Daiva KINIULIENĖ, Dokumentų komplektavimo ir tvarkymo sk. vedėja, Tauragės rajono savivaldybės B. Baltrušaitytės viešoji biblioteka

2013-aisiais puiki proga pareikšti pagarbą, švenčiant 145-ąsias gimimo ir 60-ąsias mirties metines, apmąstyti ir šiuolaikinio žmogaus akimis pažvelgti į filosofo, dramaturgo bei muziko Vydūno (Vilhelmo Storosto 1868-1953) kūryboje išreikštas vertybes.

Per šio didžio žmogaus gausų kūrybinį palikimą tiesiasi tiltai tarp tautų. Gegužės mėnesį Detmolde (Vokietija) buvo atidengta atminimo lenta ir sienos nišoje įkomponuotas Vydūno biustas (skulptorius Lionginas Garla) prie evangelikų bažnyčiai priklausančio studentų bendrabučio „Bursos“ adresu Wiesenstrasse 5, pokariu buvusio lietuvių pabėgėlių prieglobsčiu. Čia mažutėje mansardoje glaudėsi senučiukas Vydūnas ir paskutinieji septyneri jo gyvenimo metai prabėgo šiame mieste.

Vydūnas amžinojo poilsio Lietuvos žemelėje atgulė tik 1991 m. Bitėnų kapinaitėse, o iki tol jo kapeliu Detmolde rūpinosi mūsų kraštietis lauksargiškis pedagogas, evangelikų liuteronų kunigas, Tauragės mokytojų seminarijos auklėtinis Fricas Jonas Skėrys (1919-1994) (1).

Kas dabar pasakys, kiek kartų Vydūnas lankėsi Tauragėje ar tauragiškiai dalyvavo tilžiškių organizuotose šventėse Tilžėje ar Rambyne? Įspūdinga buvusi 1895 m. vasario 17 d. „Birutės“ draugijos dešimtmečio šventė Tilžėje, kurioje antroje koncerto dalyje septyni tauragiškiai (penkios moterys ir du vyrai) dainininkai „sužavėjo klausytojus lietuviškomis dainomis“ (2). Apie tauragiškių ansamblį Tilžės laikraštis „Nauja lietuviška ceitunga“ 1895 m. vasario 22-ąją rašė: „ant pasveikinimo padainavo „Byrutę“ (žodž. 1827 m. sukurti S.T.Valiūno, kuris 1812 m. tarnavo Napoleono armijoje), tad „O Lietuva, motinėle mano“ labai gražiai skambančiais balsais. Potam (…) dainelę Girėno (G.Sauerweino „Lietuvininkais mes esam gimę“, ketvirtoji daina „Pasveikinimas lietuvių“, o paskutinė – „Lietuvininko pypkelis“. Ši paskutinė buvo dainelė visai ypatiška ir dyvino gražumo ir linksmumo. Po koncerto jos (tauragiškės) nuėjo į užpakalinę stubą ir iš ten dar daugybę susirinkusiųjų, kurie turėjo išmanymą jų dainų girdėti geidė, dainomis gaivino.“ (3)

Visuomenės veikėjas Jonas Vanagaitis teigė, kad „1897 m. birželio 20 d. Tilžėje buvo „Birutės“ šventė, kurioje birutininkai suvaidino F.Gužučio kūrinėlį „Ponas ir mužikai“, o koncertinę dalį atliko svečiai iš Didžiosios Lietuvos – Tauragės giedotojų draugija, kurios choras padainavo įspūdingų lietuviškų dainelių“ (4). Kaip žinia, Vydūnas „Birutės“ vyrų chorui vadovavo 1895-1897, o jo suburtas Tilžės lietuvių giedotojų mišrus choras iki 1899 m. dalyvaudavo ir „Birutės“ draugijos renginiuose (5).

