laikomas tam, kad jeigu miško medžiai nederėtų kelis metus, įmonės medelynai turėtų ką sėti ir kasmet galėtų auginti medelius miškų įveisimui ir atkūrimui.

Šiuo metu sandėlyje-šaldytuve yra ir  lapuočių medžių sėklų atsargų, kurių užtektų 2-3 metams. Daugiausia laikomos juodalksnio ir karpotojo beržo sėklos, surinktos iš sėklinių plantacijų, kurios dažniausiai įveisiamos kiekviename kilmės rajone iš geriausių medžių palikuonių.

„Jos papildomai formuojamos, medžiai genimi, taip skatinant dažniau ir gausiau derėti bei kad būtų kuo paprasčiau nuskinti kankorėžius. Jei medžiai aukštesni – renkama iš bokštelių“, – pasakoja VMU Dubravos medelyno vadovas Vytautas Grunskis.

Iš paruoštų genetiškai vertingų sėklų VMU medelynai kasmet užaugina apie 50 mln. kokybiškų sėjinukų ir sodinukų, iš kurių apie 30 mln. panaudojama miškų urėdijos valdomiems miškams atkurti ir įveisti, o likusi dalis parduodama Lietuvos ar užsienio pirkėjams.