Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ilona Šilenkova)

Vokietijos Federacinės Respublikos federalinio gynybos ministro Boriso Pistoriuso kalba, pasakyta Seimo posėdyje:

Gerbiama Seimo Pirmininke,

Gerbiami Seimo nariai,

Lietuvos žmonės,

Ponios ir ponai,

Man didžiulė garbė, kad Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė pakvietė mane čia šiandien kreiptis į gerbiamus Seimo narius.

Seimas yra ne tik Lietuvos demokratijos namai. Jis taip pat simbolizuoja Lietuvos indėlį į laisvos ir demokratinės Europos suvienijimą po dešimtmečius trukusio Šaltojo karo ir jo neįveikiamų sienų, padalijusių mūsų žemyną į dvi dalis.

Prieš 35 metus Jūs, Lietuvos žmonės, drąsiai kovojote už laisvę ir nepriklausomybę. Jūs taikiai ir drąsiai priešinotės ir galiausiai nugalėjote totalitarinę priespaudą ir jungą.

Aš vis dar aiškiai prisimenu 1989 m. Baltijos kelio vaizdus. Du milijonai žmonių susibūrė ir stojo į 600 kilometrų ilgio gyvąją grandinę!

1990 m., kai Jūsų tauta pakilo ir paskelbė savo šalies nepriklausomybę, ir dar kartą 1991 m. sausio mėn., kai sovietų tankai bandė sunaikinti tą pačią nepriklausomybę, pasaulis išvydo kai ką nepaprasto: ryžtingą tautą, nepaklususią vienam galingiausių režimų istorijoje.

Lietuvos istorija, Jūsų istorija – tai drąsos, ryžto ir tvirto tikėjimo mums visiems brangiomis vertybėmis: demokratija, laisve ir žmonių teise kurti savo ateitį, istorija.

Šiandien vėl kėsinamasi į šiuos pagrindinius principus ir vertybes. Kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ji pradėjo karą prieš mūsų laisvę, stabilumą ir taiką. Karą, keliantį grėsmę visai tarptautinei tvarkai.

Neteisėtame Rusijos kare prieš Ukrainą kasdien žūsta nekalti žmonės. Šis karas Ukrainos žmonėms sukelia neapsakomas kančias. Ne tik priešakinėse linijose, bet ir jų kasdieniame gyvenime: miestuose ir kaimuose, restoranuose, ligoninėse ir mokyklose.

Siekdama savo imperinių tikslų atkurti Rusijos hegemoniją didelėje Rytų ir Vidurio Europos dalyje, Rusijos vadovybė rodo vien panieką tarptautinei teisei ir taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai.

Matome, kaip Rusija sparčiai didina savo ginkluotės gamybą ir drastiškai stiprina savo ginkluotąsias pajėgas.

Visa tai nepalieka jokių abejonių: Rusijai Ukraina ­– tik  pradžia.

Jau šiandien Rusija bando hibridinėmis priemonėmis pakirsti mūsų visuomenių, Europos Sąjungos ir NATO vienybę.

Tikrasis V. Putino priešas yra mūsų laisva ir nepriklausoma demokratinė gyvensena. Vertybės, dėl kurių Lietuvos žmonės kovojo ištisus dešimtmečius.

Turime užtikrinti, kad Putinas negalėtų ir nepasiektų savo. Jam negali pasisekti. Pasekmės būtų siaubingos. Ne tik Ukrainai, ne tik Europai, bet ir visoms laisvę mylinčioms pasaulio tautoms.

Štai kodėl Vokietija yra viena iš stipriausių rėmėjų, kai kalbama apie pagalbą Ukrainai atkuriant jos teritorinį vientisumą.

Mūsų bendra pareiga – stiprinti jos atsparumą.

Ir mes galime padėti Ukrainai kovoti ir laimėti šį karą.

Galiu Jus patikinti, kad mūsų pastangos bus nenuilstamos!

Tai yra mūsų nacionalinis interesas ir man asmeniškai svarbus klausimas.

