XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimo

DEKLARACIJA

„Su Sąjūdžiu – už Lietuvą“

2013-06-01

Vilnius

Lietuvių Tauta, XIII a. pradžioje sukūrusi savo valstybę, didžiulėmis pastangomis ją vėl atkūrė 1918 ir 1990 m. Tada, prieš 22 metus, nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką atkūrė Lietuvos Sąjūdis, pažadinęs Lietuvos žmonių dvasią, grąžinęs atsakomybės jausmą už savo Tėvynės ateitį, įkvėpęs darbo ir gyvenimo viltį. Daugybės pasiaukojusių tėvynainių pastangos prieš ketvirtį amžiaus per trumpą laiką Sąjūdį pavertė visos Lietuvos geros valios žmonių Sąjūdžiu.

Per 25 metus Lietuvos Sąjūdis turėjo tuos pačius pagrindinius tikslus, kartais skirtingas vadovavimo struktūras. Nuo 1988 m. birželio 3 d. tai buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinė grupė (35 nariai), nuo 1988 m. spalio 24 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas (220 narių) ir Seimo taryba (35 nariai), o nuo 1990 m. balandžio 22 d. – demokratiškai išrenkama Lietuvos Sąjūdžio taryba (iki šiol jų buvo 12).

Pirmajame (steigiamajame) Sąjūdžio suvažiavime priimtus įstatus Lietuvos SSR Ministrų taryba teregistravo beveik po 5 mėnesių (1989 m. kovo 16 d.) ir dar atkreipdama „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos dėmesį, kad Sąjūdis savo veikloje privalo laikytis Lietuvos TSR Konstitucijos ir kitų įstatymų reikalavimų“. Šis perspėjimas nebeteko prasmės 1990 m. kovo 11 d.

Atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje surengto Sąjūdžio Antrojo suvažiavimo VI posėdyje (1990 m. balandžio 22 d., pirmininkas – A. Abišala, sekretorius – G. Šileikis) balsuojant nutarta atsisakyti sovietinio relikto ir organizacijos pavadinime: „Kas už tai, kad buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis taptų Lietuvos Sąjūdžiu?“ Pritarė absoliuti dauguma, prieš buvo 2, susilaikė 4 delegatai. Nuo tos dienos oficialus patikslintas organizacijos pavadinimas yra Lietuvos Sąjūdis.

Mūsų tikslas – stiprinti Lietuvos valstybę, jos vientisumą ir nedalomumą, padėti išlaikyti ir įtvirtinti iškovotą Nepriklausomybę, seniausią Europoje gyvųjų indoeuropiečių kultūrą.

Sveikiname visus Sąjūdžio narius, visus rėmėjus, Baltijos kelio dalyvius, Seimo, Televizijos bokšto, Radijo, Spaudos rūmų ir kitus gynėjus Sąjūdžio 25-mečio proga, dėkojame už neįkainojamus darbus Tėvynės labui, linkime visiems geriausios sėkmės, kviečiame toliau dirbti ir gyventi Lietuvai.

Lietuvos Sąjūdžio XIV suvažiavimo vardu

Lietuvos Sąjūdžio Garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis

Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas

Lietuvos Sąjūdžio Tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius

Vyginto Skaraičio nuotr.