Bendra Kovo 11-ąją Trakų pilies menėje pagerbtų dalyvių ir organizatorių nuotrauka. Alvydo Staniūnaičio nuotr.

Virginijus JOCYS, Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, www.voruta.lt

Atkurtos nepriklausomos valstybės Kovo 11-osios iškilmės nuvilnijo per visą Lietuvą, miestus miestelius, kaimus įvairiomis formomis ir būdais. Vyko minėjimai, pažintiniai žygiai, koncertai, eisenos su vėliavomis ir jų spalvomis. Trakų muziejus priėmė VŠĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ vadovo Antano Gedvilo ir kitų bendraminčių siūlymą Kovo 11-ąją iškilmingai atšvęsti prisimenant ne tik 30 – ies metų senumo įvykius, bet pakalbėti apie Lietuvos ir Žemaitijos istorines ištakas.

Renginio organizatoriai, tuo pačiu prisimindami 2019 m. LR Seimo paskelbtus Žemaitijos metus siekė padėkoti aktyviai prisidedantiems prie Žemaitijos kultūros, istorijos, mokslo ir verslo plėtros bei kitais būdais pilietiškai ir visuomeniškai garsinantiems ją.

LR Seimo Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė asmeniškai ir nuo parlamentinės grupės pasveikino susirinkusius su gražia Lietuvos valstybės sukaktimi, padėkojo vienam iš organizatorių Antanui Gedvilui už dėmesį Žemaitijos istorijai, už jos istorinės Karšuvos žemės palikimo sklaidą. LR vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis asmeniškai pasveikinęs renginio dalyvius su Kovo 11-ąja perdavė linkėjimus nuo LR ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio.

Žemaitiška šneka prisiminė 2019 m. renginius skirtus Žemaitijos metams, atkreipė dėmesį, kad atskirų etnografinių regionų savitumas yra didelė vertybę. Pabrėžė, kad Žemaitijos žmonių susitelkimas, savo istorijos ir kultūros puoselėjimas yra ir modernios Lietuvos stiprybės pagrindas. Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė sveikindama susirinkusius pasidžiaugė bendru iškilmingu renginiu, priminė auditorijai apie muziejaus planuojamus renginius, atkreipė dėmesį, kad šiemet, 2020 – Trakai kultūros sostinė, pakvietė juose dalyvauti. Renginio dalyvius pasveikino ir Antanas Gedvilas, priminęs auditorijai, kad už daugelį sumanymų, pradedant istoriniais tyrimais, įžvalgomis bei LDK ir Žemaitijos valdovų portretų nutapymu, Žemaičių kunigaikščių atminimo medalių sukūrimu bei moralinį palaikymą turi būti dėkingas bendraminčiams, kuriems pasiūlė užimti renginio garbės krėslus. Tai – istorikas dr. Tomas Baranauskas, istorikė Inga Baranauskienė, dailininkas Artūras Slapšys, Lietuvos kariuomenės majoras Donatas Mazurkevičius, – vienas iš Vytauto Didžiojo vaidmens atlikėjų Žalgirio mūšio inscenizacijose.

Renginiui iškilmingumo ir sakralumo suteikė „Visi“ folkloro ansamblio drauge su dalyviais atliktas Lietuvos himnas bei daina „Ir paauga žali leipa…“, kuri atstoja žemaičių himną. Renginyje taip pat skambėjo ansambliečių,- Kelmės, Šilalės, Tauragės, Raseinių rajonuose surinktos ir išmoktos dainos. Vėliau Antanas Gedvilas plačiau pristatė istorinės Karšuvos žemės, – vienos iš Žemaitijos dalių – chronologinę raidą. Priminė auditorijai, kad tiek LDK, valdovų ir Žemaitijos vadovų portretų, bei atminimo medalių -Vykintui, Erdvilui ir Durbės pergalės 1260 m. karžygiui Alminui, bei kitų atminimo ženklų kūrimas yra siekis labiau sudominti lankytojus Pietų Žemaitijos istorija ir kultūra.

Kaip susirinkusius informavo Antanas Gedvilas, šiais trijų atminimo medalių rinkiniais komisijos numatyta keliais etapais apdovanoti virš šimto asmenų ir institucijų. Kovo 11- osios renginyje Trakuose planuota įteikti apie 30 rinkinių, bet dėl renginių sutapimo bei kylančios gripo epidemijos grėsmės dalis nominantų neatvyko. Organizatoriai Žemaičių kunigaikščių atminimo medalių numizmatiniais rinkiniais pagerbė Žemaitijos istorijos tyrinėtojų dr. Tomo Baranausko, Ingos Baranauskienės ir Žemaitijos senųjų dainų populiarintojų ir tyrėjų doc. Evaldo Vyčino ir prof. dr. Daivos Račiūnaitės Vyčinienės šeimas.

