Ivangėnų tvirtovė. Autoriaus nuotr.

Antanas Gedvilas, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt

„Vilnius buvo ir bus amžina Lietuvos sostinė“ – prof. Alfredas Bumblauskas.

Bus, tai faktas, bet sostine Vilnius buvo tik nuo 1321-1323 metų, o Lietuva savo tūkstantmetį mini nuo 1009 metų. Tai kur buvo Lietuvos sostinė iki tol? Istorikai mums padėti negali, nes nėra istorinių šaltinių, kalbančių apie tokią sostinę. Todėl remkimės faktais, istorinių įvykių chronologija, geografija, kraštotyra, archeologiniais radiniais.

Pagal juos galima matyti tokius kertinius įvykius: Lietuva buvo sulieta antrojo tūkstantmečio pradžioje iš tuo metu gyvenusių tautų, dėl išlikimo. Pradžioje Lietuvoje sujungtoms tautoms atstovavo jų valdovai. Lietuva buvo valdoma kolektyviai, gal būt paskiriant vyresnįjį. Apie tai liudija Haličo -Volynės sutartis, kurioje surašyti visi ar dauguma Lietuvos valdovų. Mindaugas buvo pirmasis vienvaldis valdovas, greičiausiai savavališkai užvaldęs jau sukurtą valstybę ir dėl to turėjo daug priešų tarp savo gentainių. Po Mindaugo Lietuvą jau valdė vienvaldžiai valdovai.

Pirmieji kryžiuočiai, dėl kurių buvo sulieta Lietuva, buvo apsikrikštiję rusėnai (Vladimiro krikštas 989 metais). Po reiškiniais ,,krikštas‘‘ ,,sustiprino Rusią‘‘ slypi valstybės valdymo pakitimas iš mums kaimyniško į priešišką pagal tikėjimą. Lietuvos protautės pradėjo mokėti duoklę Rusiai. Brunono žūtis Lietuvos pasienyje 1009 metais, jau leidžia daryti išvadas apie Lietuvos, kaip vieningo darinio užuomazgas. Suliejus Lietuvą, Prūsijos pasienyje atsirado karinis politinis darinys. Žemė taip ir vadinosi – kariai su Vyčiais-Karsuvyte (Karšuva). Faktiškai, jau sulietos Lietuvos veiklą, geriausiai matome 1183 ir vėlesniais metais. Kiekvienais metais lietuviai padarydavo daugiau kaip 20 žygių. Geografinė Karšuvos padėtis taip pat tampa paaiškinama. Politinis centras buvo toliausiai nutolęs nuo rusėnų žemių, glaudėsi šalia kaimyniškos Prūsijos žemių. Sukurtos valstybės, kartu ir Karšuvos, centras buvo Ivangėnų  tvirtovė (istoriniuose šaltiniuose tiesiogiai neįvardinta, tik aptinkami neaiškios paskirties gyvenviečių pavadinimai ,,Maginen‘‘, ,,Galidane‘‘, kurie iš konteksto galėtų būti Ivangėnai).

Ilgainiui, pavergus Prūsiją, Karšuva atsidūrė įvykių priekyje. Nuo 1282 metų prasidėjo tiesioginiai išpuoliai.  Karšuva turėjo Jūros-Akmenos upių gynybinę sistemą, Sudargo pilį, kontroliavusią Nemuno upę ir blokavusią Ragainę. Gynybinei sistemai vadovavo Gediminas, Vytenio valdymo laikais turėjo nuosavą pilį. Labai tikėtina, kad iki vienvaldžio valstybės valdovo atsiradimo, Ivangėnų tvirtovėje buvo ir iš jos valdė viena Žemaitijos šeima. Pagal amžių, chronologiją ir perimamumą, galėtų būti tokia seka; Montvila, Erdvilas, Alminas. Vėliau Lietuvą valdė vienvaldis valdovas Mindaugas ir jo aplinkos valdovai (sostapilis nežinomas). Paskutinis iš jų- Traidenis Kernavėje. Vėliau valdymą pradėjo laikomi Gediminaičių šakos valdovai: Butigeidis, Butvydas, Vytenis, Gediminas, paskutinis tvirtovės gynėjas Margiris. Tvirtovės turėjo tęstinumą ir perimamumą, todėl minėtus valdovus gali jungti artimi giminystės ryšiai. Pasklidęs pasakojimas tarp istorikų, kad Lietuvos valdovas neturėjo savo nuolatinio sostapilio, yra tikras nesusipratimas. Dar gražiau- važinėdavo rinkti duoklę ir taip išgyvendavo tarp gentainių, kartu juos patikrindavo.

Gediminas laikomas Margirio broliu, tai mums leidžia manyti, kad pats Gediminas LDK valdovas ir jo pirmtakai valdė Lietuvą iš šios tvirtovės perimdami ir pačią tvirtovę. Štai kas yra užkasta Pilėnų pelenuose.