„Birutės“ rengtose šventėse Lauksargiuose 1908 m. liepos 27 d. ir 1909 m. birželio 20 d. dalyvavo gerai klausytojų vertinamas Tauragės giedotojų choras (6). Tose šventėse Vydūno nebuvo, nes 1908-1911 m. „Birutės“ draugijos vadovo J. Vanagaičio iniciatyva prasidėjo ambicijų karas, o Vydūnas kaltintas germanizmu.

Juozas Strolia, 1929-1936 m. vadovavęs Tauragės aukštesniosios komercinės mokyklos chorui ir dėstęs muziką, per Vydūno 80-mečio minėjimą teigė, kad „1895 m. Vydūnas, 26 metų amžiaus jaunuolis, jau stovėjo Tilžės lietuvių giedotojų draugijos priešaky, kaip choro dirigentas (…), kuris suko ir visą plačią organizacijos veiklą ir nustatė lietuvišką kryptį. Tuo metu lietuviškų dainų chorams dar niekas nebuvo parašęs, nes iš viso pirmosios atspausdintos lietuviškos dainos chorams buvo V.Kudirkos harmonizuotų ir komponuotų 42 dainų rinkinys „Kanklės“. O jos iš spaudos išėjo tik 1899 metais. Taigi, jei ne Vydūno universalumas, tai ir Tilžės lietuvių giedotojų draugija keturis – penkis metus būtų neturėjusi ko dainuoti“ (7). Tilžėje 1904 m. buvo išleistas Vydūno dainų rinkinys „Lietuvos aidos“.

Tilžės lietuvių giedotojų draugiją (1895-1935) įkūrė ir jai keturis dešimtmečius vadovavo Vydūnas. Ši draugija rengdavo iškilmingas lietuviškas šventes su dainomis ir Vydūno dramos veikalų vaidinimais Tilžėje, garsėjusiais ne tik Mažojoje, bet ir Didžiojoje Lietuvoje. Kaip teigia minėtas J. Strolia, „tokių švenčių ši organizacija su Vydūnu priešaky per metus surengdavo po dešimt ir daugiau, į jas kartais sutraukdavo iki trijų tūkstančių klausytojų.“

Klaipėdos krašte steigėsi Giedotojų draugijos chorų sąjunga, kuria rūpinosi chorvedys ir kompozitorius A.Vainiūnas. Jo iniciatyva Klaipėdoje 1927 m. birželio 6-7 d. įvyko pirmoji visuotinė Klaipėdos krašto dainų šventė. Į Klaipėdą sugužėjo 12 krašto chorų. Tarp jų dalyvavo ir Tauragės moksleivių choras, vadovaujamas Juozo Gudavičiaus, atlikęs Vydūno, Č. Sasnausko dainas ir giesmes. 100 karinių orkestrų dalyvių eisenai dirigavo kapelmeisteris J. Gudavičius. Įspūdingą kalbą susirinkusiems „Gyvenimo giesmė“ pasakė Vydūnas. Jis dirigavo jungtiniam chorui, padainavusiam tris kūrinius: Vydūno brolio A. Storostos „Ženkim artyn“, K. Janzo „Amžius po amžių“ ir Č. Sasnausko „O kaip augtų“. „Tauragės choras (apie 200 dainininkų), vadovaujamas J.Gudavičiaus, padainavo J.Žilevičiaus „Pabuskim iš miego“ ir J.Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“ (8). Tos Klaipėdos dainų šventės antrąją dieną 1927 m. birželio 7 d. „Santaros“ draugijos susirinkime dar ir šios draugijos valdybos pirmininkas Vydūnas susirinkusiems kalbėjo apie lietuvišką kultūrą, lietuvių dainų grožį. Įdomu tai, kad jo kalbą papildė Tauragės choro dainos. Vydūnas buvo šios pirmosios Klaipėdos krašto dainų šventės garbės pirmininku ir antruoju dirigentu, o į antrąją šventę 1933 m. birželio 4-5 d. bei trečiąją – 1938 m. jam atvykti neleido vokiečiai, tačiau programoje skambėjo ir Vydūno kūriniai. Klaipėdos krašto trečiojoje dainų šventėje 1938 m. dalyvavo Tauragės gimnazijos choras, vadovaujamas A. Ilčiuko.

