DP (Displaced Person) Meerbeck perkeltųjų asmenų stovyklose veikė savo paštas su savo pašto ženklais. V. Poviliūno asmeninio archyvo nuotr.

Virgilijus Poviliūnas, istorikas, www.voruta.lt

Vasario 16-oji kiekvienam lietuviui viena svarbiausių švenčių. 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktu Lietuva vėl buvo įrašyta į politinį Pasaulio žemėlapį. Paskelbus Nepriklausomą Lietuvą, atkuriamas valstybės herbas, vėliava, himnas. Šaliai ginti kuriama kariuomenė, kuri kovėsi su bermontininkais, bolševikais ir lenkais. 1922 metais įvedama nacionalinė valiuta litas.

Šiais metais sukanka 107 metai Vasario 16-tai. Ne viskas buvo lengva ir paprasta. Nepriklausomybės nutarimas paskelbtas  1918 m. vasario 19 d. „Lietuvos Aide” Nr. 22 (70). Tačiau vokiečių valdžia tos dienos „Lietuvos Aidą” konfiskavo. Signatarui Petrui Klimui (1891 – 1969) pasisekė paslėpti apie 60 laikraščio egzempliorių.

Vasario 18 d. tekstas buvo perspausdintas Vokietijos laikraščiuose – „Das Neue Litauen“, „Vossische Zeitung“, „Taegliche Rundschau“, „Kreuzzeitung“. Po Vasario 16-tos neilgai trukus Vokietija užmezgė santykius su Lietuva ir Vokietijos kaizeris Vilhelmas II 1918 m. kovo 23 d. pripažino Nepriklausomą Lietuvą. Taip Vokietija tapo pirmąja valstybe, kuri pripažino mūsų Nepriklausomybę.

Naujosios Lietuvos jaunieji diplomatai valstybės gyvavimo pradžioje dėjo didžiules pastangas tam, kad atkreiptų užsienio šalių dėmesį į susikūrusią Lietuvos valstybę, siekiant jų pritarimo bei pripažinimo de facto (faktiškai) ir de jure (oficialiai, teisiškai) formoje.

Švedija buvo pirmoji valstybė, kuri 1918 m. gruodį pripažino Lietuvą de facto. 1919 metų pradžioje Lietuvą pripažino Norvegija ir Danija. Tų pačių metų rugsėjį mūsų vyriausybę de facto pripažino Didžioji Britanija, o 1920 m. gegužę – Prancūzija. 1920 m. liepos 12 dieną buvo pasirašyta taikos sutartis su Sovietų Rusija. Pirmoji de jure Lietuvą 1921 m. vasarį pripažino Latvija, o iki metų pabaigos iš viso Lietuvą de jure pripažino 11 valstybių.

1922 m. liepos 28 d. JAV de facto ir de jure pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybes.

Pirmieji Nepriklausomybės metai – tai kova už valstybės išlikimą. Nepriklausomybę reikėjo ginti ginklu ir diplomatijos pagalba.

Didžioji Vasario 16-tos dienos šventimo banga įvyko 1928 m., kai visoje Lietuvoje vyko Dešimtmečio minėjimas. Daugelyje miestų ir miestelių aikštėse buvo statomi paminklai. 1928 m. sausio 9 d. Lietuvos paštas išleidžia 6 pašto ženklų Nepriklausomybės dešimtųjų metinių laidą, kur 5, 10, 15 ir 25 centų nominalų ženkluose pavaizduotas  Prezidentas A. Smetona. Ženklai atspausdinti Valstybinėje spaustuvėje Kaune. Dailininkas Balys Buračas (1897-1972). Šių ženklų tiražas svyruoja apie 500 000.

Minint Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį, 1928 m. įsteigiamas Nepriklausomybės medalis. Medalio autorius – skulptorius Juozas Zikaras (1881-1944). Lietuvos Nepriklausomybės medalį kaldino Šveicarijos firma „Huguenin Frères de Le Locle“.

Gedimino ordinas įsteigtas 1927 m. gruodžio 09 Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko Augustino Voldemaro (1883-1942) iniciatyva. Gedimino ordiną gamino Šveicarijos bendrovė Huguenin Freres. Pirmieji ordinai įteikti 1928 m. vasario 16. Vėliau ši diena tapo ordino įteikimo diena.

1938 m. nukaldinta 10 litų moneta su A. Smetonos atvaizdu (buvo nukaldintos bandomosios 2 litų nominalo monetos).

