Laiptai – antkapinės plokštės. KIC nuotr.

Netikėti atradimai tvarkant Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčią – atliekant tvarkybos darbus kilo įtarimų, kad jos laiptų akmenys – tai žydų antkapiniai paminklai. Šiam faktui pasitvirtinus, laiptai buvo išmontuoti, o antkapiniai paminklai sugrąžinti į senųjų žydų kapinių teritoriją, – rašoma pranešime spaudai.

Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu jau ketvirti metai vyksta Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios ir kitų statinių komplekso, evangelikų reformatų bažnyčios, esančios Pylimo g. 18, tvarkybos (remonto, restauravimo) darbai.

Laiptai – antkapinės plokštės. KIC nuotr.

„Pernai buvo restauruotas bažnyčios timpanas su horeljefine kompozicija, kolonos, priekinis fasadas“, – pasakojo apie padarytus darbus KIC techninės priežiūros projekto vadovas Miron Čebatul.

Šiais metais planuojama sugrąžinti bažnyčios istorinį vaizdą, atkuriant  prarastas, ant stogo buvusias skulptūras ir įrengti laiptų pakopas.

Laiptams buvo panaudoti žydų antkapiniai paminklai

Pradėjus tvarkybos darbus, bažnyčia pateikė staigmenų – pasirodė, kad ant centrinių laiptų pakopų akmenų yra kažkokie užrašais. Nežymius įbrėžimus, vietomis vos matomus, atpažino Lietuvos žydų bendruomenės atstovai. Jie kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, ir sudaryta komisija patvirtino, jog pakopos iš tiesų pagamintos iš žydų antkapinių paminklų. Laiptai buvo išmontuoti, paminklai sugrąžinti į senųjų žydų kapinių teritoriją.

Netrukus Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė kreipėsi į Lietuvos evangelikų reformatų konsistoriją, į Kultūros paveldo departamentą, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami atkreipti dėmesį ir į šoninius laiptus.

„Prašome įvertinti, ar minėtuose šoniniuose laiptuose (palei pietinę sieną) nėra tokių pačių požymių, kad jos pagamintos iš žydų antkapinių paminklų. Pasitvirtinus įtarimams, prašome spręsti dėl jų demontavimo ir nuvežimo į laikiną tokių paminklų fragmentų saugojimo aikštelę Vilniaus žydų senųjų kapinių teritorijoje Olandų gatvėje“, – rašė bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Laiptai – antkapinės plokštės. KIC nuotr.

Įtarimai ir šį kartą pasitvirtino. Liepos viduryje Vilniaus savivaldybei buvo perduotos dar dvidešimt keturios granitinės laiptų pakopos, kurios demontuotos vykdant bažnyčios tvarkybos darbus ir identifikuotos kaip žydų antkapių paminklų plokštės. Pasirašius perdavimo sutartis, pakopos išvežtos ir saugomos Vilniaus miesto savivaldybei ir Verkių-Pavilnių regioniniam parkui priklausančioje aikštelėje, esančioje prie Vilniaus žydų senųjų kapinių (Olandų g.) Kirkuto alėjoje.

Istorinis teisingumas atstatytas – žydų antkapių paminklų plokštės nebus kasdien minamos kojomis niekuo apie tai neįtarusių žmonių.

Pamatuotos bažnyčios stogo skulptūros

Kaip jau minėta, kitas šiais metais suplanuotas darbas – bažnyčios istorinio vaizdo restauravimas, t. y. prarastų skulptūrų atkūrimas.

Kalbant apie jas, derėtų prisiminti bažnyčios istoriją. Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia pastatyta 1830-1835 metais pagal architektūros profesoriaus Karolio Podčašinskio projektą. Frontono timpane (trikampėje plokštumoje) įkomponuotas skulptoriaus Kazimiero Jelskio sukurtas horeljefas „Kalno pamokslas“. 1837 metais skulptorius bažnyčios viršų papuošė skulptūromis: dviem klūpinčiais sparnuotais angelais ir Tikėjimą simbolizuojančia mergelės figūra su kryžiumi ir taure rankose. 1949 metais jau nuo nebeveikiančios bažnyčios skulptūros buvo nuimtos, bažnyčios pastatas pertvarkytas, pritaikytas kino teatrui, šoniniuose fasaduose įrengti įėjimai su laiptais. 1990 metais bažnyčia sugrąžinta tikintiesiems.

2017 metais LR Kultūros ministerija pagal Paveldotvarkos programą  skyrė lėšų, buvo pradėti Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios tyrimo, projektavimo darbai, kurie ir numatė pirminio bažnyčios vaizdo restauravimą, atkuriant klasicistinio stiliaus architektūrai būdingus dailės elementus – skulptūras virš frontono. Remonto, restauravimo darbai pradėti 2018 metais.

„Apie evangelikų reformatų bažnyčią ir Kazimiero Jelskio skulptūras (ką jos vaizduoja, ką simbolizuoja) buvo rašyta Vladislavo Zahorskio „Vadove po Vilnių“. Jų vaizdas užfiksuotas ne viename  Vilniaus vaizdų atviruke, istorinėse  garsių fotografų nuotraukose. Skulptūrų atkūrimas neabejotinai išryškins klasicistinės architektūros sakralinį objektą Pylimo gatvės išklotinėje, grąžins Vilniaus senamiesčio panoramai išskirtinius puošybos elementus“, – pasakojo restauravimo projektą rengusi KIC projektavimo vadovė Irena Staniūnienė.

Liepą buvo vykdomi aukščio ir skulptūrų proporcijų tikrinimo darbai, virš frontono buvo užkelti natūralaus dydžio maketai.

Kultūros infrastruktūros centro informacija ir nuotraukos