Pagrindinis puslapis Aktualioji publicistika Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kūrėjas ir bažnyčios statytojas – kun. Medardas Čeponis

Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kūrėjas ir bažnyčios statytojas – kun. Medardas Čeponis

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius

Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos kūrėjas, bažnyčios statytojas, Vilniaus dekanato dekanas, Šv. Mikalojaus parapijos klebonas Medardas Čeponis šįmet gegužės 27 d. minėjo kunigystės 30 metį, o birželio 8 d. – amžiaus šešiasdešimtmetį, o liepos 26 d. būtų 10 metų, kaip kunigas užima klebono pareigas Šv. Mikalojaus bažnyčioje.

Ažušilės kaime (Vidiškių parapija, Ignalinos r.) Povilo Čeponio (1907 10 15–2001 05 10) ir Elenos Čeponytės (1913 10 20–2006 03 12) šeimoje  1954 m. birželio 8 d. gimęs jauniausias sūnus buvo pakrikštytas Medardu. Iš septynių šeimoje išaugusių vaikų du pasirinko tarnystės Dievui ir žmonėms kelią: du tapo kunigais.

Medardas baigęs Ažušilės pradžios mokyklą ir  Ignalinos I-ąją vidurinę mokyklą, atlikęs privalomąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, stojo į Tarpdiecezinę kunigų seminariją Kaune. Tačiau pirmi keturi bandymai: 1975, 1976, 1977 ir 1978 metais buvo nesėkmingi ir tik  penktą kartą – 1979 metais buvo priimtas.

1984 m. gegužės 27 d. Kauno Arkikatedroje – bazilikoje vyskupas Liudvikas Pavilonis MIC (1910 08 25–1934 06 29–1969 12 21–1990 08 09) dvylika diakonų įšventino į kunigus, tarp jų ir Medardą Čeponį. 1984 m. birželio 3 d. Vidiškės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje kun. M. Čeponis aukojo pirmąsias šv. Mišias. Primicijų pamokslą pasakė kun. Algis Baniulis SJ.

Darbas parapijose, arkivyskupijos kurijoje

Kunigas Medardas Čeponis darbavosi Vilniuje:  vikaravo Šv. apaštalo Petro ir Povilo bažnyčioje (1984–1985). Po metų tom pačiom vikaro pareigom buvo perkeltas į  Šv. Mikalojaus bažnyčią (1985 05 08–1991 06 30, 1988 m. lapkričio 14 d. paskirtas kuriamos naujos parapijos klebonu, laikinai paliekant vikaro pareigose).

Po ketverių vikaravimo metų, paskirtas klebonu. Medardo Čeponio iniciatyva –pradėta rūpintis naujos parapijos kūrimu. Naująją Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapiją 1988 m. lapkričio 14 d. įsteigė vysk. Julijonas Steponavičius (1911 10 18–1936 06 21–1955 05 22–1991 06 18). Kun. M. Čeponis nuo 1988 m. lapkričio 14 d. tapo šios parapijos klebonu.

1999 m. liepos 30 d. paskirtas rezidentu į Šv. Mikalojaus parapiją talkinti klebonui kun. Edmundui Paulioniui.

Nuo 2004 m. liepos 6 d. kun. M. Čeponis – Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos klebonas. Tad Šv. Mikalojaus parapijoje dvasininkas užėmė įvairias pareigas: vikaro, rezidento ir klebono.

Nuo 2006 m. gegužės 30 d. kun. M. Čeponis – Vilniaus dekanas.

Kun. M. Čeponis užėmė įvairias pareigas Vilniaus Arkivyskupijos kurijoje: 1985–1989 metais kurijos notaras, nuo 2007 m. gruodžio 7 d. – Vilniaus arkivyskupijos Kunigų Tarybos narys.

Tačiau vienas didžiausių kunigo Medardo darbų – naujos parapijos kūrimas Vilniuje bei bažnyčios statyba. Parapijos kūrimas pradėtas sovietmečiu ir užbaigtas jau pasikeitus politinei situacijai, atgavus nepriklausomybę.  2011 metais Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos išleistoje knygoje „Kunigas. Vilniaus Arkivyskupo Kardinolo Audrio Juozo Bačkio tarnystės penkiasdešimtmečiui“, 65–74 psl. išspausdintas kun. Aušvydo Belicko straipsnis „Parapijos gimimas“, kuriame plačiai aprašomas didžiulis kun. M. Čeponio darbas steigiant parapiją ir statant bažnyčią.

Klebono M. Čeponio iniciatyva įkurtos įvairios grupės, dvasinio ugdymo centras, Taize, Tikėjimas ir šviesa, šeimų klubas, įkurta šeštadieninė mokyklėlė vaikams, pagyvenusių žmonių būrelis „Trečiadienio jaunimas“.