Tarp pagerbtų nominantų, buvo matyti meno, kultūros, sporto, mokslo, verslo, žiniasklaidos atstovai, kurie jau apdovanoti nacionalinėmis, regioninėmis ir savivaldybių premijomis ir apdovanojimais. Šis numizmatinis rinkinys – dar vienas atminimo ženklas ir dėmesys įvairiose srityse besidarbuojantiems ir primenantiems, kad Lietuvos kultūra, istorija ir kiti pasiekimai, jos raida susideda iš daugelio mūsų visų veiklos sluoksnių, į kurios turinį telpa – Gimtinė, Tėvynė ir Visa Lietuva, jos žmonių ateitis.

Atsiimdami atminimo ženklus plačiau pasisakė: pats atminimo ženklų kūrėjas dailininkas Arūnas Slapšys, lakūnas Jurgis Kairys, skulptorė Dalia Matulaitytė, buvęs Tauragės meras, dabar tarybos narys Sigitas Mičiulis, rezistentas, atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, kultūrologas Edmundas Žalpys, alpinistas Vladas Vitkauskas ir kt.

Dailininkas, fotografas Rimantas Dichavičius, dėkodamas už atminimo ženklus ir pakvietimą į šį iškilmingą atkurtos nepriklausomos Lietuvos trisdešimtmečio renginį, organizatoriams įteikė savo leidinį „Laisvės paženklinti“. Savo pasisakymą skyrė Albino Kentros ir jo bendražygių „Miško brolių draugijos“ atstatyto iš griuvėsių pastato Totorių / Labdarių gatvių kampe, situacijai apibūdinti. Jie teismuose jau dešimtmetį bando apsiginti nuo biurokratų interpretacijų ir noro nusavinti iš visuomenės aukų sukurtą turtą. Tai – mūsų gyvenimo dviveidiškumas, „…tokius mūšius laimėjome, o kažkokio biurokrato negalime įveikti, padėkime galutinį tašką…“ –  kvietė R. Dichavičius.

Teko laimė pasidalinti keliomis mintimis ir man, nuo Žemaitijos regioninės EKGT ir nuo Šilalės kraštiečių draugijos, kuri įsteigta 1990 lapkričio 23 dieną Vilniuje ir šiemet taip pat švenčia trisdešimtmetį. Padėkota renginio organizatoriui Antanui Gedvilui už kryptingą Karšuvos ir Žemaitijos istorijos sklaidą. Jam įteiktas dr. Ievos Švarcaitės ir „Versmės“ leidyklos išleistas leidinys „Pietų Žemaitijos etnografinis paveldas“.

Buvo išsakyta mintis, kad tęsiant romantizuotą pasakojimą apie Karšuvą, reikia remtis tvirtesniais istoriniais tyrimais, kitaip – kaip genealiam dailininkui, ant blogo grunto sukūrus gražų vaizdinį, šis gali sutrūkinėti. Po atminimo leidinį „Žemaičių kultūros savastys. II d. Epochų jungtys“ su CD įteikta Trakų istoriniam muziejui, direktorei Alvygai Zmejevskienei ir Trakų savivaldybės bibliotekai per Trakų savivaldybės tarybos narį Kęstutį Vilkauską.

Buvo proga padėkoti „Visi“ folkloro ansamblio nariams ir jo vadovui doc. Evaldui Vyčiniui ir prof. habil dr. Daivai Vyčinienei už dėmesį ir surinktų Pietų Žemaitijos, Antano ir Jono Juškų, Simono Stanevičiaus dainų prikėlimą „vartosenai“.  Nuo Šilalės kraštiečių draugijos ansamblio moterys buvo apdalintos gėlių puokštėmis, visi ansambliečiai nuo A. Gedvilo – leidiniu „Karšuvos būtovė“. Susirinkę dėkojo renginio sumanytojams ir Trakų istorijos muziejaus kolektyvui, renginio vedėjai Brigitai Balčytienei, fotografui Alvydui Staniūnaičiui. Renginys baigėsi bendromis nuotraukomis, pabendravimu prie arbatos, pasigrožėjimu Trakais ir jos pilimi, palinkėjimais sveikatos iki kitų susitikimų.