Kas pasikeitė, kad Ivangėnų tvirtovė nebegalėjo būti LDK sostinė? Gediminas LDK valdymą perėmė iš pusbrolio Vytenio 1316 metais. Karšuva buvo atsidūrusi tiesioginėje fronto linijoje nuo 1282 metų, su vis didėjančia grėsme, pradedant reisais, baigiant teritorijų užėmimu ir priešų įsitvirtinimu. Tvyrojo panika. 1317 metais buvo užimta Sudargo tvirtovė, blokavusi Ragainę. Prasidėjo išdavystės iš nevilties. Žinome visą eilę Gedimino riterių, perbėgusių į kryžiuočių pusę. Esant tokioms sąlygomis, Lietuvos valdovas privalėjo sostapilį perkelti į nutolusias saugias vietas. Pavedė broliui Margiriui toliau vadovauti tvirtovėje, ginti Žemaitiją ir Lietuvą. Gediminui prireikė pranešti pilėnams apie sostapilio iškėlimą. Kaip tik Gedimino sapnas ir jo išaiškinimas tapo ta priežastimi, kodėl valdovas turi pastatyti Vilniaus pilį ir ten įkurti sostinę. Kita, ne mažiau svarbi aplinkybė buvo ta, kad Lietuvos valstybė po 1320 metų labai išsiplėtė į rytus ir valdyti šalį iš pakraščio tapo neįmanoma. Vilnius tapo LDK valdymo centru-sostine. Vėliau prireikė dar kelių centrų, tokiais tapo Gardinas ir Luckas. Vilnius kaip gyvenama vietovė ir miestas yra žinomas daugiau kai 1000 metų, bet šlovė ir žinomas atėjo tik po to, kada čia pradėjo valdyti LDK valdovas Gediminas. Lygiai taip pat atsitiko su Trakais, kurių 700-ąsias įkūrimo metines minėjome 2022 metais. Šiek tiek vėliau buvo pastatytos Lydos, Krėvos ir Medininkų pilys, kaip sostinę saugojusios tvirtovės. Jose buvo Valdovo karinės įgulos-kariuomenės branduolys.

Lygiai tokią pat struktūrą Karšuvoje paliko LDK valdovas Gediminas. Ivangėnų tvirtovę sudaro trys pirmojo tūkstantmečio, skalviškos kilmės piliakalniai, išsidėstę tarpupyje (Trapėnų žemėje- lot.,Tropen teram‘‘). Per matomą atstumą nuo piliavietės nutolę: Nosaičių piliakalnis, visiškai nežinomi Giržadų ir Kekulės piliakalniai. Maža to, Ančios upė taip pat buvo atidžiai kontroliuojama apie 3 km į vieną pusę nuo piliavietės ir apie 3 km į kitą pusę. Tai Kalniškių piliakalnis, o priešais jį, kitoje Ančios upės pusėje, yra Simėnų piliakalnis. Šie abu piliakalniai saugojo upę ir brastą, kuri ir šiandien jungia Šilalės ir Tauragės rajonus. Kitą brastą, kuri, tikėtina, buvo ties dabartine Skaudvile, tarp Ančios užtvankos ir senojo tilto, saugojo taip pat du piliakalniai: tai Jakštų piliakalnis ir priešais jį esantis piliakalnis be pavadinimo, dabartinės Skaudvilės kapinės. Minima brasta priklausė vienam iš aprašytų karo kelių  (vegeberichtų), tikėtina, Aukaimis-Upyna, Kražiai. Nosaičių piliakalnis dar vadinamas ,,Leičių“ pavadinimu. Peršasi mintis, galbūt po Skaudvilės kapinėmis esantis piliakalnis turėjo ,,Leičių“ pavadinimą. Jakštų piliakalnis buvo nukastas statant kelią Kryžkalnis -Tauragė, praėjusio amžiaus pabaigoje.

Labai iškalbingi tvirtovės aplinkinių kaimų pavadinimai; Vėluikiai- vėlių laukai, Vaidilai-vaidilų gyvenvietė, Pilsūdai- pilies teisėjai, Būteniai, Karinkalnis- valdovo karinis- ūkinis kiemas. Po 1311 metais Vytenio atliktos  karinės reformos, Lietuvos tvirtovės buvo perkonstruotos. Atsirado valdovui priklausanti kariuomenės dalis, sudaranti kariuomenės branduolį, prie kurio galėjo jungti kiti junginiai, samdiniai. Ivangėnų tvirtovę pastoviai saugojo 126 sargybiniai, jiems buvo supilti specialūs  stebėjimo pylimai.

Štai kokia turėtų būti trūkstama mūsų Valstybės būtovės dalis. Po Pilėnų sudeginimo vėlių valioje (vėliavose ir ženkluose) liko Vyčių žemė ir Gediminaičių stulpai (Ivangėnų tvirtovės profilis nuo viešojo kelio) – svarbiausi mūsų Tautos simboliai.

Sveikinimai lietuviams su Lietuvos sostinės Vilniaus įkūrimo 700-osiomis metinėmis.