Marijos Felicijos Pilar fon Pilchau iš Bielawskių antkapis Bernardinų kapinėse

Dr. Irma Randakevičienė, Vilnius, www.voruta.lt

Visai šalia Vilniaus Lavoriškių parapijoje stovėjo Mickūnų dvaras, XVII-XVIII a. priklausęs Vilniaus vyskupijos kapitulai. 1802 m. liepos 22 d. šiame dvare gimė buvusio Abiejų Tautų Respublikos karaliaus šambeliono Apolinaro Moravskio ir Marijonos Semaškaitės sūnus, gydytojas, rašytojas, filantropas Stanislovas Moravskis, vėliau parašęs prisiminimus apie savo jaunystės metus Vilniuje ir Trakų (Jiezno, Nemajūnų, Birštono ir aplinkinių kraštų) bajoriją.

Tuo metu dvaras priklausė jo motinos giminei – Semaškoms kartu su Mickų kaimu. Vienuose šaltiniuose teigiama, jog po Semaškų Mickūnų dvarą įsigijo Vilniaus universiteto profesorius medicinos mokslų daktaras Augustas Liudvikas Bekiu, kituose – jog dvarą pirko baronų Pilar fon Pilchau šeima. Ir vienas, ir kitas teiginys yra teisingas, nes profesorius Bekiu buvo tampriai susijęs su baronais Pilarais fon Pilchau.

Baronų Pilar fon Pilchau giminė kildinama iš Silezijos ir žinoma nuo XVI amžiaus. XVII a. pabaigoje šios giminės ainiai persikėlė gyventi į Švediją, iš jos – į Estiją. Estijoje 1734 metais gimė baronas Magnusas Vilhelmas Pilar fon Pilchau. Jis 1754 m. Taline susituokė su Kotryna Elena fon Tauzas. Teigiama, jog viso šiai porai gimė 18 vaikų. Paminėtina, jog baronai Pilar fon Pilchau tarnavo Lenkijos Karalystės kariuomenėje ir turėjo įvairius karinius laipsnius. Magnuso Viljamo sūnus Magnusas Fabijonas Pilar fon Pilchau (gim. 1768 m.) kažkuriuo metu persikėlė į Vilnių. Vilniuje jis gyveno su šeima, jo žmona buvo Marija Cecilija Bekiu, tikėtina profesoriaus Liudviko Augusto Bekiu sesuo. Sprendžiant pagal jos vyriausiojo sūnaus gimimo datą, Marija Cecilija Bekiu turėjo būti gimusi apie 1780 metus.

Jonas Rustemas. Prof. Augustas Liudvikas Bekiu. Nuotraukos šaltinis – vikipedija

Su žmona Cecilija Magnusas Fabijonas Pilar fon Pilchau susilaukė dviejų sūnų – 1802 m. gimusio Aleksandro Karlo ir 1818 m. gimusio Henriko Edvardo. Taip pat šeimoje augo dvi dukterys  – Izabelė pagal vyrą Kulvinskienė ir Julija. Duktė Julija Pilar fon Pilchau mirė netekėjusi, būdama 27 metų.  Iš jaunesniojo sūnaus Henriko Edvardo krikšto metriko matyti, jog Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje įvykusiose krikštynose dalyvavo krikštatėvis profesorius Liudvikas Augustas Bekiu, krikštamotė Konstancija Sniadeckienė (profesoraus Andriaus Sniadeckio žmona), asistavo Jokūbas Bekiu (tikėtina Augusto Liudviko Bekiu brolis) su Sofija Sniadeckaite (profesoriaus Andriaus Sniadeckio dukterimi), taip pat dalyvavo vyresnėlis naujagimio brolis Aleksandras Pilar fon Pilchau, profesoriaus Liudviko Augusto Bekiu duktė Hersilija Liucija Kotryna, profesoriaus Andriaus Sniadeckio sūnus Juozapas Sniadeckis ir Aleksandra Bekiu, profesoriaus Liudviko Augusto Bekiu duktė, vėliau ištekėjusi už Vilniaus universiteto profesoriaus Juozapo Mianovskio, pirmojo atkurto Varšuvos universiteto rektoriaus. Pati vaiko krikštynų puota galėjo vykti Mickūnų dvare.