Vydūnas ne kartą su Tilžės giedotojų choru lankėsi Lauksargių apylinkėse ir turbūt lankė Gilandžių (Opstainių) piliakalnį. Jis kartu su broliu A. Storosta puoselėjo viltį sukurti operą. Muzikologė Daiva Kšanienė teigė, kad „reikšmingiausias Vydūno ir A.Storostos darbas išbandant operos žanrą yra išplėtotas chorinis numeris „Gilanda“, kurį galima traktuoti kaip pirmąjį lietuviškos operos (nors ir nesukurtos) fragmentą“ (9). Pirmą kartą ši originali chorinė daina „Gilanda“ atlikta 1900 m. lapkričio 17 d. lietuvių giedotojų draugijos choro Tilžėje.

Vydūnas buvo veiklus Prūsų lietuvių susivienijimo, Tilžės lietuvių klubo, Spaudos, Kultūros ir kitų Mažosios Lietuvos draugijų narys. Mažosios, o neretai ir Didžiosios Lietuvos miestuose bei miesteliuose skaitė filosofines paskaitas. A. Batavičiaus knygoje „Žemaitija. Tauragės kraštas senose fotografijose“ yra nuotrauka, kai 1936 m. Vydūnas skaitė paskaitą mokytojų seminarijos dėstytojams ir kt. susirinkusiems Tauragės Šaulių rūmuose, kaip teigė Kunigiškiuose gyvenęs Juozas Dikšaitis, po šios filosofo Vydūno paskaitos jį susižavėję klausytojai į kiemą išnešė ant rankų (10).

Vydūnas parašė apie 60 kūrinių – pjesės, libretai, apysakos, filosofiniai traktatai, dainų rinkiniai ir kt. Brandžiausios dramos – „Pasaulio gaisras“ (1928), „Amžina ugnis“(1913) ir „Probočių šešėliai“(1908). Įdomu tai, kad šiuose kūriniuose minimi du lietuvių tautoje prigiję Vydūno sugalvoti literatūriniai vardai – Grožvyda ir Daiva, kuriems šiemet sukanka 100-105 metai. Tauragės civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos V. Martutaitienės teigimu, šiuo metu Tauragėje mažai tėvų renkasi šiuos vardus. Daivos vardas buvo populiarus apie 1950-1970 m.

Rašytoja Birutė Baltrušaitytė, kurios vardą nuo 2011 m. rugpjūčio 30 d. turi Tauragės biblioteka, savo knygoje „Lietuvninkų ir prūsų žemėj“ (1991) Vydūnui paskyrė tokias eiles:

Menkas, lyg šviestų kauleliai,

Bala pašvaistė plaukų,

Pats sau – žmogus ir karalius –

Sėdžiu šaltų pamatų.

