Šiais metai toliau tęsiami Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrimai, kurių metu atrandama dar daugiau radinių, atskleidžiama daugiau pastato konstrukcinių elementų ir tikslinamas pastato sienų ir patalpų išdėstymas. Š. m. liepos 18 d. Kultūros paveldo departamento atstovus su šių metų atradimais ir numatomais artimiausiais darbais supažindino archeologas Richardas Freundas, vadovaujantis tarptautinei jau kelias vasaras Vilniuje dirbančiai archeologų komandai.

Sinagogos perimetras jau žinomas iš pernai metų kasinėjimų, todėl šių metų tyrimai leis perimetrą nustatyti dar tiksliau. Šių metų tyrimai yra svarbūs tuo, kad pirmą kartą bus galimybė pažiūrėti, kas išliko po darželiu. „Bandoma nustatyti, kiek sunaikinta ir kiek išliko statant darželį. Svarbu yra tai, kad tyrimų metu nustatoma, kas yra išlikę. Tikslas yra turėti pakankamai duomenų, kad galima būtų spręsti, kaip galima būtų eksponuoti ar kitais atskleisti sinagogą“ – teigė laikinai einantis Kultūros paveldo departamento direktoriaus pareigas Algimantas Degutis.

Šių metų didžiausia staigmena būtų, jei taip vadinamą bimą (pakyla sinagogoje, ant kurios atliekamos religinės apeigos) atrastų po pastatu. Iš išorės bimos dalis jau atrasta ankstesniais metais vykusių kasinėjimų metu. Taip pat svarbūs kiti šių metų radiniai – puošnūs kokliai, kurie leidžia spręsti apie sinagogos puošnumą, ir taip pat parodo, kad išliko autentiškų detalių.

Praeitų metų archeologiniai tyrimai, kurių metų buvo nustatyti Didžiosios sinagogos kontūrai, suteikė pagrindą įrašyti sinagogą į Kultūros vertybių registrą. Vilniaus didžiosios sinagogos archeologiniai tyrimai ir jų metu atkasami radiniai yra svarbus įvykis tiek žydų bendruomenei, tiek Lietuvos paveldui ir pasaulio istorijai.

KPD inform.