Deja, po metų, t.y. 1819 m. tuose pačiuose Mickūnuose mirė Fabijono Magnuso Pilar fon Pilchau žmona Cecilija Bekiu. Ji buvo palaidota Bernardinų kapinėse. Nėra aišku, kas tėvui padėjo auginti be motinos likusius vaikus, tačiau kaip matyti iš poeto Julijaus Slovackio, kurį užaugino jo įtėvis profesorius Liudvikas Augustas Bekiu, prisiminimų, Julijus Slovackis labai šiltai atsiliepė apie jo vaikystės dienas, praleistas Mickūnų dvare. Beje, Julijus Slovackis buvo pakrikštytas jau būdamas jaunuoliu kartu su Hersilija Liucija Kotryna Bekiu Viniaus šv. Jonų bažnyčioje 1827 metais, jau po tėvo Euzebijaus Slovackio, ir po įtėvio Augusto Liuviko Bekiu mirties.

Profesoriaus Augusto Liudviko Bekiu šeimos antkapis Rasų kapinėse. Nuotraukos šaltinis – vikipedija

Profesorius Liudvikas Augustas Bekiu Vilniaus universitete dėstė bendrąją patologiją. Jis pirmasis Vilniuje ėmė skiepyti žmones nuo raupų. 1803 metais apie raupus ir jų skiepus išleido knygelę. 1808 metais kartu su profesoriumi Jozefu Franku Vilniuje įkūrė Vakcinacijos institutą. Pasak Adomo Kirkoro, Augustas Liudvikas Bekiu mirė 1824 m. rugpjūčio 26 d. antrą valandą popiet nutrenktas žaibo, per stogą ir lubas pataikius į namo kambarį, kuriame profesorius tuo metu miegojo. Tuo metu jis gyveno Pilies gatvės name.

Rimvydas Čaplinskas savo knygoje yra aprašęs, jog: „Vilniuje vykstant filomatų ir filaretų teismo procesui, A.Bekiu 1824 m. rugpjūčio 26 d. nutrenkė perkūnas. Po tvankios dienos prasidėjo smarki audra. Daktaras Bekiu snaudė kabinete ant sofos, Tarp sofos ir praviro lango stovėjo mažas staliukas su chirurginiais įrankiais. Į pastato stogą trenkė žaibas ir vienas ugnies kamuolys įsmuko vidun. Ponia Salomėja, įbėgusi į kabinetą, pamatė vyrą jau nekvėpuojantį, jo veidą dengusią skarelę išdegintą. Žaibas, metalinių įrankių pritrauktas, nutrenkė buto šeimininką ir spintoje ištirpdė kelis sidabrinius rublius, Sklido kalbos, kad čia ne šiaip nelaimingas atsitikimas, o Dievo bausmė už negarbingą dalyvavimą filomatų ir filaretų byloje. Be to, po poros mėnesių staiga mirė vienas aktyviausių tardymo komisijos narių, gubernijos patarėjas Vincentas Lavrinovičius, po penkerių metų, vykdamas pas sužadėtinę, netikėtai mirė dar vienas aktyvus šio proceso dalyvis – prokuroras Leonas Boikovas.” (Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvių istorija. Pilies gatvė. Vilnius: Charibdė, 2015, 86 psl.).

Baronų Pilar fon Pilchau šeimos kapavietė Bernardinų kapinėse

Profesoriaus Bekiu krikštasūnis ir jo sesers Cecilijos sūnus Henrikas Edvardas Pilar fon Pilchau gyveno Vilniuje. Su žmona Felicija Marija, kilusia iš bajorų Bieliauskų (lenk. Bielawski) giminės, jis susilaukė trijų dukterų, kurių jauniausioji Marija ištekėjo už bajoraičio, Saratovo pulko kapitono Bronislovo Leonardo Želskio. Duktė Vilūnė mirė kūdikystėje. Duktė Aleksandra mirė netekėjusi 1901 m. savo sesers Marijos Želskos name, stovėjusiame Polocko gatvėje. Tėvas Henrikas Edvardas Pilar fon Pilchau mirė 1876 m. birželio mėnesį ir buvo palaidotas Bernardinų kapinėse. Jo antkapinio paminklo neišliko. Tačiau Bernardinų kapinėse yra išlikusi baronų Pilar fon Pilchau tvorele aptverta kapavietė, kurioje stovi ir antkapinis paminklas 1904 m. mirusiai Henriko žmonai Felicijai Marijai iš Bieliauskų.

