Skaitytojams pristatoma paskutinė Lietuvos partizano Vlado Vyšniūno-Aušrelės-Gražvydo  prisiminimų trilogijos knyga „Penktasis pragaro ratas. Alkanoji stepė“. Joje pasakojama apie lietuvių politinių kalinių gyvenimą ypatinguosiuose lageriuose Kazachstane, t. y. Balchašo ir Rytiniame Kounradskio lageriuose.

Ši knyga turėtų užpildyti informacinę spragą apie Laisvės kovų dalyvius, patekusius į žiaurią GULAG’o mėsmalę, jų likimus tolimojoje Azijoje. Knygoje daug autentiškų liudijimų, daug pavardžių, minimi lietuviai, žuvę lageriuose. Yra žinoma, kad kovose už Lietuvos laisvę žuvo apie 25000 kovotojų ir ryšininkų. Bet mažai kas žino, kad dar tiek pat buvo žuvo GULAG’o lageriuose.

V. Vyšniūnas buvo mokytojas, statybininkas, rašytojas, Žaliosios rinktinės partizanas, politinis kalinys SŽ-877. Buvo nuteistas 10 metų kalėti lageryje ir 5 metams tremties be teisių. Atbuvęs bausmę įvairiuose lageriuose, V. Vyšniūnas buvo ištremtas į Karagandą ir tik 1961 m. grįžo į Lietuvą.

Paskutinėje trilogijos knygoje autorius prisimena: „Tą dieną aš ir Bučinskas glaistėme langus pagrindiniame pirmojo aukšto fojė. Dirbome šalia vienas kito tylėdami, tik retkarčiais pasikeisdami vienu kitu žodžiu. Pranas nemėgo daug kalbėti. Jis buvo santūrus, inteligentiškas vaikinas, su kuriuo susipažinau Panevėžio kalėjime. Paskui viename vagone važiavome etapu į Uchtą, kartu su Stasiu Bereišiu ir Vitkūnu grūmėmės su rusų padugnėmis, kurias atsiuntė Lietuvon apiplėšti ir visokiais būdais skriausti dorus žmones. Šiaurėje buvome trumpam išsiskyrę, o Balchaše vėl susitikome ir netgi papuolėme vienon dažytojų brigadon. Pranas buvo vienas iš tų retai pasitaikančių žmonių, kurie mokėjo klausytis kitų. Laikas nuo laiko jis ko nors paklausdavo manęs, o aš nejučiomis įsileisdavau į „filosofijas“. Buvau dėkingas jam, kad jis manęs nepertraukinėdavo ir neužduodavo kvailų klausimų.“

Knygos pristatymas ir susitikimas su Vlado Vyšniūno-Aušrelės sūnumi, prof. Algiu Vyšniūnu, Vytauto Didžiojo karo muziejuje vyks 2025 m. vasario 25 d., 16 val. Renginys nemokamas.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus inform.