Tačiau man nereikia Jums aiškinti, kaip Rusijos išpuolis prieš Ukrainą padidino grėsmę Europos saugumui. Jau daug metų susiduriate su didžiule tiesiogine Rusijos ir Baltarusijos keliama grėsme. 2014 m. visi pabudome, kai Rusija užpuolė Krymą. Bet vietoj to, kad sureaguotume į šį tarsi mus žadinantį žadintuvo skambutį, kaip tai padarėte Jūs, mes apsivertėme ant kito šono ir paspaudėme snaudimo mygtuką.

Gerbiami Seimo nariai,

Aš užaugau kaip Šaltojo karo vaikas. Puikiai prisimenu įtampą šiuo trapaus stabilumo laikotarpiu. Daugiau nei keturiasdešimt metų pati Vokietija buvo šios atskirties priešakyje. Atskirties tarp dviejų pasaulių, tarp demokratijos ir diktatūros, tarp laisvės ir priespaudos.

Žinau, kaip ir daugelis kitų vokiečių, ką reiškia būti rytiniu flangu. Daugeliui iš mūsų NATO nebuvo abstrakti sąvoka. Tai buvo skydas, kuris saugojo mūsų laisvę.

Su giliu dėkingumu prisimename, kaip galėjome pasikliauti savo ištikimais sąjungininkais. Prisimenu, kaip šie sąjungininkai tapo draugais. Draugais, kurie buvo pasirengę ginti mūsų teritorinį vientisumą ir bendrą laisvę.

Šiandien mūsų sąjungininkai Baltijos regione ir Rytuose to paties gali tikėtis iš mūsų.

Jūsų saugumas yra mūsų saugumas.

Jūsų laisvė yra mūsų laisvė.

Jūsų suverenitetas yra mūsų suverenitetas.

Tai mūsų tvirtas įsipareigojimas!

Praėjusiais metais, atsakydamas į Lietuvos prašymą, paskelbiau apie Vokietijos vyriausybės sprendimą čia, Lietuvoje, dislokuoti visos apimties kovinės parengties brigadą, kuri visiškai atitinka NATO gynybos ir pajėgų planus.

Šis sprendimas tapo pavyzdiniu mūsų Zeitenwende (lūžio taško) projektu:

Tai yra tvirta žinia, kad mums nacionalinė gynyba yra kolektyvinė gynyba. Kad Lietuvos saugumas yra Vokietijos saugumas.

Savo sprendimu pabrėžiame stiprius Vokietijos ir Lietuvos partnerystės ir draugystės ryšius. Turint galvoje siaubingą patirtį, kurią praėjusio amžiaus pirmoje pusėje Lietuva buvo prisiversta išgyventi dėl nacistinės Vokietijos, ši draugystė man asmeniškai ir vokiečių tautai yra labai reikšminga.

Šiuo sprendimu didiname savo Aljanso stiprybę ir vykdome savo pažadą apsaugoti laisvą ir demokratinę Europą. Mūsų kariai stos petys petin su Lietuvos pajėgomis, pasirengę ginti šią šalį. Kaip kad visas Aljansas yra pasirengęs ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą.

Nuo tada, kai pradėjau eiti pareigas, buvo nedaug šalių, kurias lygiai taip pat gerai pažinau ir branginau kaip kad Jūsų. Abiejų šalių ministerijų ir mūsų ginkluotųjų pajėgų mainų intensyvumas yra unikalus.

Jau nepamenu kiek surengėme susitikimų su kolega Laurynu Kasčiūnu, kuris vos prieš dvi savaites lankėsi Berlyne, o šiandien su manimi vyks į Ščeciną. Koordinavimas visais lygmenimis vyksta išties puikiai.

Mes patys tiesiogiai patyrėme tai, už ką lietuviai užsitarnavo reputaciją žmonių, kurie padaro viską.

Norėčiau padėkoti Jums, gerbiami Seimo nariai, už Jūsų tvirtą paramą įgyvendinant šį sprendimą ir kuriant mūsų brigadą.

Ar tai būtų įstatymo, pripažįstančio karinę infrastruktūrą kaip nacionalinės svarbos projektą, priėmimas, kuris labai padėjo mums paspartinti mūsų planavimo procesus.

Ar tai būtų esminis vaidmuo priimant įspūdingą gynybos biudžetą, siekiantį 3,2 proc. šalies BVP.

Arba Jūsų parama atidarant „Rheinmetall“ amunicijos gamyklą, kuri padės toliau stiprinti mūsų partnerystę gynybos srityje.