Šiame baronų šeimos kape taip pat palaidota Henriko Edvardo vyresniojo brolio Aleksandro Karlo žmona Johana Pilar fon Pilchau (mir. 1876 m.), kilusi iš Kulvinskių. Šaltiniuose nurodoma, jog abu broliai, tiek Aleksandras Karlas, tiek Henrikas Edvardas kartu valdė Mickūnų dvarą. Aleksandras Karlas Pilar fon Pilchau 1827 metais su žmona Johana susilaukė sūnaus Stanislovo, kuris Mickūnų dvarą paveldėjo. Užaugęs baronaitis Stanislovas Pilar fon Pilchau susituokė su Sofija Januševska, Sankt Peterburgo geležinkelininkų aukštosios mokyklos profesoriaus Ignoto Januševskio dukra.

Felikso Dzeržinskio tėvų portretai. Nuotraukos šaltinis geni.com 

Ignotas Januševkis Vilniuje turėjo namą, kuriame gyveno jo šeima.  Januševskiai buvo susilaukę ir daugiau dukterų. Vyriausioji baronienės Sofijos Pilar fon Pilchau sesuo Emilija (iš pirmosios santuokos likusi našle) buvo susituokusi su Feliksu Zavadskiu, žinomo Vilniaus spaustuvininko Juozapo Zavadskio sūnumi. Emilija numirė Zavadskių name, stovėjusiame tuometiniame Pilies skerstgatvyje 1881 metais. Su vyru ji buvo sulaukusi dviejų sūnų – Juozapo ir Felikso bei dukters Jadvygos.

Dar viena iš Ignoto Januševskio dukterų Elena Julija ištekėjo už smulkaus bajoro, mokytojo Edmundo Rufino Dzeržinskio, kilusio iš Ašmenos apskrities. Viso su vyru Elena Julija susilaukė devynių vaikų, iš kurių žinomiausias – 1877 m. Dzeržinovo dvare (Minsko apskrityje) gimęs ketvirtas vaikas Feliksas Dzeržinskis, gavęs laimingojo Felikso vardą, kadangi gimė neišnešiotas. Teigiama, jog vaikystėje tėvo šautuvu Feliksas Dzeržinskis (pagal kitus šaltinius arba jo brolis Stanislovas) nušovė jaunesniąją dvylikametę ar keturiolikmetę sesutę Vandą. Galbūt šis įvykis paveikė tolesnę Felikso Dzeržinskio brandos eigą. Jam pačiam tuo metu buvo 15 metų. Feliksas Dzeržinskis buvo nukreiptas mokytis į Vilniaus berniukų gimnaziją, tačiau iš jos buvo pašalintas už dalyvavimą socialistų partijos veikloje. Vienas iš jo ketinimų jaunystėje buvo tapti kunigu, tačiau juo Feliksas Dzeržinskis netapo.

Elena Julija Dzeržinskienė po vyro Edmundo Rufino mirties 1887 m. (mirė nuo tuberkuliozės) su visais vaikais buvo apsigyvenusi Vilniuje. Vida Girininkienė savo knygoje rašo, jog Dzeržinskienė vilniečių buvo gerbiama dėl inteligencijos ir rūpinimosi savo vaikais. Ypač prie jos buvo prisirišęs netekęs tėvo sūnus Feliksas, vėliau ją slaugęs ir vežiojęs gydyti pas garsųjį Varšuvos psichiatrą Rapolą Radzivilovičių. (Vida Girininkienė. Bernardinų kapinės 1810-2010, Vilnius: Versus Aureus, 2010, 258-259 psl.)

Aldona Dzeržinskaitė Kojalavičienė (kairėje) ir Jadvyga Dzeržinskaitė Zavadskienė. Nuotraukos šaltinis – feliksdzierzynski.pl

Felikso Dzeržinskio motina Elena Julija Dzeržinskienė stipriai išgyveno dėl sūnaus Felikso socialistinės veiklos, ji mirė 1896 m. sausio 14 d. Tworkof (lenk. Szpital Tworkowski) psichiatrijos ligoninėje Varšuvos apskrityje. Šią ligoninę 1891 m. įsteigė profesorius psichiatras Adolfas Rothe kartu su gydytoju psichiatru Jonu Balinskiu, kilusiu iš Jašiūnų dvaro. Jonas Balinskis buvo žinomo istoriko Mykolo Balinskio ir profesoriaus Andriaus Sniadeckio dukros Sofijos Sniadeckytės sūnus. Jonas Balinskis kažkiek metų dirbo minėtoje Tworkof psichiatrinėje ligoninėje. Ligoninė buvo pastatyta eklektišku stiliumi, t.y. į jos kompleksą įėjo katalikų koplyčia, stačiatikių (armėnų) cerkvė ir ligoninės paviljonai. Nežinia, kiek ligoninėje meldėsi ir kiek ilgai gydėsi Elena Julija Dzeržinskienė, tačiau jai mirus, su Varšuvos gubernatoriaus leidimu, jos palaikai buvo pargabenti į Vilnių ir 1896 m. sausio 22 d. palaidoti Vilniaus Bernardinų kapinėse II kvartale. Vis dėl to ji buvo palaidota atskirai, o ne baronų Pilar fon Pilchau kapavietėje, kur amžinu poilsiu ilsisi jos sesuo baronienė Sofija Pilar fon Pilchau.

