Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knygos viršelis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 1, b. 500. Vytauto Didžiojo karo muziejus. [1940 m.] Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16895, ap. 2, b. 2, l. 4 atv.-3.
Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė ir vyriausioji archyvistė Justė Teniukaitė
Archyvai saugo daug dokumentinio paveldo vertybių, kurių sukūrimo ar atsiradimo istorijos apipintos įvairiomis paslaptimis. Vienas iš tokių – Vytauto Didžiojo karo muziejaus garbės svečių knyga, kurios kelionė iš muziejaus į archyvo saugyklas yra ganėtinai mįslinga.
Garbės svečių knygą Karo muziejus įsigijo 1921 m., vos tik pradėjus veiklą. Iš pradžių knygoje pasirašydavo tik garbingi svečiai, o nuo 1922 m. joje galėjo pasirašyti visi muziejaus lankytojai. Muziejaus svečiai šioje knygoje pasirašinėjo iki 1945 m. pavasario. Vėliau, matomai dėl knygoje esančių įrašų antisovietinio pobūdžio ir joje pasirašiusių asmenybių nusistatymo prieš sovietų valdžią, ji nebebuvo naudojama. Turbūt kaip tik tuo metu knyga krito į akį Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui. Nes netrukus, iš muziejaus neaiškiomis aplinkybėmis dingusi knyga, atsirado pas A. Sniečkų. Tikėtina, kad knyga A. Sniečkui buvo atiduota muziejuose prasidėjus Nepriklausomą Lietuvą liudijusių eksponatų naikinimui. Po A. Sniečkaus mirties 1974 m., jo kabinete rasta knyga, kartu su kitais dokumentais, buvo perduota saugoti Partiniam archyvui ir nugrimzdo užmarštin.
Knygą iš užmaršties prikėlė Lietuvos ypatingasis archyvas, kuris artėjant Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo ir knygos sukūrimo šimtmečiui, restauravo ir suskaitmenino knygą bei parengė jai skirtą virtualią parodą. Muziejui, jubiliejaus proga padovanoti knygos skaitmeniniai vaizdai, sukėlė tikrą džiaugsmą, nes muziejaus darbuotojai apie knygos likimą nieko nežinojo ir manė, kad knyga yra dingusi visiems laikams.
Knyga yra įspūdingo formato, jos aukštis 47 cm, plotis 37 cm, storis 8 cm. Viršeliai aptraukti oda, apkalti Pirmojo pasaulinio karo laikų vokiškomis 88 mm kalibro kulkomis ir papuošti J. Zikaro paminklo „Laisvė“ atvaizdu.
Vartant šios unikalios knygos lapus prieš akis praslenka visi 1921–1945 m. tarpukario Nepriklausomos, sovietų ir nacių okupuotos Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo įvykiai, kuriuos liudija knygoje savo parašus ir įrašus palikę tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentai ir ministrai pirmininkai, kariuomenės vadai, žymiausi politikos, kultūros ir visuomenės veikėjai, Lietuvoje rezidavę užsienio šalių diplomatai, kiti muziejaus lankytojai.
Lietuvos ypatingojo archyvo informacija