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos lentynose puikuojasi Vydūno Raštų keturtomis, naujai leisti atskiri kūriniai. Senajame fonde turime beveik šimtametes Vydūno knygas, išleistas jam gyvam esant. Praėjusiais metais, 2012 m. balandžio mėnesį, bibliotekoje buvo paminėtos Vydūno gimimo metinės, kuriose dalyvavo filosofas, Vydūno gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojas, hum. m. dr. Vacys Bagdonavičius, istorikas, Mažosios Lietuvos tyrinėtojas Algirdas Matulevičius, LR konsulė Sovetsko mieste Liuda Kleimionova, Labdaros ir paramos fondo Karaliaučiaus krašte lietuvybei remti pirmininkas Sigitas Šamborskis, Sovetsko istorijos muziejaus atstovė Andželika Špiliova ir kt. Svečiai B. Baltrušaitytės bibliotekai padovanojo Vydūno filosofines knygas – „Mūsū uzdavinis“ (1921) ir „Tautos givata“ (1920) bei dramos kūrinius – „Laimės atosvaita“ (1934) ir „Vergai ir Dikiai“ (1919). Šiais metais, 2013 m. balandžio 26 d., istorikas, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto doc. dr. Vytenis Almonaitis padovanojo dar du Vydūno kūrinius žemaičių pasakų motyvais: penkių veiksmų dramą „Likimo bangos“ (1922), kur pastaboje autorius teigia: „man pasakos visumet vaizduoja tai sielos, tai tevines, tai ir kitus svarbius dar givibes ir givenimo dalikus“ ir trijų veiksmų dramą „Karalaitė“ (1925), kurios pradžioje Vydūnas sako: „šis veikalas skiriamas operai. Kurtas jisai muzikos menininkui J.Tallat-Kelpšai paraginus. Veikalo kalbai malonėjo patarimu suteikt prof. J.Jablonskis, sekretoriaujant stud. Vladui Butkui“. Visos šios šešios knygos išleistos „Rūtos“ bendrovės, vadovaujamos artimiausios Vydūno pagalbininkės Martos Raišukytės. Turime dar dvi, Vydūnui gyvam esant, jau Detmolde (Vokietija) išleistas knygas: Vydūno verstą iš sanskrito „Bhagavad Gita“ (1947) ir Vydūno 80-mečio sukakčiai paminėti visų pasisakiusių žurnalisto Aleksandro Merkelio redaguotą knygą „Vydūnas“ (1948).

Vydūno kūriniuose daug teatrališkumo, religinių, mistinių motyvų, gvildenamos žmogaus ir žmonijos atsinaujinimo idėjos. Jo skelbtos tautiškumo, dvasinio augimo, žmogiškumo ugdymo idėjos gyvos ir šiandien, nes Vydūnas savo kūryboje aukština geruosius žmoguje slypinčius jausmus – intuiciją, išmintį, dorumą, sąžinę, meilę, gėrį ir grožį.

Šaltiniai:

1. Bernardas Aleknavičius. O kas man už tai? //. – Kelionė. Juos sutikau gyvenime. – KL.: Eglės l-kla, 2011. – p.79.

2. MLE, T.1. – p. 178.

3. Daiva Kšanienė. Pirmoji lietuvininkų kultūros draugija „Birutė“ //. – Muzika Mažojoje Lietuvoje. – Klaipėdos u-to l-kla, 2003. – p.222.

4. Kovos keliais / Jonas Vanagaitis. – V.: Petro ofsetas, 2012. – p.74.

5. Boleslovas Zubrickas. Vydūnas //. – Pasaulio lietuvių chorvedžiai. – V.:Lietuvos liaudies kultūros centras, 1999. – p.704.

6. MLE, T.1. – p. 179.

7. Juozas Strolia. Lietuvių muzika ir Vydūnas //. – Vydūnas / red. A. Merkelis. – Detmold: Mūsų kelias, 1948. – p. 37.

8. Daiva Kšanienė. Klaipėdos krašto lietuvių dainų šventės //. – Muzika Mažojoje Lietuvoje. – Klaipėdos u-to l-kla, 2003. – p. 358-360.

9. Daiva Kšanienė. Lietuviškos operos teatro užuomazgos //. – Muzika Mažojoje Lietuvoje. – Klaipėdos u-to l-kla, 2003. – p.393.

10. Albinas Batavičius. Kultūra ir švietimas //. – Žemaitija. Tauragės kraštas senose fotografijose. – V.: Žemaičių kultūros drg., 2000. – p. 199.

Nuotraukoje: „Birutės“ ir „Tauragės“ giedotojų draugija per Jonines 1908 m. (MLE), t. 1. p. 179

Voruta. – 2013, liep. 6, nr. 14 (778), p. 2.