Apie bolševiko, čekistų vado, pasmerkusio daugybę žmonių mirčiai ir kankinimams, raudonojo geležinio Felikso Dzeržinskio biografiją ir veiklą plačiau nepasakotina. Paminėtina, jog Feliksas Dzeržinskis kartu su barono Stanislovo Pilar fon Pilchau anūku taip pat socialistu Romualdu Pilar fon Pilchau ne kartą lankėsi Mickūnų dvare. Apie tai esą ir šiais laikais pasakodavę Mickūnų gyventojai.

Elenos Julijos Dzeržinskienės antkapis Bernardinų kapinėse

Teigiama, jog Dzeržinskių šeimos likimas susiklostė tragiškai. 1917 metais Felikso brolis Stanislovas buvo nužudytas tėvų dvare nežinomų užpuolikų. Kitas brolis Kazimieras kartu su šeima 1943 m. buvo sušaudytas nacių. Jauniausias brolis Vladislovas tapo profesoriumi, neurologu, dirbo Varšuvoje, taip pat 1943 m. buvo sušaudytas nacių. Iš Dzeržinskių šeimos ilgiausiai išgyveno Felikso sesuo Aldona Bulhakova-Kojalavičienė, su kuria jis palaikė glaudžius ryšius. Ji buvo gimusi Taganrogo mieste 1869 m., o pakrikštyta Maišiagalos bažnyčioje, kas liudija apie Dzeržinskių šeimos nuolatinį kilnojimąsi iš vietos į vietą dėl tėvo Rufino Edmundo paskyrimų. Ji po pirmojo vyro mirties 1938 m. susituokė Vilniuje su našliu Artūru Kojalavičiumi ir vėliau išvyko gyventi į Lenkiją. Aldona Bulhakova-Kojalavičienė buvo išleidusi savo atsiminimus.

Naudota literatūra:

Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvių istorija. Pilies gatvė. Vilnius: Charibdė, 2015. ISBN 978-9986-745-89-1;

Vida Girininkienė. Bernardinų kapinės. 1810-2010. Vilnius: Versus Aureus. 2010. ISBN 978-9955-34-278-6;

Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21;

Antanas Rimvydas Čaplinkas. Vilniaus atminimo knyga. Mieste įamžintos asmenybės. Vilnius: Charibdė, 2011. ISBN 978-9955-739-36-4;

Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4;

Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994. ISBN 9986-09-047-4;

Sudarytoja Aurelija Arlauskienė. Jašiūnų dvaras – kultūros židinys, Vilniaus universiteto leidykla, 2016. ISBN 978-609-459-599-8;

Stanislovas Moravskis. Keleri mano jaunystės metai Vilniuje: atsiskyrėlio atsiminimai. Iš lenkų kalbos vertė Reda Griškaitė, Mintis, Vilnius, 1994 m. ISBN 5-417-00676-9;

Vitalijus Michalovskis. „F. Dzeržinskis: nuo mitingų Karoliniškėse iki kruvino teroro”, skelbta svetainėje „Lietuvos Rytas”, 2014; https://www.lrytas.lt/kultura/istorija/2014/11/25/news/f-dzerzinskis-nuo-mitingu-karoliniskese-iki-kruvino-teroro-2721266/;

Virginijus Savukynas. „Istorijos detektyvai“: žiauriausi bolševikai, kilę iš Lietuvos”, skelbta svetainėje “Delfi.lt”, 2016, https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/istorijos-detektyvai-ziauriausi-bolsevikai-kile-is-lietuvos.d?id=70446722;

Ratkovsky I.S. Ph.D. in History, Associate Professor, Saint-Petersburg State University. „Health of Felix Dzerzhinsky”. Научный журнал КубГАУ, No. 98(04), 2014 года;

Георгий Ровенский. РОДОСЛОВНАЯ рода баронов ПИЛАР фон ПИЛЬХАУ (по материалам ЦВИА и государственных архивов Эстонии и Латвии, семейных архивов и другим источникам). http://wgd.ru/story;