Visa tai rodo Jūsų atsidavimą ir ypatingą įsipareigojimą, už kurį norėčiau Jums padėkoti.

Tai, kad Seimas ratifikuos dislokavimo susitarimą, bus dar vienas svarbus žingsnis mūsų bendrame kelyje.

Taip pat norėčiau išreikšti nuoširdžią padėką mūsų Parlamento nariams iš Vokietijos, kai kurie iš jų šiandien čia atvyko su manimi, ir jų parama šiam istoriniam projektui yra labai svarbi.

Galiausiai, bet tikrai ne mažiau svarbu, norėčiau nuoširdžiai padėkoti už tai, kad čia, Lietuvoje, šiltai ir svetingai  priėmėte mūsų karinį personalą.

Mes nelaikome šio svetingumo savaime suprantamu dalyku. Tai dar labiau sustiprins ryšį tarp mūsų tautų ir tarp mūsų žmonių.

Iš mūsų karių girdėjau nemažai istorijų, kaip jie gatvėse buvo sveikinami ir jiems dėkojama už tarnybą. Kaip vietiniai žmonės atsidėkodami jiems nupirkdavo puodelį kavos.

Šios patirtys sujaudina ne tik mūsų karius, bet ir mane asmeniškai.

Džiaugiuosi, kad mūsų naujai paskirtas brigados vadas brigados generolas C. Huberis šiandien yra čia su mumis. Esu tikras, kad po metų kitų jis turės daug daugiau ką papasakoti apie tai, kaip mūsų abiejų šalių žmonės užmezgė naujas draugystes ir ryšius.

Ryšius, kurie truks daugelį kartų.

Ryšius, kurie neapsiribos vien tik kariniu bendradarbiavimu.

Ryšius, kurie formuos mūsų abiejų tautų santykius.

Ponios ir ponai,

Šis brigados dislokavimas susijęs ne tik su atgrasymu ir Vokietijos įsipareigojimu užtikrinti mūsų sąjungininkų saugumą. Tai partnerystė.

Tai yra mūsų šalių pasitikėjimo ir bendradarbiavimo ryšių stiprinimas.

Tai atitinka mūsų bendrą interesą. Todėl mūsų bendra pareiga – užtikrinti, kad šis pavyzdinis projektas būtų sėkmingas.

Visi esame ir liksime įsipareigoję laikytis veiksmų plano, dėl kurio susitarėme praėjusių metų gruodžio mėn. ir kurio aiškus tikslas – iki 2027 m. dislokuoti brigadą Lietuvoje, su sąlyga, kad iki to laiko pradės veikti reikiama infrastruktūra.

Aktyvavimo štabas bus įkurtas šių metų pabaigoje. Iki 2025 m. planuojame dislokuoti apie 500 karinio personalo. 2026 m. į brigadą perkelsime daugiau karių, o vadovavimą mūsų daugianacionalinei kovinei grupei Lietuvoje perduosime mūsų brigadai. Žingsnis po žingsnio pasieksime mūsų veiksmų plane nustatytus tikslus. Kartu pasieksime tikslus, dėl kurių sutarėme!

Siekdami šio tikslo, galime remtis jau esamu tvirtu ryšiu, kuris dabar pereis į naują lygį.

Mūsų dvišaliai santykiai grindžiami solidarumu ir partneryste ES ir NATO, taip pat glaudžiu verslo, mokslo ir akademinės bendruomenės, kultūros ir visuomenės ryšių tinklu.

Gynybos srityje Lietuva ir Vokietija dešimtmečiais bendradarbiavo įvairiomis formomis, pavyzdžiui, mūsų kariai mokėsi vieni kitų karo akademijose.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Pocius,  prieš 10 metų ėjęs Lietuvos kariuomenės vado pareigas, Vokietijos generalinio štabo karininkų kursuose dalyvavo dar 1997 m. Tai ryškus mūsų ilgalaikės partnerystės ženklas.

2017 m. reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir hibridinį karą Rytų Ukrainoje Vokietija ėmėsi vadovauti daugianacionalinei kovinei grupei Lietuvoje.

Lietuvos ir Vokietijos kariai kartu dalyvauja tokiose pratybose kaip „Grand Quadriga“, „Northern Coasts“ ar „BALTOPS“. Tai dar vienas puikus mūsų šalių bendradarbiavimo įrodymas.