Lietuvos Bankas 1938 metais numatė išleisti Jubiliejinį 10 litų banknotą, kurio vienoje pusėje – Vyčio herbas centre ir tekstas „Lietuvos Bankas”, nominalas, banko valdybos narių parašai, emisijos data: „Kaunas, 1938 m. vasario 16 d.” bei pinigo padengimas aukso garantu. Kairiajame šone – Prezidento A. Smetonos  portretas, o dešiniajame – Nepriklausomybės akto tekstas. Kitoje banknoto pusėje – Lietuvos Valstybės Tarybos nariai, Nepriklausomybės akto signatarai. Abiejose banknote pusėse raudonas antspaudas „PAVYZDYS”. Banknoto dailininkas Adomas Galdikas (1893-1969). Banknotai atspausdinti  „Bradbury, Wilkinson & Co.” spaustuvėje. Firma 1939 m. kovo mėn. informavo Lietuvos Banką, kad banknote klišės yra saugomos firmos seife. Dėl neaiškių priežasčių banknotai į apyvartą nepateko.

1939 m. vasario 15 d. iš Anglijos „Bradbury, Wilkinson & Co., Ltd., New Malden, Surrey” spaustuvės atkeliauja Nepriklausomybės dvidešimtųjų metinių laida, kurią sudaro keturi pašto ženklai. Dailininkas A. Varnas šiuose ženkluose pavaizdavo Vasario 16 d. signatarus (15 ir 35 centai) bei Prezidentą Antaną Smetoną (30 ir 60 centų). Tiražas 1, 2 ir 5 milijonai.

1939 m. kovo 20 d. pasirodo šios serijos blokas. (Perforuoto bloko tiražas 40 000, o neperforuoto – 10 000).

Vėlesni istoriniai įvykiai (sovietinė ir hitlerinės okupacijos) neleido džiaugtis Vasario 16-ja. Šventė Lietuvoje buvo švenčiama slaptai. Tik lietuviai gyvenantys Vokietijoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje ar Australijoje galėjo laisvai švęsti Nepriklausomybę ir laukti kada Lietuva vėl bus laisva bei nepriklausoma.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, dalis lietuvių pasitraukė į Vokietiją. Jie buvo apgyvendinti DP (Displaced Person) perkeltųjų asmenų stovyklose, kurias valdė Didžiosios Britanijos, JAV ir Prancūzijos karinė administracija. Įvairiose stovyklose gyveno virš 60.000 lietuvių pabėgėlių. Šiose stovyklose veikė vaikų darželiai, mokyklos. Vyko kultūrinis ir sportinis gyvenimas. Buvo leidžiami laikraščiai ir knygos. DP stovyklose veikė savo paštas su savo pašto ženklais. Meerbeck DP stovykloje (Didžiosios Britanijos zona) 1947 metais buvo išleisti Jubiliejiniai pašto ženklai, skirti 400 metų  Martyno Mažvydo Katekizmui. Sekančiais metais šie pašto ženklai buvo perspausdinti dviejų eilučių juodu antspaudu: „1918 – 16. 2 – 1948 Vokietija”.

1950 metais lietuviai pabėgėliai įkuria Hiutene (Vokietija) Vasario 16 gimnaziją, kuri ir dabar veikia.

Iš DP stovyklų, gavę leidimus, lietuviai išvyko į JAV, Kanadą. Ten dirbo naujose Tėvynėse, bet niekada neužmiršo Lietuvos. Vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas, švenčiamos įvairios tautinės šventės, minimi įvairūs jubiliejai. Ypač aktyviai šioje veikloje dalyvavo Lietuvos filatelistų organizacijos JAV ir Kanadoje. Jubiliejiniai vokai skirti Vasario 16-os 50 metų jubiliejui išleido Brazilijos, JAV  ir Kanados  filatelistai. Kas penkeri metai buvo leidžiami Jubiliejiniai vokai skirti Vasario 16 d.

Sąjūdis, Kovo 11-oji išlaisvino mus nuo vergovės ir Lietuvos žmonės galėjo laisvai reikšti savo mintis. Laisvai džiaugtis savo valstybingumo simboliais – vėliava, herbu, himnu, pinigais. Visi šie valstybingumo simboliai buvo laisvai gaminami ir demonstruojami.

Taip 1991 metais pasirodo pirmieji Atkurtos Lietuvos pašto ženklai. Bet tai jau kitos istorijos dalis.