Materialien zu einer ehstländischen Adelsgeschichte, nach der bey der lezten Matrikul-Commission angenommenen Ordnung. Nebst andern kürzern Aufsätzen etc: 18.19, Verlag Johann Friedrich Hartknoch, 1789, Original von Österreichische Nationalbibliothek, Digitalisiert 10. Okt. 2012. https://books.google.de/books?id=_GVTAAAAcAAJ&pg=PA316#v=onepage&q&f=false;

Пилляр Р. А. // Петров Н. В., Скоркин К. В. Кто руководил НКВД, 1934—1941 : справочник / Под ред. Н. Г. Охотина и А. Б. Рогинского. — М.: Звенья, 1999. — 502 с;

Apie Julijaus Slovackio bei baronų Pilar fon Pilau ryšį su Mickūnais – „O Wilnie, Wileńszczyźnie i nie tylko – Mickuny”. https://zw.lt/wilno-wilenszczyzna/o-wilnie-wilenszczyznie-i-nie-tylko-mickuny/;

Tworki//Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, Tom XII. http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_XII/685;

Tworkof sveikatos centro interneto svetainėje pateikta informacija apie ligoninės istoriją – https://tworki.eu/historia/;

Vilniaus bažnyčių gimimo, santuokų ir mirčių  metrikai:

Stanislovo Moravskio krikšto  metrikas 1802 m., Lavariškių RKB gimimo metrikų knyga 1802-1818 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 52); Henriko Edvardo Pilar fon Pilchau krikšto metrikas 1818 m., Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga, 1818 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 240); Henriko Edvardo Pilar fon Pilchau mirties metrikas 1876 m., Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1876 m. (LVIA f. 604, ap. 20, b. 194); Marijos Cecilijos Pilar fon Pilchau iš Bekiu mirties metrikas 1819 m., Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1819 m.; (LVIA f. 604, ap. 10, b. 251); Aleksandro Pilar fon Pilchau ir Johanos Kulvinskos santuokos metrikas 1826 m., Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB santuokos mtrikų knyga 1826 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 222); Johanos Pilar fon Pilchau iš Kulvinskių mirties metrikas 1876 m., Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1876 m.(LVIA f. 604, ap. 20, b. 194); Marijos Pilar fon Pilchau ir Bronislovo Leonardo Želskio santuokos metrikas 1881 m., Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1881 m. (LVIA f. 604, ap. 20, b. 209); Stanislovo Mykolo Pilar fon Pilchau krikšto metrikas 1827 m., Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKG gimimo metrikų knyga 1827 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 240); Sofijos Pilar fon Pilchau iš Januševskių mirties metrikas 1898 m., Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1898 m. (LVIA f. 604, ap. 20, b. 283); Aleksandro Ignoto Stanislovo Pilar fon Pilchau ir Elenos Johanos Krzyviec santuokos metrikas 1890 m., Vilniaus šv. Dvasios ir Dominikonų bažnyčios santuokos metrikų knyga 1890 m. (LVIA f. 604, ap. 20, b. 240); Emilijos Januševskos Zavadskienės mirties metrikas 1883 m. (LVIA f. 604, ap. 20, b. 211); Elenos Julijos Dzeržinskienės mirties metrikas 1896, Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1883 m. (LVIA f. 604, ap. 20, b. 279); Aldonos Eugenijos Dzeržinskaitės krikšto metrikas 1870 m.; Maišiagalos bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1870 m. (LVIA f. 604, ap. 20, b. 132); Aldonos Eugenijos Dzeržinskaitės – Bulhakovos ir Artūro Kojalavičiaus santuokos metrikas 1938 m.; Vilniaus Visų Šventų RKB santuokos metrikų knyga 1938 m. (LVIA f. 1668, ap. 1, b. 74); Izabelės Pilar fon Pilchau Kulvinskienės mirties metrikas 1891 m., Vilniaus Bernardinų bažnyčios RKB mirties metrikų knyga 1891 m., (LVIA f. 604, ap. 20, b. 241-242); Julijaus Vladislovo Slovackio krikšto metrikas 1827 m., Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1827 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 240); Hersilijos Liucijos Kotrynos krikšto metrikas 1827 m., Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB gimimo metrikų knyga 1827 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 240); Aleksandros Bekiu ir Juozapo Mianovskio santuokos metrikas 1831 m., Vilniaus šv. Jonų bažnyčios RKB santuokos metrikų knyga 1831 m. (LVIA f. 604, ap. 10, b. 257, 269).

Pilar fon Pilchau šeimos antkapių epitafijos Vilniaus Bernardinų kapinėse.