Mūsų kariai taip pat kartu tarnauja tarptautinėse misijose, tokiose kaip KFOR ar EUNAVFOR.

Jau šiandien abiejų šalių ginkluotosios pajėgos pasitelkia tas pačias šarvuotas kovos mašinas „Boxer“ ir tas pačias artilerijos karių haubicas „Panzerhaubitze 2000“. Vokietija taip pat yra pasirengusi padėti Lietuvai kurti šarvuotąją brigadą su moderniais pagrindiniais koviniais tankais „Leopard II A 8“, kai tik Lietuva priims sprendimą dėl jų pirkimo.

Visi žinome, kad naudodami tą pačią įrangą ir tapdami sąveikesni, galime padidinti mūsų bendrų operacinių pajėgų veiksmingumą ir kovinę galią ir idealiu atveju, pagerinti pakeičiamumą.

Matome didžiulę galimybę plėsti dvišalį bendradarbiavimą tiek gynybos projektų srityje, tiek įgyvendinant kibernetines iniciatyvas energetinio saugumo, prekybos ir investicijų, taip pat kultūros ir kalbos srityse. Todėl palankiai vertiname Lietuvos vyriausybės priimtas strategines gaires, kuriomis siekiama dar labiau sustiprinti mūsų dvišalius santykius.

Ponios ir ponai,

Daugiašalis bendradarbiavimas yra mūsų vokiškosios DNR dalis. Todėl buvome vieni iš pagrindinių sąjungininkų, prisidedančių prie NATO rytinio flango stiprinimo.

Vokietijos ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios tapti pagrindiniu įprastinio atgrasymo ir gynybos ramsčiu Europoje. Suprantame savo, kaip pagrindinio logistikos centro Europoje, pareigą užtikrinti, kad prireikus kariai galėtų greitai persikelti nuo Atlanto į rytinį flangą.

Svariai prisidedame prie visų NATO pajėgų modelio sričių. Iki kitų metų daugiau nei 35 tūkst. vokiečių karių, 200 lėktuvų, dvi fregatos ir papildomos pajėgos bus pasirengę veikti vos per 30 dienų.

Vokietija nuo pat pradžių buvo svarbi sąjungininkė, per pastaruosius dešimtmečius NATO palaipsniui pradėjus stiprinti savo pajėgas Baltijos šalyse, pradedant nuo oro policijos 2004 metais.

Iškart po to, kai pernai pradėjau eiti pareigas, įsteigiau „3+3“ formatą, vienijantį tris Baltijos sąjungininkes ir tris vadovaujančias šalis – Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Vokietiją.

Šis formatas išsivystė į daugiasluoksnę struktūrą, kuri išnaudoja visų šešių šalių bendradarbiavimo potencialą. Tai sukuria maksimalią sinergiją ir padidina NATO atgrasymo veiksmingumą ir patikimumą šioje pažeidžiamoje rytinio flango dalyje.

Tuo pat metu Daugianacionalinis Šiaurės Rytų korpusas Ščecine ir Vokietijos ir Nyderlandų korpusas Miunsteryje tapo NATO centrine daugianacionaline kovine vadaviete, skirta atgrasyti ir ginti šiaurės rytų flangą. Vokietija remia Lietuvos siekį kartu su Lenkija, Danija ir Vokietija tapti Daugianacionalinio Šiaurės Rytų korpuso vadovaujančia šalimi.

Kalbant apie mūsų gynybos biudžetą, labai stengiuosi užtikrinti, kad mūsų išlaidos ir investicijos toliau didėtų. Du procentai BVP yra tik mūsų išlaidų gynybai  bazinis lygis. Tai yra mūsų Aljanso valstybių ir vyriausybių vadovų sprendimas. Ir tai yra mūsų gynybos planavimo Vokietijoje pagrindas.

Visi NATO partneriai privalo peržengti šiuos 2 proc. Lietuva yra pavyzdys šioje srityje, taip pat ir mano šaliai.

Darome viską, kad Bundesveras būtų pasirengęs šiandienos ir rytdienos iššūkiams.