1991 m. rugsėjo 30 d. pašventintas būsimosios bažnyčios kertinis akmuo, įleista atminimo kapsulė su specialiu dokumentu – raštu ateities kartoms. Statyba vyko pagal vilniečio architekto Gedimino Baravyko projektą: modernių formų bažnyčia su didinga varpine, po bažnyčia šarvojimo salėmis ir pagalbinėmis patalpomis. Be sielovados darbų, kunigas daug laiko skyrė lėšų ieškojimui. Statybą laimino ir parėmė Arkivyskupas, Lietuvos Respublikos vyriausybė, įmonės, Vokietijos katalikų paramos fondas Kirche in Not, JAV lietuvių Religinė šalpa, Australijos lietuviai, kai kurie  kunigai ir daugelis parapijos žmonių, Elektrėnų ir Dūkšto tikintieji. Bičiulių iš Erfurto (tuometinis Erfurto burmistras Manfred Otto Ruge (1990-2006) ir A. Malur iniciatyva, buvo surinktos aukos ir nuliedintas varpas, pakrikštytas Palaimintojo Jurgio Matulaičio vardu, kurį 1997 m., švęsdami Erfurto Katedros varpo Gloriosa 500 metų jubiliejų, Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijai padovanojo ir kuris buvo pakabintas virš centrinio įėjimo (varpinė dar nebuvo pastatyta).  Parapijiečiai pagal galimybę rėmė ne tik lėšomis, bet ir talka statybos darbuose.

Dar nepilnai įrengtą bažnyčią,  Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis 1996 m. gruodžio 22 d. pašventino. Pirmąsias šv. Mišias aukojo kunigai:  Jonas Vailionis, Juozapas Minderis, Jonas Varaneckas; asistavo diakonai: Vidas Smagurauskas, Balys Stankus…

Po intensyvių aštuonerių metų darbų Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijoje, kun. M. Čeponis buvo perkeltas rezidentu į Vilniaus Šv. Mikalojaus parapiją.

Šv. Mikalojaus parapijos klebonas.

2004 m. paskirtas Šv. Mikalojaus parapijos klebonu kun. M. Čeponis atliko įvairių restauravimo darbų, parapijiečius dvasinei veiklai sutelkė į įvairias grupes: Evangelizacijos, Liturgijos, Karitatyvinė-socialinė bei Jaunimo  sekcijos. tretininkai pasauliečiai, maldos grupės, Marijos legionas, parapijos senjorų choras, „Močiučių klubas“.

Įdomus kunigo veiklą liudijantis faktas – Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos klebonas M. Čeponis 2010 m. gruodžio 21 d. Vilniaus oro uoste pašventino Maldos kambarį.

Žymūs klebono ryšiai su ukrainiečiais – Rytų (graikų) apeigų katalikais, ypač Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonu t. Pavlo Jachimec OSBM – Šv. Mikalojaus bažnyčioje ne kartą aukotos šv. Mišios, kurių metu parapijiečiai susipažino su unitų apeigomis, klausė ukrainietiškų giesmių.

Klebono M. Čeponio iniciatyva parapijiečiai turėjo galimybę išklausyti šv. Mišias aukojamas ir rusų kalba – jas laikė Vladimiro (prie Kliazmos) Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijos klebonas t. Sergiejus Zujevas, atvykęs į Lietuvą su savo piligrimų grupele, kuri maldoje keliavo po Lietuvą M. Reinio (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) vardo įamžinimo vietomis.

Kunigo  M. Čeponio iniciatyva organizuojami susitikimai su mokslo bei meno žmonėmis. Klebonui palaikant, Šv. Mikalojaus bažnyčioje ir parapijos salėje vyksta įdomūs renginiai, pratęsdami prieš 100 metų šioje lietuviškoje parapijoje vykdytą veiklą. Prisimenami Šv. Mikalojaus parapijoje dirbę ir kiti iškilūs arkivyskupijos dvasininkai, buvę parapijos klebonai, įvairios organizacijos bei asmenys kovoję dėl Lietuvos ir Bažnyčios laisvės, lietuvybės žadintojai ir puoselėtojai. Keletą paminėsime: minimas klebonas Kristupas Čibiras (1888 12 14–1914–1942 03 23) – į šiuos renginius atvyksta Švenčionių klubas, Daugėliškio parapijiečiai, giminaičiai; nuo 2012 m. kasmet Šv. Mikalojaus bažnyčioje teikiama Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataro Donato Malinausko (1869 03 07–1942 11 30) premija, kurią įsteigė D. Malinausko vaikaitis Tadas Stomma ir dr. Viktoras Jencius-Butautas. Jau įteiktos keturios premijos. Pirmąsias gavo „Vorutos“ redaktorius Juozas Vercinkevičius ir mons. Alfonsas Svarinskas; nemažas dėmesys skiriamas Dievo tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui  kuris glaudžiai susietas su Šv. Mikalojaus bažnyčia.

Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijiečiai džiaugiasi, kad jų klebonas  M. Čeponis 2005 m. apdovanotas Sausio 13-osios medaliu (2005 m. sausio 6 d. Prezidento įsakas Nr. 189), dėkingi, kad  kunigo pastangomis iš Baltarusijos (Zadzievo, prie Postavų) parvežti ir Lietuvoje Vilniaus Jeruzalėje – Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos kapinėse 2005 m. balandžio 21 d. perlaidoti nusipelniusio kunigo, knygnešio Jurgio Mačiulio (1863–1915) palaikai.

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. Kleb. dek. M. Čeponis švenčia 30-ties metų kunigystės jubiliejų

2. Donato Malinausko premija įteikiama Kazimierui Garšvai (kairėje)

Naujienos iš interneto