Tai apima viešųjų pirkimų procesų spartinimą, mūsų ginkluotųjų pajėgų restruktūrizavimą, taip pat mūsų tarnybos personalo įdarbinimo ir išlaikymo proceso peržiūrą ir tobulinimą.

Pasibaigus Šaltajam karui, Vokietija, kaip ir daugelis kitų šalių, panaikino karo prievolę. Tačiau laikai pasikeitė.

Vokietija turi sukurti naują šaukimo į kariuomenę formą. Tik taip mūsų kariuomenė nugalės ištikus karui.

 Ponios ir ponai,

Mes atgrasysime agresorius tik tuomet, jei nepaliksime jiems jokių abejonių.

Esame pasiruošę ir galime apginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą.

Kad atgrasymas būtų veiksmingas, būtinas glaudus NATO sąjungininkių veiksmų koordinavimas. Tam taip pat reikia daugiau Europos pastangų NATO.

Gerai žinome kokių priemonių tam reikia.

Mums reikia išleisti daugiau pinigų.

Turime tapti veiksmingesni. Be to, turime glaudžiau bendradarbiauti, kaskart neteikdami pirmenybės nacionaliniams interesams.

Šiuo tikslu labai svarbu dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti ginklų sistemų fragmentaciją Europoje. Negalime sau leisti turėti šešis kartus daugiau pagrindinių ginklų sistemų nei JAV. Turime sutelkti savo išteklius.

Turime savo bendrą pareigą paversti bendra jėga.

Turime suvienyti pastangas, kad užpildytume svarbiausias pajėgumų spragas ir įsigytume tas pačias ginklų sistemas.

Tai, kad naujoji Europos Komisija pirmą kartą turės už gynybą ir kosmosą atsakingą Komisijos narį, yra labai tvirta žinia. O Andrius Kubilius, kaip lietuvis, į šį darbą atsineš daug patirties.

Europos Komisija gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant mūsų Europos gynybos pramoninę bazę. Kitaip tariant, reikia, kad Komisija suteiktų tinkamas paskatas gaminti ir pirkti ypatingos svarbos gynybos įrangą, standartizuoti ir suderinti mūsų pastangas ir paspartinti bendrus viešuosius pirkimus.

Tik tada mes, europiečiai, pagaliau galėsime panaikinti atotrūkį tarp švelniosios ir kietosios galios.

Mums reikia stipresnės ir vieningesnės Europos, kad būtų teisingiau dalijamasi transatlantine našta pasaulyje, kuriame kyla daug grėsmių ir iššūkių.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas.

Turime stiprinti politinę sanglaudą toliau derindami įvarius savo interesus.

Turime sugebėti apibrėžti savo interesus ir bendrus tikslus.

Paprasčiau tariant, turime parodyti vieningesnį frontą.

Šiandienos strateginėje aplinkoje reikia drąsių investicijų, politinės valios ir tvirto įsipareigojimo užtikrinti kolektyvinį saugumą. Ir visų pirma, reikia imtis ryžtingų ir skubių veiksmų. Ukraina buvo skambutis, galbūt paskutinis, kurį išgirdome.

Gerbiami Seimo nariai,

Mes dar turime nueiti ilgą kelią, bet mes tikrai nesame šio kelio pradžioje.

Tiesą sakant, šiandien stovėdamas prisimenu, kokį kelią nuėjome nuo tų tamsių Šaltojo karo dienų. Atvirai kalbant, tai glosto mano širdį.

Dabar gyvename Europos Sąjungoje, kurią sieja bendros vertybės ir bendri tikslai.

Tai taip pat primena, kaip toli pažengėme Europos bendradarbiavimo ir draugystės srityje. Mes, europiečiai, žinome, kad taika ir saugumas niekada neturi būti laikomi savaime suprantamais dalykais. Juos turi ginti mūsų karta ir tie, kurie ateis po mūsų.

Esu įsitikinęs, kad kartu užtikrinsime, jog ateities kartoms Europa išliktų taikos, saugumo ir vilties erdve.

Vieninga ir vienu balsu kalbanti Europa.

Tai yra mūsų įsipareigojimas ir  Vokietijos brigados tikslas – Vienybė.

„Jūsų saugumas yra ir mūsų saugumas.

Vokietija yra su Jumis. Dabar ir ateityje.

lrs.lt inform.